- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-1077-796/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. L. pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinių kaltei, ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną nepilnametės dukters D. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo; įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2021 m. birželio 1 d., todėl, siekiant apginti prioritetinius vaiko interesus ir užtikrinti vaiko teisę į nuolatinį ir bent minimalius jo poreikius patenkinantį išlaikymą bylos nagrinėjimo metu, būtina nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio laikiną dukters išlaikymą. Kadangi praeityje atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, prašė įpareigoti jį gyventi skyrium nuo ieškovės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą dėl pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Juo prašė ieškovės prašymo dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo netenkinti; prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis; prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo sutuoktinės netenkinti.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau –Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus, o prašoma priteisti laikino išlaikymo suma galėtų maksimaliai patenkinti kasdienius vaiko poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę –priteisti iš atsakovo V. L. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos; nepilnametės D. L. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. L.; kitą prašymo dalį atmesti; nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui įstatymo nustatyta tvarka; nutartį vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
4.1. Teismas atmetė kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą prašymo dalį nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove iki bus išnagrinėta civilinė byla. Teismas nustatė, kad ieškovė nenurodė jokių motyvų, dėl ko būtina taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, nenurodė, kokia yra grėsmė, jog nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės bus pažeisti šalių nepilnamečio vaiko interesai. Įvertinęs šalių dukters amžių, išvadą teikiančios institucijos pateiktos išvados ir vaiko nuomonės išklausymo akto duomenis, taip pat atsakovo poziciją, tai, kad iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas padarė išvadą, kad šioje bylos stadijoje nėra jokių duomenų, jog yra būtina imtis skubių priemonių dėl šalių vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, nėra nustatyta, jog vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas keltų grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negalėtų užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Nenustatyta jokių duomenų, sudarančių pagrindą teismui manyti, kad nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeisti šalių vaiko interesai.
4.2. Teismas padarė išvadą, kad, siekiant užtikrinti šalių nepilnametės dukters interesus, yra pagrindas ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui tenkinti, nes civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Tačiau, įvertinęs tai, jog šioje proceso stadijoje teismui nėra žinomi tikslūs reikšmingi duomenys, teismas nustatė, kad iš atsakovo dukrai priteistinas 300 Eur dydžio laikinas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
4.3. Teismas, vertindamas ieškovės prašymą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, padarė išvadą, kad su ieškiniu pateiktas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo iš esmės patvirtina tik tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė su atsakovu apie metus laiko nebegyvena kaip vyras ir žmona ir nuo (duomenys neskelbtini) nutrūko jų turtiniai santykiai. Iš ieškovės paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad dėl šalių konfliktinių santykių atsakovas pastaruoju metu gyveno pirtyje, o į namus grįždavo tik miegoti, nes pirtyje nėra galimybės miegoti ir miegodavo namo pirmame aukšte. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes. Teismui nepateikti duomenys, kad atsakovas smurtauja prieš nepilnametę dukrą, daro jai žalingą įtaką ar renkasi netinkamą gyvenimo būdą. Nenustatęs, kad atsakovo elgesys daro žalą vaikui, įvertinęs tai, kad šalių santuokos metu įgytas namas yra dviejų aukštų, t. y. pakankamai didelis gyventi trims asmenims, tai, kad atsakovas neturi kito gyvenamojo ploto, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės dukters D. L. gyvenamąją vietą su ieškove; įpareigoti atsakovą V. L. gyventi skyrium nuo ieškovės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
5.1. Ieškovei nesuprantama atsakovo pozicija – dėl nuolatinės nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas sutinka, tačiau savo atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikia jokių argumentų, kodėl nesutinka su laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo prašymu. Ieškovės vertinimu, vien tokie atsakovo veiksmai parodo, jog tarp šalių iš esmės egzistuoja ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
5.2. Ieškovės vertinimu, yra įrodyta būtinų įrodyti aplinkybių visuma dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ieškovės vertinimu, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių prašymą nebuvo tinkamai išnagrinėta Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija, kuri neatspindėta skundžiamoje teismo nutartyje.
