Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-834-485/2015

Teisėjas Laimonas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38234-2015-1

2015 m. lapkričio 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistojo K. S. (S.) gynėjui advokatui Dainiui Gudui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. (S.) apeliacinį skundą dėl 2015 m. liepos 29 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

K. S. (S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Tuo pačiu nuosprendžiu visiškai patenkintas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys ir iš K. S. (S.) priteista 410,95 eurai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. (S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 str. 2 d. už tai, kad jis sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t.y. 2015-07-08 apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini) areštinės, esančios (duomeny neskelbtini), septintoje kameroje, tyčia, visuotinai pavojingu būdu – dujiniu žiebtuvėliu padegė kameroje buvusius daiktus: du čiužinius ir antklodę, dėl ko gaisro metu apdegė du čiužiniai, plastikinis lango rėmas, siena bei lubos, tuo padarydamas Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bendrą 410,95 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė atmesti nuteistojo K. S. (S.) apeliacinį skundą, nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Nuteistojo K. S. (S.) apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas K. S. (S.) kaltu pagal BK 187 str. 2 d., byloje esančius rodymus ištyrė ir įvertino tinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimus, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai išdėstė bei aptarė įrodymus, kuriais grindžia savo išvada, nurodė, kuriuos įrodymus atmeta, kaip nepatikimus, pagrįstai kvalifikavo K. S. (S.) nusikalstamą veiką pagal LR BK 187 str. 2 d., teisingai paskyrė bausmę bei teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimus. Nuteistojo K. S. (S.) apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti.

Skundžiamu nuosprendžiu K. S. (S.) buvo nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t.y. 2015-07-08 apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini) areštinės, esančios (duomenys neskelbtini), septintoje kameroje, tyčia, visuotinai pavojingu būdu – dujiniu žiebtuvėliu padegė kameroje buvusius daiktus, t. y. du čiužinius ir antklodę, dėl ko gaisro metu apdegė du čiužiniai, plastikinis lango rėmas, siena bei lubos, tuo padarydamas Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bendrą 410,95 eurų turtinę žalą. Apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 str. 2 d.

Baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą straipsnį traukiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.

Nuteistasis K. S. (S.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką (b. l. 140-141, 152-153, 166), tačiau kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tokią jo poziciją vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti tai, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. Š., buvęs kartu kameroje su K. S. (S.), nuosekliai ir detaliai nurodė, kad K. S. (S.) kameroje triukšmavo, rėkavo, nes neturėjo rūkalų. Priėjus vienam iš budėtojų, pastarasis parašė jo perduoti cigaretes iš gretimos kameros, tačiau pareigūnas atsisakė tai padaryti. Tuomet K. S. (S.) labai supyko, pradėjo trankyti daiktus, grasino, kad kažką padegs. Pareigūnams nekreipiant dėmesio, jis paėmė žiebtuvėlį ir padegė vatas, ištrauktas iš po čiužinio, netrukus užsiliepsnojo ir antklodė. Kameroje tapo tvanku nuo dūmų (b. l. 13-14). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino ir pirmos instancijos teisme (b. l. 167). Iš esmės šias aplinkybes patvirtino ir liudytojais apklausti pareigūnai F. P. bei M. V. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiami teismo posėdžio metu šie liudytojai nurodė, kad neteisėtus reikalavimus pareigūnui dėl cigarečių kėlė K. S. (S.), kuris buvo agresyvus, grasino padegti kamerą. Netrukus pajuto degėsių kvapą, patikrinus kameras, nustatė, kad kvapas sklinda iš septintos kameros, durys uždengtos, o joje esantys asmenys, atsisako jas atidengti. Dūmų buvo daug, kas sukėlė realų pavojų kitose kamerose buvusiems asmenims ir pareigūnams. Pažymėjo, kad su K. S. (S.) kartu kameroje buvęs K. Š. elgėsi ramiai, jokių prašymų ar pretenzijų neturėjo. Šiuos duomenis taip pat patvirtina 2015-07-09 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2015-07-08 apie 21 val. (duomenys neskelbtini) areštinės septintoje kameroje kilo gaisras, kurį galimai sukėlė sulaikytasis K. S. (S.) (b.1. 3), įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) rastas žiebtuvėlis, tabletės, krepšys, matomas apdegęs kameros langas, čiužiniai (b. 1. 6-11), 2015-07-08 aktas dėl kilusio gaisro, iš kurio matyti, kad gaisro kilimo priežastis-tyčinis padegimas bei 2015-07-21 pažyma dėl sugadinto inventoriaus bei padarytos žalos įvertinimo, iš kurios matyti, kad Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariatui padaryta žala yra 410,95 eurai (b.l.35-36). Sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra jokių patikimų įrodymų, jog kartu su apeliantu kameroje buvęs liudytojas K. Š. būtų suinteresuotas ar galėtų apeliantą apkalbėti, todėl atmestinas apelianto skundo teiginys, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais liudytojo K. Š. parodymais. Pažymėtina, kad tiek liudytojais apklaustų pareigūnų, tiek ir K. Š. parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys ir vieni su kitais sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Juos papildo bylos rašytiniai įrodymai. Priimdamas skundžiamą nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, rėmėsi visais aukščiau aptartais, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais duomenimis, kurie bendrai sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad K. S. (S.) padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kad tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 str. 2 d.

Vienas pagrindinių K. S. (S.) apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad paaiškėjo naujos aplinkybės dėl apelianto kaltės, t.y. atsirado garso įrašas, kuriame liudytojas K. Š. prisipažįsta apkalbėjęs nuteistąjį ir nurodo, kad kamerą policijos komisariate padegė ne apeliantas. Tačiau teisėjų kolegija atmeta tokį apeliacinio skundo argumentą kaip visiškai nepagrįstą, ir kaip jau minėta anksčiau, tai vertina kaip nuteistojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija atmetė apelianto gynėjo prašymą perklausyti pateiktą garso įrašą, kadangi šie duomenys negali būti pripažinti įrodymais, jie nėra gauti įstatymo nustatyta tvarka (BPK 20 str. 2 d., 4 d.). Pažymėtina, kad BPK nuostatos užkerta galimybę apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti vien tik ar daugiausia duomenimis, surinktais ne pagal BPK (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–332/2006, Nr. 2K-7-141/2008 ir kt.).

Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad nagrinėjant bylą teisme buvo pažeista daug BPK nuostatų, jis neturėjo galimybės susipažinti nei su bylos medžiaga, nei ekspertų išvadomis dėl ieškinio pagrįstumo, nebuvo apklausti jo nurodyti liudytojai. Aukštesnysis teismas tokius teiginius laiko nepagrįstais. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. S. (S.) buvo pasirašytinai įteiktas pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Iš 2015-07-23 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apklausus kaltinamąjį ir liudytojus, paskelbus baudžiamosios bylos medžiagą, prieš baigiant įrodymų tyrimą buvo paklausta, ar proceso dalyviai turi prašymu, papildymų, tačiau nuteistasis K. S. (S.), nei kiti proceso dalyviai prašymų, papildymų nepateikė. Paminėtų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad K. S. (S.) procesinės teisės pažeistos nebuvo, jam buvo sudarytos visos galimybės pasinaudoti procesinėmis teisėmis ir galimybėmis, numatytomis įstatymo. Esminių procesinių pažeidimų, galinčių turėti įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui, padaryta nebuvo.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, bausmė individualizuota tinkamai, civiliniai ieškiniai išspręsti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nuosprendyje išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.