- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1018-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Linas Cirtautas, Ramūnas Valatka
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
atsakovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui advokatui Ramūnui Valatkai,
atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovui Rolandui Kruopiui
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. P. 2009 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 38516,05 Lt turtinės bei 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas (2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų). Nurodė, kad ieškovė nuo 1996 m. dirbo inspektore Vilniaus teritorinėje muitinėje, pašto poste. Vilniaus m. VPK ENTS 2003 m. vasario 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-1-0454-03 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK (1961 m.) 274 str. 2 d. (sukčiavimas) dėl to, kad 2003 m. vasario 12 d. K. P., V. S. ir A. P. veikdami bendrininkų grupėje apgaule užvaldė svetimą turtą - prekes, kurios užsakytos pasinaudojant JAV piliečių banko mokėjimo kortelėmis per internetą ir neveikiančių įmonių vardu atsiimtos Lietuvoje, tokiu būdu padarant turtinę 12530,80 Lt vertės žalą. Vykdant ikiteisminį tyrimą, 2003 m. vasario 19 d. ieškovei buvo pareikšti kaltinimai, padarius veiką, numatytą LR BK (1961 m.) 274 str. 2d., o 2007 m. spalio 12 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą Nr.10-1-0454-03 ieškovės atžvilgiu nutraukė. Ikiteisminio tyrimo metu, 2003 m. vasario 19 d. nutarimu ieškovei buvo skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2003 m. vasario 24 d. Tardymo valdybos prie Vilniaus miesto VPK nutarimu, kurį sankcionavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, A. P. papildomai buvo paskirta kita procesinės prievartos priemonė - nušalinimas nuo pareigų. Nurodyta procesinė prievartos priemonė, ieškovės nuomone, jai buvo taikyta neteisėtai ir nepagrįstai, be to, nušalinimas nuo pareigų sukėlė didelę materialinę bei neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti valstybė. 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra laikiną nušalinimą nuo pareigų panaikino. Faktiškai ieškovė buvo nušalinta nuo darbo 2003 m. kovo 3 d. – 2004 m. lapkričio 10 d. laikotarpiu, t.y. nušalinimas tęsėsi daugiau kaip 1 metus ir 8 mėnesius. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu ieškovei nebuvo mokamas nustatytas darbo užmokestis, sumokėta 38516,05 Lt priklausančio darbo užmokesčio, be to, nušalinimu nuo darbo padaryta didžiulė neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – ieškovės naudai priteisė iš Lietuvos Respublikos valstybės (asignavimo valdytojas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) 27393,12 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos, 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismai ieškovę kaltinant padarius nusikalstomą veiklą buvusiomis sąlygomis bylos tyrimą galėjo atlikti sparčiau, neįvykdė pareigos ypač stropiai organizuoti procesą ir nagrinėjamu atveju buvo nepateisinamo delsimo požymių svarstant ieškovės skundus dėl procesinės prievartos priemonės -nušalinimo nuo darbo panaikinimo. Atsižvelgiant į LR BPK 157 str. 2 d. numatytą šešių mėnesį nušalinimo nuo darbo terminą, bylos eigą bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, kad šešių mėnesių nušalinimo nuo darbo terminas buvo pateisinamas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-0454-03, o tolesnė jo trukmė nepagrįsta, nes jokie veiksmai A. P. atžvilgiu nebuvo atliekami, be to, 2003-05-01 d. įsigaliojus naujai LR BPK 157 str. redakcijai, šiame straipsnyje numatytas 6 mėn. terminas, jam pasibaigus, ikiteisminio tyrimo pareigūnų nebuvo peržiūrimas, prašoma pratęsti ir t.t., o tai buvo padaryta tik 2004-02-03 d., paėjus vienuolikai mėnesių, todėl teismas priteisia 27393,12 Lt turtinę žalą nuo 2003 09 mėn. iki nušalinimo pabaigos pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2008-06-13 pažymą.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą iš dalies ir priteisti ieškovei iš Lietuvos Respublikos valstybės 13049,86 Lt turtinės žalos. Nurodo, kad teismas nepgrįstai atmetė atsakovų argumentus, jog iš ieškovei priteistino darbo užmokesčio turėtų būti minusuojamos pajamos, gautos iš individualios veiklos. Nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu ieškovė gavo pajamų, kurių ji nebūtų gavusi, dirbdama ankstesnėse pareigose. Todėl negauto darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ieškovė gali reikalauti tik tokiu atveju, jeigu jos gautas darbo užmokestis, dirbant kitose pareigose per tą patį laikotarpį, buvo mažesnis už darbo užmokestį, kurį ji būtų gavusi, jeigu nebūtų buvusi nušalinta nuo pareigų ir tik tokią šio darbo užmokesčio dalį, kuri viršija realiai jos gautą darbo užmokestį nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu. Iki nušalinimo ieškovė neturėjo aukščiau minėtų pajamų, todėl pagrįstai laikytina, kad jeigu ji nebūtų buvusi nušalinta nuo pareigų muitinėje, nebūtų turėjusi ir pajamų iš individualios veiklos. Be to, ieškovei galėtų būti priteista tik realaus darbo užmokesčio suma, be atitinkamos pajamų mokesčio bei socialinio draudimo mokesčio sumos, nes šių lėšų gavėjai pagal įstatymą būtų valstybės ir socialinio draudimo biudžetai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktą įrodymą - 2008 m. birželio 13 d. Vilniaus teritorinės muitinės pažymą, iš kuriuos akivaizdžiai matėsi, kad iš nustatyto darbo užmokesčio nebuvo išskaičiuoti įstatymu nustatyti gyventojų pajamų bei socialinio draudimo mokesčiai. Šie mokesčiai iš priteistinos sumos yra minusuotini, nes į mokesčių dydžio sumą ieškovė neturi reikalavimo teisės.