Šalies argumentai
5.3. Ieškovė taip pat nurodo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo reikalavimai reikštini kartu, kadangi neišsprendus klausimo dėl vaiko gyvenamosios vietos (laikinos ar nuolatinės), iš esmės neįmanoma iš skyrium gyvenančio vaiko tėvo ar motinos priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo, kurį uzufrukto teise vaiko poreikiams tenkinti naudos kartu su vaiku gyvenantis tėvas ar motina, kaip tai įpareigoja daryti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.190 straipsnio l dalyje įtvirtinta teisės norma. Be to, netgi vaiko teisių apsaugos institucija pritaria šios laikinosios priemonės taikymui.
5.4. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl prašymo dalies įpareigoti sutuoktinį gyventi skyrium, teigia, kad atsižvelgiant į civilinės bylos medžiagą, ypač 2022 m. rugsėjo 30 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje ir jos prieduose išdėstytas aplinkybes dėl nepilnamečio vaiko patiriamų neigiamų išgyvenimų, kuriuos sukelia būtent atsakovas V. L., akivaizdu, jog būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje ir jos prieduose pažymėta, jog ginčo šalių nepilnametė dukra „paaiškino, kad vaikystėje yra patyrusi smurtą iš tėvo“, ir kad ji prisimena 3 atvejus, kai tėvas ant jos šaukė, jai grasino, ir kad mama bendrauti su tėčiu nedraudžia, tačiau ji pati su juo bendrauti nenori, nes „tėtis žemina ne tik mamą, bet ir ją“. Nors teismas iš dalies ir atsižvelgė į kartu su ieškiniu pateiktą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ieškovė akcentuoja, jog akivaizdūs civilinės bylos šalių konfliktiški santykiai neišvengiamai turės neigiamos įtakos šalių nepilnamečiam vaikui, kels jam neigiamas emocijas, įtampą bei nerimą.
5.5. Ieškovė nurodo, kad, kaip matyti nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, ieškovė paaiškino, jog V. L. grįždavo į namo pirmąjį aukštą miegoti tik iki (duomenys neskelbtini) įvykio, po kurio jis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name nebegyvena. Ieškinyje A. L. nurodė atsakovo V. L. gyvenamąjį adresą – (duomenys neskelbtini), kuriuo, ieškovės žiniomis, atsakovas gyvena iki šiol. Ieškovės žiniomis, šis nekilnojamasis turtas priklausė atsakovo motinai, o nuo (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise (įgijus turtą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu) priklauso atsakovo V. L. broliui V. L.. Ieškovės žiniomis teisme nagrinėjamoje administracinių nusižengimų byloje pagal V. L. skundą jis pats minėtą adresą nurodo kaip savo gyvenamąjį adresą, taip pripažindamas, jog šiuo metu gyvena atskirai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu atsakovas V. L. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Atsakovo vertinimu, ieškovė netinkamai interpretuoja atsakovo procesinę poziciją dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove – taikymo ieškovei nepagrindus tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų – grėsmės vaiko interesams. Atsakovui nėra aišku, kaip atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra susijusios su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove – prasidėjus šalių skyrybų procesui ir kokie nepilnametės dukters interesai, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nukentės. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove yra prašoma formaliai, nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų.
6.2. Atsakovas pažymi, kad ieškiniu ieškovė teigė, esą būtinumą nustatyti atsakovo gyvenimą skyrium nuo ieškovės lemia būtent ieškovės patirtas smurtas. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo smurtą prieš ieškovę, ieškovė atskirajame skunde šių teismo nustatytų aplinkybių neginčijo, tačiau nurodo naujas aplinkybes, esą atsakovą būtina įpareigoti gyventi skyrium nuo ieškovės, nes atsakovas tariamai yra kažkada smurtavęs prieš nepilnametę dukterį, nors iš byloje esančių duomenų nėra aišku, nei kada toks smurtas buvo, nei kokio pobūdžio tai buvo smurtas. Turint omenyje, kad nepilnametė šalių dukra nurodė, jog ji prisimena bent 3 atvejus vaikystėje, kai atsakovas ant jos šaukė ir grasino, akivaizdu, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – grėsmė vaiko interesams – neegzistuoja.
