- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-736-245/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27496-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis, Ričardas Lilas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jolitos Raudeliūnienės ir nukentėjusiosios J. B. (buvusi pavardė – K.) atstovo advokato Ginto Gustaičio skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria buvo nutarta perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-2439-668/2020 prokurorui nustatytiems procesiniams pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2018 m. birželio 5 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini)esančiame viešbutyje „L. B. A. R.“, prie baseino, žodinio konflikto su J. K. metu, tyčia rankomis suimdamas J. K. už abiejų rankų riešų ir juos spausdamas, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą 2018 m. birželio 5 d. apie 23.05 val., (duomenys neskelbtini) esančiame viešbutyje „L. B. A. R.“ kambario vonios kambaryje, tyčia rankomis suimdamas J. K. už plaukų ir ne mažiau kaip 30 kartų sutrenkdamas jos galvą į sieną, už plaukų ją ištempdamas į laiptinę bei laiptais tempdamas ne mažiau kaip 30 kartų sutrenkdamas jos galvą į sieną ir laiptus, padarė kairės ausies kaušelio viršutinės dalies sumušimą, dešiniojo skruosto srities sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, poodines kraujosruvas dešiniame žaste apatinėje dalyje, dešinės alkūnės sąnario srities išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, abiejuose sėdmenyse, kairėje klubinėje srityje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje ir kairės blauzdos išoriniame paviršiuje, taip pat odos nubrozdinimą kairės plaštakos nykštyje, ir tokiu būdu smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. K. sveikatą.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo nutarta perduoti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai nustatytiems procesiniams pažeidimams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant šį terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui prokurorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir bylą grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
3.1. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nurodyti visi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje esantys duomenys, aprašyta veika, kuria kaltinamas M. L.: vieta, laikas, būdas, kitos svarbios aplinkybės, pasekmės. Taip pat kaltinamajame akte nurodytos BK Specialiosios dalies straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę, dėl kurios asmuo įtariamas (kaltinamas). Prokurorės manymu, kaltinimas yra konkretus, aiškus, pakankamai išsamus, jame nurodytas pakankamas kiekis duomenų, rodančių, kad konkretus asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, turinčią visus nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus baudžiamajame įstatyme, todėl jis yra atitinkantis BPK 219 straipsnio reikalavimus. Susipažinus su kaltinamuoju aktu matyti, kad jame nurodyti visi BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus atitinkantys duomenys, aprašyta nusikalstama veika, nurodant jų padarymo vietą, laiką, būdą ir padarinius, BK straipsniai, pagal kuriuos kvalifikuota veika. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečių kaltinamojo akto trūkumų, kurie neatitiktų BPK 219 straipsnio reikalavimų, tačiau nutartį motyvavo tuo, jog ikiteisminis tyrimas byloje atliktas neišsamiai, t. y. nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, leidžiantys surinkti duomenų, neginčijamai galinčių patvirtinti M. L. veiksmais padaryta nusikalstamą veiką ir tai įvardino kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme, todėl šiuo atveju keliamas klausimas dėl nepakankamai išsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo. Prokurorė nurodo, kad BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai ir nepriklausomai ir tik prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, privalo surašyti kaltinamąjį aktą bei jį su byla perduoti teismui. Šioje baudžiamojoje byloje prokuroras, įvertinęs surinktus duomenis, nusprendė, kad pakanka duomenų M. L. kaltei dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagrįsti.
4. Nukentėjusiosios J. B. (buvusi pavardė – K.) atstovas advokatas Gintas Gustaitis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį.
4.1. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamasis kodeksas, išverstas į anglų kalbą, yra viešai prieinamas internete. Autoritetinguose ir patikimuose šaltiniuose publikuojamuose (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso tekstuose anglų kalba fizinio skausmo sukėlimo ar sutrikdymo veika yra kriminalizuota analogiškai kaip ir BK 140 straipsnis. Atsižvelgiant į viešai prieinamą (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamąjį kodeksą anglų kalba, teisėjo anglų kalbos žinias. teismui neturėjo kilti klausimo ar M. L. inkriminuojama nusikalstama veika yra kriminalizuota (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Kita vertus, jei visgi pirmosios instancijos teismui kilo toks klausimas, tokiems atvejams yra skirtas BPK 66 straipsnis, kuriuo remdamasis teismas galėjo pasinaudoti ir užduoti reikiamus paklausimus (duomenys neskelbtini) Respublikos teisingumo ministerijai ar kitai analogiškai įstaigai ar sveikatos sutrikdymas (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra kriminalizuotas.