Atsakovas LR Teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad apskaičiuojant ieškovei atlygintinos žalos dydį, turi būti atsižvelgta į negautą darbo užmokestį, atskaičius iš jos fizinių asmenų pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas. Be to, nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu ieškovė gavo pajamų iš individualios veiklos, kurių ji nebūtų gavusi, dirbdama ankstesnėse pareigose, todėl šios pajamos taip pat turėtų būti minusuojamos iš atlygintinos žalos ieškovei.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo LR teisingumo ministerijos ir LR Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, kad ieškovės nušalinimo laikotarpiu, egzistavusi teisinė bazė nedraudė gauti pajamų iš individualios veiklos, neprarandant darbo valstybės tarnyboje. Todėl daro išvadą, kad ir dirbdama valstybės tarnyboje ieškovė galėjo gauti pajamų iš individualios veiklos. Nurodo, kad nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo trukmės bei įmokų dydžio priklauso socialinio draudimo pensijos stažas ir pensijos dydis, įgijus teisę į socialinio draudimo pensiją. Todėl šių įmokų atskirti nuo darbo užmokesčio negalima, nes bus pažeidžiamos valstybės suteiktos garantijos asmeniui socialinio draudimo pensijų srityje. Be to, atsakovai pirmos instancijos teisme nekėlė klausimo ir nepateikė įrodymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2003 metais ieškovė A. P. dirbo Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto, esančio Geležinkelio g. 6 Vilniuje, inspektore ir buvo atsakinga už pašto siuntų, gautų iš užsienio valstybių, muitinės procedūrų atlikimą. 2003 m. vasario 12 d. Vilniaus miesto VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius iškėlė baudžiamąją bylą Nr. 10-1-0454-03 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK (1961 m.) 274 str. 2 d. (sukčiavimas). 2003 m. vasario 19 d. ieškovei buvo pareikšti kaltinimas, padarius veiką, numatytą LR BK (1961 m.) 274 str. 2 d., už tai, kad 2003 m. vasario 12 d. K. P., V. S. ir A. P. veikdami bendrininkų grupėje apgaule užvaldė svetimą turtą - prekes, kurios užsakytos pasinaudojant JAV piliečių banko mokėjimo kortelėmis per internetą ir neveikiančių įmonių vardu atsiimtos Lietuvoje, tokiu būdu padarant turtinę 12530,80 Lt vertės žalą. 2003 m. vasario 19 d. nutarimu ieškovei buvo skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o Tardymo valdybos prie Vilniaus miesto VPK specializuoto tardymo skyriaus ypač svarbių bylų tardytojo 2003 m. vasario 24 d. nutarimu, kurį sankcionavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, ieškovei buvo paskirta ir kita procesinės prievartos priemonė - nušalinimas nuo pareigų, kuri truko nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2004 m. lapkričio 10 d., t.y. nušalinimas tęsėsi daugiau kaip vienerius metus ir aštuonis mėnesius, kol Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2004 m. spalio 28 d. nutarimu laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo panaikintas, o Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2007 m. spalio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.10-1-0454-03 ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios A. P. kaltę dėl nusikalstomos veiklos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., padarymo.