6.3. Atsakovas pažymi, kad, kaip pripažįsta pati ieškovė, atsakovas faktiškai gyvena skyrium, todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas akivaizdžiai pareikštas siekiant nušalinti atsakovą nuo bet kokios galimybės jam teisėtai patekti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kai nekilnojamojo turto priteisimo / padalinimo klausimai yra bylos dalykas.
6.4. Taip pat atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys liudija, kad būtent A. L. provokuoja atsakovą ir kelia tarp sutuoktinių įtampą. Atsakovo teigimu, grėsmę, elgdamasi neteisėtai, kelia būtent ieškovė, todėl ieškovė negali įgyti teisės valdyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, eliminuojant atsakovo teisę patekti į šį turtą, nes toks atsakovo teisių ribojimas būtų neproporcingas ir nesuderinamas su bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalies, kuria atmesti ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus, kylančius iš šeimos teisinių santykių. CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
Dėl prašymo nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą
11. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada šią ieškovės prašymo dalį atmesti ir teigia, kad yra įrodyta būtinų aplinkybių visuma dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.
12. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kol bus priimtas teismo sprendimas, ir laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Teismas CK 3.65 straipsnyje nurodytas priemones gali taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, tai yra ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, prašydama taikyti nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, prašyme nenurodė argumentų ir nepagrindė būtinybės taikyti laikinąją apsaugos priemonę ar grėsmės šalių nepilnamečio vaiko interesams nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės.
14. Atskirajame skunde apeliantė pažymi, kad atsakovas atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių argumentų, kodėl nesutinka su laikinos gyvenamosios vietos nustatymo prašymu, todėl, apeliantės vertinimu, tokie atsakovo veiksmai parodo, jog tarp šalių iš esmės egzistuoja ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatyta, kad ieškinyje pati ieškovė nurodė, jog, ieškovės vertinimu, ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu nėra. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto duomenų matyti, kad tokias aplinkybes ieškovė ir atsakovas nurodė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) darbuotojai šeimos aplankymo metu. Nustatyta, kad atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nesutikimą su ieškovės prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone iš esmės grindė motyvais, kad šiuo metu nepilnamečiam vaikui nėra realios grėsmės, dėl kurios būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas byloje 2022 m. spalio 11 d. pateikė priešieškinį, jame pareiškė prašymą nustatyti nepilnametės dukters D. L. gyvenamąją vietą su ieškove (motina), taip pat nurodė, kad šiuo metu šalių nepilnametė dukra yra ieškovės nuolatinėje priežiūroje. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo vertinti, kad šiuo klausimu tarp šalių būtų kilęs ginčas ir vaikui įprasta aplinka būtų keičiama.
15. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus, kuriais teigiama, jog būtinybė reikšti reikalavimą nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą kyla iš CK 3.190 straipsnio l dalies nuostatos. Minėta CK 3.190 straipsnio, reglamentuojančio uzufrukto teisę, kai turtą tvarko tik vienas iš tėvų, 1 dalis numato, kad jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina; ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas iki civilinėje byloje bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės.
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovės prašymu buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, numatyta CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir iš atsakovo priteistas nustatyto dydžio laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai D. L.. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.185 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvai savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą tvarko bendru sutarimu; tarp tėvų kilus ginčui dėl turto tvarkymo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti turto tvarkymo tvarką. Nagrinėjamu atveju, pritaikęs nurodytą laikinąją apsaugos priemonę, pirmosios instancijos teismas taip pat paskyrė vieną iš tėvų – prašymą pareiškusią ieškovę A. L. nepilnametės D. L. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodyta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes, kad tarp šalių šiuo metu nėra ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, taip pat nesant duomenų, kad tarp šalių būtų ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkymo, apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrindžiantys poreikio taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
17. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos, kuri neatspindėta skundžiamoje teismo nutartyje. Tačiau iš skundžiamos teismo nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino išvadą byloje teikiančios institucijos į bylą 2022 m. rugsėjo 30 d. pateiktą išvadą, vaiko nuomonės išklausymo aktą ir kitus pateiktus duomenis.