Šalies argumentai
4.2. Skunde pažymima, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, kaltinamajame akte yra nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai, yra pateikti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, vien tai, kad bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) Respublika galimai būtų galima surikti daugiau duomenų apie įvykį, savaime nereiškia, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę ir, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į prokurorės Jolitos Raudeliūnienės ir nukentėjusiosios J. B. skundus kaltinamojo M. L. gynėjas advokatas Ričardas Lilas prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir tiek prokurorės Jolitos Raudeliūnienės, tiek nukentėjusiosios J. B. skundus atmesti.
Prokurorės Jolitos Raudeliūnienės ir nukentėjusiosios J. B. atstovo advokato Ginto Gustaičio skundai atmetami
6. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytas aplinkybes, skunduose nurodytus argumentus, kitus baudžiamojoje byloje esančius duomenis konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas.
7. Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis BPK nuostatomis, prokurorui perduoti bylą gali ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jei šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis.
8. BPK 219 straipsnyje įtvirtinti kaltinamajam aktui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad asmuo suprastų kuo yra kaltinamas ir, kad būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos ir nebūtų suvaržyta kaltinamojo teisės į gynybą. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka šių reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, kadangi gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje.
9. Kaltinamajame akte nurodyta, kad M. L. kaltinamas tuo, jog jis 2018 m. birželio 5 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) esančiame viešbutyje „L. B. A. R.“, prie baseino, žodinio konflikto su J. K. metu, tyčia rankomis suimdamas J. K. už abiejų rankų riešų ir juos spausdamas, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą 2018 m. birželio 5 d. apie 23.05 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) esančiame viešbutyje „L. B. A. R.“ kambario vonios kambaryje, tyčia rankomis suimdamas J. K. už plaukų ir ne mažiau kaip 30 kartų sutrenkdamas jos galvą į sieną, už plaukų ją ištempdamas į laiptinę bei laiptais tempdamas ne mažiau kaip 30 kartų sutrenkdamas jos galvą į sieną ir laiptus, padarė kairės ausies kaušelio viršutinės dalies sumušimą, dešiniojo skruosto srities sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, poodines kraujosruvas dešiniame žaste apatinėje dalyje, dešinės alkūnės sąnario srities išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, abiejuose sėdmenyse, kairėje klubinėje srityje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje ir kairės blauzdos išoriniame paviršiuje, taip pat odos nubrozdinimą kairės plaštakos nykštyje, ir tokiu būdu smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. K. sveikatą. BK 5 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos Respublikos BK. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už užsienyje padarytus nusikaltimus sąlygos yra įtvirtintos BK 8 straipsnyje. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodoma, kad asmuo, užsienyje padaręs nusikaltimus, numatytus šio kodekso 5 ir 6 straipsniuose, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. BK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta abipusio veikos baudžiamumo sąlyga suprantama kaip reikalavimas tam, kad asmenys nebūtų traukiami baudžiamojon atsakomybėn už užsienyje padarytą veiką, jei veika, kurios padarymu jie kaltinami, jos padarymo vietos valstybėje nepripažįstama nusikaltimu (užsienio valstybės baudžiamieji įstatymai nenumato analogiško nusikaltimo), arba, toje valstybėje už tokių veikų padarymą nebaudžiama (užsienio valstybės baudžiamieji įstatymai numato analogišką nusikaltimą, tačiau egzistuoja aplinkybės, kurioms esant nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas). Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio. Taigi, BK 5 ir 8 straipsnių taikymas svarbus tiek ir dėl veikos kvalifikavimo, tiek ir sprendžiant klausimą dėl bausmės kaltininkui paskyrimo.
Motyvuojamoji dalis
10. BPK 1 straipsnis numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 3 straipsnyje nustatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o BPK 44 straipsnio 7 dalyje, be kitų principų, nustatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą. Kaltinamajam pilnai ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiškiam ir konkrečiam kaltinimui. Aiškumas ir konkretumas pasireiškia per tiksliai nurodytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.
11. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi veiksmų tam, kad būtų nustatyta, ar pagal Lietuvos Respublikos BK M. L. inkriminuota nusikalstama veika pripažįstama nusikaltimu ir jos padarymo vietos valstybėje – (duomenys neskelbtini) Respublikoje, ar šios valstybės baudžiamieji įstatymai numato analogišką nusikaltimą, ar toje užsienio valstybėje už tokių nusikalstamų veikų padarymą baudžiama ir kokia bausmė gali grėsti asmeniui, padariusiam tokią nusikalstamą veiką. Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime nenurodytas nusikaltimas, kurio padarymu baudžiama pagal užsienio valstybės – (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškintasi, ar neegzistuoja aplinkybės, kurioms esant kaltinime nurodytą veiką padaręs asmuo šioje užsienio valstybėje baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas, ir jei baudžiamas, tai kokia bausmė jam gali būti skiriama. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tik tyrimo metu pagal teisinės pagalbos sutartis išsiaiškinus bei kaltinamajame akte nurodžius konkrečius valstybės, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, teisės aktus, pagal kuriuos baudžiamieji įstatymai numato analogišką nusikaltimą, kaip ir Lietuvos įstatymai, asmeniui gali būtų galima pareikšti įtarimą bei perduoti bylą teismui kaltinant jį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu.
12. BPK 219 straipsnio 5 punktas numato, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), kuris numato atsakomybę už padarytą veiką. Šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent į jos padarymo vietą – užsienio valstybė, vadovaujantis BK 8 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajame akte privalo būti nurodyta ne tik Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies norma, numatanti atsakomybę už inkriminuojamą veiką, tačiau ir užsienio šalies, kurioje veika galimai padaryta, baudžiamojo įstatymo norma. Priešingu atveju, kiltų pagrindas abejoti dėl galimybės patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn. Dėl šių aukščiau nurodytų aplinkybių teismas atmeta prokurorės skundo argumentus, esą pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečių kaltinamojo akto trūkumų, kurie neatitiktų BPK 219 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad priešingai nei teigia prokurorė, skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai – nagrinėjamu atveju suvaržoma tiek kaltinamojo teisė į gynybą, tiek teismui yra trukdoma nagrinėti bylą teisme. Minėtų trūkumų teismas neturi ir negali pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė bylą perduoti prokurorui.
13. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių atmetamas ir nukentėjusiosios atstovo advokato Ginto Gustaičio skundas. Skunde nurodyti argumentai, esą pats teismas gali internete susirasti (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir išsiaiškinti ar M. L. inkriminuojama nusikalstama veika yra kriminalizuota (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Kaip jau nurodyta aukščiau, tik pagal teisinės pagalbos sutartis išsiaiškinus bei kaltinamajame akte nurodžius konkrečius valstybės, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, teisės aktus, pagal kuriuo baudžiamieji įstatymai numato analogišką nusikaltimą, kaip ir Lietuvos įstatymai, asmeniui būtų galima pareikšti įtarimą bei perduoti bylą teismui kaltinant jį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Dėl šių ir aukščiau nutartyje aptartų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios atstovo advokato Ginto Gustaičio skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
14. Taip pat apygardos teismas pažymi, kad pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį, sprendimą perduoti bylą prokurorui teismas gali priimti ne tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto trūkumų, bet ir dėl kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas išreiškė valią, jog teismas, gavęs bylą su kaltinamuoju aktu ir nustatęs kaltinamojo akto trūkumus bei kitus baudžiamojo įstatymo pažeidimus, turi įvertinti ar ikiteisminio tyrimo metu padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai ir reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas trukdo sklandžiai, operatyviai ir išsamiai išnagrinėti bylą, o jei taip, turi teisę perduoti bylą prokurorui net ir tuo atveju, kai šiuos pažeidimus teisminio nagrinėjimo metu iš esmės galima ištaisyti, bet tai apsunkintų bylos nagrinėjimą, prailgintų teismo procesą ir pan.
15. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalimi 1 punktu,
nutarė:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jolitos Raudeliūnienės ir nukentėjusiosios J. B. (buvusi pavardė – K.) atstovo advokato Ginto Gustaičio skundus atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.