Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutarties A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 17 d. A. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis nuo 2009 m. liepos 14 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d., Šilutės rajone, Juškaičių kaime, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 8850/0005:159, sudarė kliūtį kelių eismui, t. y. užtvėrė kelią elektriniu piemeniu. Tokiais veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 10 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 1 dalyje.

II.

Teismas, įvertinęs byloje esantį N. M. paaiškinimą (b. l. 20), kuriame nurodyta, kad A. L. užtvėrė kelią Nr. 154-III-8, einantį per R. B. žemės sklypą, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo Šilutės rajono gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjimą (b. l. 29, 30), iš kurio matyti, jog žemės sklype, esančiame Šilutės rajone, Juškaičių kaime, kurio kadastrinis Nr. 8850/0005:159, nuosavybės teise priklausančiame R. B., įregistruotas kitų žemės sklypų (žemės sklypo naudotojų) servitutas: teisė naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 48), kuriame nurodoma, jog žemės sklype, esančiame Šilutės rajone, Juškaičių kaime, kurio kadastrinis Nr. 8850/0005:159, yra įregistruotas kelio servitutas, Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sąvadą (b. l. 36 - 38), kuriame kelias Juškaičiai - Juškaičiai Nr. 154-III-8 pažymėtas kaip valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės objektas, konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių kelio servitutą. Kadangi teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad kelias, kertantis R. B. žemės sklypą, yra sunumeruotas ir įtrauktas į viešųjų ar vidaus kelių sąrašus, todėl teismui pateiktų įrodymų nepakako išvadai, jog nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelio servitutas egzistuoja de facto, t. y. nepakako duomenų, patvirtinančių faktą, jog pažeidimo padarymo metu ginčo kelias atitiko Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytus keliui keliamus reikalavimus (t. y. kad jame buvo bent pagrindiniai kelią apibūdinantys elementai (žemės sankasa (danga), važiuojamoji dalis, kelio grioviai ir pan.).

Teismas ginčijamojoje nutartyje pažymėjo, kad būtina atlikti papildomą aplinkybių tyrimą bei surinkti naujus įrodymus, todėl nevertino, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikacija tinkama, ir bylą grąžino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui, įpareigodamas Instituciją tinkamai kvalifikuoti A. L. veiksmus.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartį, daro išvadą, kad teismas bylą grąžino Institucijai tam, kad byloje būtų surinkti nauji įrodymai bei atliktas papildomas aplinkybių tyrimas, o nesant tokių įrodymų, A. L. veika būtų perkvalifikuota. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog kelias, kertantis R. B. žemės sklypą, yra sunumeruotas ir yra įtrauktas į viešųjų ar vidaus kelių sąrašus, todėl byloje esančių įrodymų nepakanka išvadai, jog nekilnojamojo turto registre įregistruotas kelio servitutas egzistuoja de facto, tai yra, kad pažeidimo padarymo metu ginčo kelias atitiko Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatytus keliui keliamus reikalavimus (t. y. ar jame buvo bent pagrindiniai kelią apibūdinantys elementai (žemės sankasa (danga), važiuojamoji dalis, kelio grioviai ir pan.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802-2007, N444 -3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir teismui. ATPK 256 straipsnio 3 dalis nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Tokia pat pozicija yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje, kur numatyta, kad prireikus teismas gali pasiūlyti proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams pateikti papildomus įrodymus arba šių asmenų prašymu arba savo iniciatyva išsireikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas turi teisę pareikalauti iš institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, bet kokių duomenų, reikalingų bylai išnagrinėti, o institucija privalo juos pateikti teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. N62-5437/2008).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, privalėjo būti aktyvus ir reikalingus įrodymus, pagrindžiančius A. L. kaltę dėl ATPK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo išreikalauti iš Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą, pats, o nesant pakankamai duomenų pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (ATPK 250 str. 1 p.).

Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.