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas nustatė, kad visi duomenys apie galimą bendrininkavimą A. P. sukčiaujant buvo surinkti atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus 2003 metų vasario - kovo mėnesiais ir jokių papildomų ieškovę kaltinančių įrodymų nebuvo surinkta per visą likusį ikiteisminio tyrimo laikotarpį. Ieškovei kaltinimai pagal LR BK 274 str. 2 d. buvo pareikšti 2003 m. vasario 19 d. ir tą pačią dieną ji buvo apklausta kaip kaltinamoji, visi ikiteisminio tyrimo veiksmai su A. P. buvo atlikti iki 2003 m. kovo 1 d. Ieškovė buvo įtariama ir kaltinama tik vienu nusikalstomu epizodu; nusikaltimas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, be to, galimai padaryta žala sudarė 12530,80 Lt, tuo tarpu ieškovę nušalinus nuo darbo, pastaroji negavo tris kartus didesnio atlyginimo už laikotarpį nuo 2003 m. kovo 3 d. iki 2004 m. lapkričio 10 d. - 38516,05 Lt. Ieškovė nebuvo teista, viena išlaikė du nepilnamečius vaikus, nes buvo išsiskyrusi, duomenų apie pastarosios netinkamą darbą muitinėje nebuvo surinkta, yra duomenys, kad ji buvo apdovanota padėkos raštu už nepriekaištingą darbą. Duoti parodymų ieškovė nevengė, duomenų apie tai, kad trukdys nustatyti tiesą byloje, darys naujus nusikaltimus, paveiks liudytojus ar kitus įtariamuosius, nėra. Paskirtą procesinės prievartos priemonę skundė įstatymu nustatyta tvarka. Todėl teismas priėjo išvados, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismai ieškovę kaltinant padarius nusikalstomą veiklą buvusiomis sąlygomis bylos tyrimą galėjo atlikti sparčiau, neįvykdė pareigos ypač stropiai organizuoti procesą ir nagrinėjamu atveju buvo nepateisinamo delsimo požymių svarstant ieškovės skundus dėl procesinės prievartos priemonės - nušalinimo nuo darbo panaikinimo. Teismas, atsižvelgiant į LR BPK 157 str. 2 d. numatytą šešių mėnesį nušalinimo nuo darbo terminą, bylos eigą bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, pripažino, kad šešių mėnesių nušalinimo nuo darbo terminas buvo pateisinamas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-0454-03, o tolesnė jo trukmė nepagrįsta. Be to, 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai LR BPK 157 str. redakcijai, šiame straipsnyje numatytas 6 mėn. terminas, jam pasibaigus, ikiteisminio tyrimo pareigūnų nebuvo peržiūrimas, prašomas pratęsti, tai buvo padaryta tik 2004 m. vasario 3 d., paėjus vienuolikai mėnesių. Todėl teismas priteisė 27393,12 Lt turtinę žalą nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki nušalinimo pabaigos.
Apeliantai ginčija ieškovei priteistos turtinės žalos dydį, nurodydami, kad iš priteistino darbo užmokesčio turėjo būti minusuojamos pajamos, gautos iš individualios veiklos. Apeliantų argumentas atmestinas. LR Valstybės tarnybos įstatyme numatytos veiklos, kurios yra nesuderinamos su valstybės tarnautojo pareigomis. Pagal minėto įstatymo 17 str. valstybės tarnautojams nėra draudžiama užsiimti individualia veikla ir gauti iš jos pajamas. Todėl darytina išvada, kad ieškovė dirbdama valstybės tarnyboje tuo pat metu galėjo užsiimti ir individualia veikla bei gauti iš jos pajamas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai iš ieškovei priteistinos darbo užmokesčio sumos neišminusavo ieškovės gautų pajamų iš individualios veiklos laikotarpiui kai pastaroji buvo laikinai nušalinta nuo pareigų valstybės tarnyboje. Pažymėtina, jog ieškovė ir vėliau, būdama valstybės tarnautoja, turėjo pajamų iš idividualios veiklos ir jai buvo mokamas nustatytas atlyginimas.
Be to, apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė darbo užmokestį neišskaičiavus pajamų mokesčio bei Sodros įmokų. Teisėjų kolegija nurodo, kad negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovui priteistina iš valstybės žalos atlyginimo suma savo teisine prigimtimi nėra tapati negauto darbo užmokesčio priteisimui iš darbdavio. Ieškovei priteistina realaus darbo užmokesčio suma, kadangi atitinkamų pajamų mokesčio bei socialinio draudimo mokesčio sumų gavėjai pagal įstatymą yra valstybės ir socialinio draudimo biudžetai, o ne pati ieškovė. Todėl daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė darbo užmokestį neišskaičiavus pajamų mokesčio ir Sodros įmokų. Byloje esančioje Vilniaus teritorinės muitinės pažymoje apie nustatytą darbo užmokestį nušalinimo laikotarpiu Nr. 2F-36, nurodyta, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2004 m. lapkričio 10 d. būtų išmokama 27339,19 Lt darbo užmokesčio suma, išskaičius mokesčius. Kadangi pirmos instancijos teismas nusprendė, kad ieškovei taikoma kardomoji priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo taikoma pagrįstai 6 mėnesius, t.y. nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 1 d., ieškovei iš Lietuvos Respublikos valstybės priteistinas darbo užmokestis nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. iki 2004 m. lapkričio 10 d., išminusavus pajamų mokestį bei socialinio draudimo įmokas – 19452,27 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nuta r ė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti sumažinant ieškovei A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos valstybės (asignavimo valdytojas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) priteistą turtinę žalą nuo 27393,12 Lt iki 19452,27 Lt.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.