- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- 1S-154-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00024-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- T. D.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūra Alytaus apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. D. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose 2020 m. gruodžio 16 d. priimto nutarimo Nr. 357-271 netaikyti nuteistajam T. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą. Taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 64 straipsnį, T. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 3000 eurų bauda.
1.2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą. Už minėtos nusikalstamos veikos padarymą T. D. paskirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos bausmės dalis pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 36 MGL (3000 eurų) bauda. Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. gruodžio 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 15 d.
3. Lygtinio paleidimo komisijos 2020 m. gruodžio 146 d. nutarimu Nr. 357-271, nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam T. D., konstatuojant, jog nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų.
4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, tačiau nuteistojo skundą išnagrinėjęs teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi pritarė Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms ir sprendė, jog dar nėra pagrindo išvadai, kai nuteistasis T. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paliestam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis T. D. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį, tenkinti jo skundą dėl Komisijos nutarimo ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. O būtent, yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, yra pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žemėjanti, o tai rodo pažangų rizikos mažėjimą. Teigia, jog šiuo metu mokosi specialybės, yra dirbantis, jo socialiniai ryšiai yra tvirti, laisvėje turi gyvenamąją vietą, pateikė pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju iš karto bus įdarbintas. T. D. manymu, šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius bei vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Todėl jam turi būti suteiktas pasitikėjimas bei sudarytos sąlygos likusią bausmės dalį atlikti laisvėje prižiūrimam. Be to, anot T. D., lygtinio paleidimo taikymas jo atžvilgiu yra reikalingas ne tik jam asmeniškai, bet ir senelei, kurią būdamas laisvėje nuteistasis prižiūrėtų.
5.2. T. D. teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas vadovavosi įstatymų nenumatytomis aplinkybėmis, t. y. abejojo oficialiomis įdarbinimo pažymomis. Be to, Komisija, savavališkai nustačiusi šias pastarąsias papildomas, perteklines, įstatyme nenumatytas lygtinio paleidimo sprendimo sąlygas, pasielgė neteisėtai. Pažymima ir tai, kad į kai kurias paminėtas aplinkybes jau buvo atsižvelgta pagal „OASys“ vertinimo sistemą nustatant rizikos balus, todėl šias aplinkybes papildomai minėti ir dubliuoti, nurodant kartu su pagal jas jau nustatytais rizikos balais, anot nuteistojo, yra nepagrįsta, netikslinga ir neteisėta. Pagal šiuo metu galiojančias teisės nuostatas ne Komisijos kompetencijoje vertinti aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu, jo charakterio savybėmis ar kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su nuteistuoju, išskyrus rizikos balų dydį arba jų mažėjimo pažangą.
5.3. Skunde aukštesniajam teismui nuteistasis akcentuoja Europos tarybos ministrų komiteto rekomendaciją Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, kurioje buvo pripažinta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo integraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Teigia, jog laisvės atėmimo bausmės taikymo praktika ir atlikti kriminologiniai tyrimai paneigė vyravusį tikėjimą laisvės atėmimo bausmės efektyvumu, taip pat įrodė, kad alternatyvios priemonės yra efektyvesnės nei laisvės atėmimas (Moving Probation Forvard. Evidence, Arguments and Praktice, 2003). Nusikalstamą veiką padaręs asmuo ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o dargi atvirkščiai – įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. O buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui. Todėl mano, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto ribas reikėtų išplėsti, taip pat privalu atsižvelgti į minėtas Europos tarybos ministrų komiteto rekomendacijas.
5.4. Akcentuojama ir tai, kad netgi taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip pat netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes nuteistasis integruojasi į visuomenę palaipsniui ir prižiūrimas. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįsta teismo nutartis netaikyti lygtinio paleidimo, atima iš nuteistojo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo T. D. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. D. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lytinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.
8. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog Komisijai vertinant, ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai bei teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jo elgesį galima keisti teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau šio formalaus pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet reikia įvertinti ir tai, ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir ar jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, T. D. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra 52 balai, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šiuo atveju iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad iš 52 nustatytų nusikalstamo elgesio rizikos balų, statiniai duomenys sudaro 10 balų ir net 42 balai yra dinaminiai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme yra galima. Juolab, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistajam nustatomas ne vienas dinaminis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; nuostatos – kurie vis dar gali ir turi būti koreguojami paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog 2020 m. sausio 10 d. atlikto pirmojo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas buvo 57 balai. Šiuo metu nuteistajam nustatytas rizikos balas yra 52, vertinimas atliktas 2020 m. lapkričio 4 d. Iš to seka, kad beveik per 10 mėnesių laikotarpį nuteistasis savo nusikalstamo elgesio riziką sumažino vos 5 balais. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, jog jo nusikalstamo elgesio riziką vis tik yra mažėjanti, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nuteistojo T. D. daroma pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.
11. Vertinant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškos, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Kaip jau buvo minėta, nuteistajam nustatyti net trys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Analizuojant jų įtaką galimam nusikalstamam T. D. elgesiui ateityje pažymima, kad darydamas nusikalstamas veikas nuteistasis buvo nusikaltimų iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas. Nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė bendrininkų grupėje, be kita ko, su savo giminaičiu, su kuriuo šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistajam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę dėl apsvaigimo nuo alkoholio vairuojant transporto priemonę, taip pat, jis yra baustas už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, piktnaudžiavimas alkoholiu neigiamai veikė nuteistojo T. D. socialinį funkcionavimą bei kūrė prielaidas nusikalstamo elgesio raiškai. Kalbėdamas apie nusikaltimus bendrai nuteistasis jų nepateisina ir suvokia jų daromą žalą, tačiau savo nusikaltimų nesureikšmina, linkęs juos sumenkinti, racionalizuoti, pateisinti. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nusiteistojo T. D. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam skirtą individualių socialinės reabilitacijos planą.
12. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė siekdamas užsidirbti „lengvų pinigų“. Tai vertinant atsižvelgtina į tai, kad jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jis privalo sumokėti 3000 eurų baudą, paties nuteistojo teigimu, jis turi nepamokėtų administracinių nuobaudų. Alytaus pataisos namų Turto valdymo skyriuje gautas vykdomasis raštas, pagal kurį jis turi išmokėti 273,75 eurus, likusi neišmokėta suma 273,22 eurų. Taigi, pagal pataisos įstaigoje gautą vykdomąjį raštą nuteistasis yra išmokėjęs vos 53 centus, nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba VŠĮ „Mūsų amatai“ darbininku. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad nuteistasis nesistengia ir nėra motyvuotas spręsti turimas finansines problemas, jas ignoruoja ir tai gali būti veiksnys, kuris sąlygos vengimą dirbti oficialiai, didins nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad T. D. turimi finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę ir paskatinti pinigų prasimanyti neleistinais būdais, juolab, kad paskutinius nusikaltimus T. D. padarė būtent dėl finansinio nestabilumo ir pinigų trūkumo. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad lėšų tvarkymas gali veikti kaip apsauginis veiksnys, tačiau teisėjų kolegijai tai kelia abejones paminėtų aplinkybių kontekste, kadangi net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje bei dirbdamas, nuteistasis T. D. nerodo iniciatyvos mažinti savo finansinius įsipareigojimus. Ir vien tai, kad nuteistasis pateikė pažymą, jog būdamas laisvėje jis būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pirmosios instancijos teismo, taip ir apeliacinės instancijos teismo, ši pažyma netraktuotina kaip įtikinanti, jog nuteistasis iš tiesų bus įdarbintas ir stengsis sumažinti savo finansinius įsipareigojimus legaliais būdais.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos T. D. anksčiau teistas 3 kartus. Anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau nuteistasis savo elgesio nepakeitė, jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamą T. D. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atvejus jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia T. D. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad net ir būdamas griežtai prižiūrimas asmuo yra linkęs nepaklusti nustatytoms taisyklėms, kadangi būdamas laisvės atėmimo vietoje disponavo pornografinio turinio duomenimis, už ką buvo baustas drausmine tvarka ir nuobauda šiuo metu vis dar yra galiojanti. Šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, nelinkusį laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, be kita ko, pažymint, jog nustatytų taisyklių ir reikalavimų pažeidimas buvo padarytas ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet nuteistasis adaptuojasi laisvės atėmimo vietoje.
14. Taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo T. D. atžvilgiu nesudaro pagrindo ir tai, kad jis turi neįgalią močiutę, kurią būdamas laisvėje jis prižiūrėtų. Pritariant žemesnės instancijos teismo argumentams papildomai pažymima tai, kad nuteistasis T. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2019 m. gruodžio 17 d., taigi jau tuo metu, kuomet nuteistasis T. D. pasirinko elgtis nusikalstamai, jo artima giminaitė buvo garbaus amžiaus, taigi neabejotinai, jai jau tuo metu buvo reikalinga priežiūra. Tačiau žinodamas savo artimųjų sveikatos sutrikimus, aukščiau už savo pareigą rūpintis jais iškėlė konkrečiai savo asmenį interesą – siekį užsidirbti vykdant nusikalstamą veiką, o tai rodo, kad tuo metu jam visiškai nerūpėjo tokio savo sprendimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam jo artimųjų gyvenimui. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai suponuoja nuomonę, jog nuteistasis nebuvo pakankamai rūpestingais, dorai visuomenėje besielgiantis ir atsakingai į savo artimuosius žiūrintis žmogus. Todėl nuteistojo skunde dėstomi argumentai dėl pareigos rūpintis savo artimaisiais laikytini tik kaip siekis palengvinti savo padėtį ir greičiau išeiti į laisvę.
15. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus dėl Komisijos kompetencijos ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų pažymima, kad vadovaujantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą arba lygtinio paleidimo netaikyti. Taigi priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, Komisija, svarstydama nuteistojo prašymą taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą ar ne, privalo apsvarstyti ne tik jam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos balą bei jo pokytį, tačiau ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, kurie atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį.
16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistojo skunde minima Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. ji nėra privaloma, o yra tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nagrinėjimu atveju, nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nėra besąlygiška sąlyga. BVK numatytas asmens lygtinis paleidimas nėra imperatyvi norma, pirmiausia, nuteistasis turi atitikti numatytus kriterijus, o tik po to sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Taip pat svarbu pažymėti, kad probacija gali būti taikoma tik tuomet kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Tai, kad nuteistasis nesutinka su teismo nutartyje pateiktu vertinimu ir su lygtinio paleidimo taikymu susijusius duomenis vertina kitaip, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šiuos duomenis įvertino neteisingai ir dėl to priėmę nepagrįstą sprendimą.
17. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis T. D. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. D. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.