18. Nors apeliantė akcentuoja kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada pateiktoje 2022 m. gegužės 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje II skyriuje nurodytus duomenis, kad D. L. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei paaiškino, jog ji prisimena 3 atvejus, kai tėvas ant jo šaukė, jai grasino, tačiau nustatyta, kad šalių dukra kartu nurodė, jog tada ji buvo 5–6 metų. Apeliantė pažymi, kad 2022 m. gegužės 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje pažymėtus duomenis, kad šalių dukra paaiškino, jog vaikystėje yra patyrusi smurtą iš tėvo, tačiau šie apeliantės akcentuojami nurodyti duomenys yra abstraktūs, nedetalizuoti. Šiuo aspektu svarbu kartu įvertinti aplinkybę, kad šiuo metu šalių dukra jau yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Taip pat įvertintina tai, kad iš nurodytos 2022 m. gegužės 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenų matyti, jog nebuvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Apeliantė akcentuoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. išvadoje pateiktus duomenis, kad šalių dukra pati su tėvu bendrauti nenori dėl tėvo žeminančio bendravimo būdo su ja ir su motina, negražaus elgesio vaikystėje ir vėliau jai augant, nebendravimo, nesikalbėjimo. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas įvertino Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. išvados duomenis, kad šiuo metu šalių dukra ant tėvo pyksta.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl šalių dukters gyvenamosios vietos, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad esami duomenys šioje bylos stadijoje nesudaro pagrindo vertinti, jog atsakovo elgesys, gyvenimo būdas šiuo metu kelia grėsmę esminiams nepilnamečio vaiko interesams. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje bylos stadijoje esami duomenys nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad yra būtina imtis skubių priemonių dėl šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.
Dėl prašymo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės
20. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę taikant laikinąją apsaugos priemonę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Paminėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių naudoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to gyvenimas kartu ar lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.
21. Nustatyta, kad ieškovė prašymą taikyti laikinąja apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės iš esmės grindė argumentu, kad praeityje atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame nutarime užfiksuoti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo buvo nutrauktas, nes nustatyta, jog nepadaryta veika turinti, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
22. Apeliantė teigia, kad vaikas patiria neigiamus išgyvenimus, kuriuos akivaizdžiai sukelia būtent atsakovas, dėl to būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigoti atsakovą gyventi skyrium. Kaip nustatyta anksčiau, po ieškovės nurodytos (duomenys neskelbtini) įvykusios šalių konfliktinės situacijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sudarytos 2022 m. gegužės 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis, nebuvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Apeliantė remiasi 2022 m. rugsėjo 30 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje ir jos prieduose išdėstytomis aplinkybėmis. Kaip nustatyta anksčiau vertinant nurodytus įrodymus, vien apeliantės akcentuojami šalių dukters paaiškinimai dėl tėvo elgesio dukters vaikystėje ir bendravimo šiuo metu nesudaro pakankamo pagrindo šioje proceso stadijoje pripažinti įrodyta aplinkybę dėl realios grėsmės esminiams nepilnamečio vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo metu ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas jau kurį laiką gyvena šalia namų esančioje pirtyje, sugrįžta namo nakvoti, miega namo pirmame aukšte. Atskirajame skunde pati ieškovė nurodo, kad atsakovas name negyvena, o gyvena kitu adresu esančiame bute, kuris, kaip nurodo apeliantė, priklauso ne atsakovui, o kitiems asmenims. Iš šių duomenų matyti, kad šalių bendravimas iš esmės yra ribotas.
23. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino prašymui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai šioje proceso stadijoje ieškovės prašymą dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.