Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, dalyvaujant ieškovei O. K., ieškovės atstovui advokatui V. J., atsakovo atstovui advokatui V. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės O. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-439/2010 pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui N. N. dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė O. K. prašė priteisti iš atsakovo N. N. vieno mėnesio atlyginimo dydžio (800 Lt) išeitinę kompensaciją; 19 600 Lt skolą už neišmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2005-10-15 iki 2008-05-15; dviejų mėnesių atlyginimo dydžio (1 600 Lt) neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad pas atsakovą jo ūkyje darbininke dirbo nuo 2005-10-15 iki 2008-05-15. Įsidarbino pagal skelbimą laikraštyje, su N. N. sutarė žodžiu, kad už darbą ūkyje atsakovas jai mokės minimalų darbo užmokestį, tačiau atsakovas už darbą jai nesumokėjo.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2010-05-31 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Iš skelbimų turinio teismas nustatė, kad atsakovas ketino rasti sugyventinę, kuri jam padėtų darbuotis ūkyje. Administracinėje byloje Nr. A2.1.-1.-761/2009 įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta, kad net ir pripažinus, jog O. K. realiai dirbo pas N. N., nėra patikimų įrodymų, leidžiančių teigti, kad darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus (nėra įrodytas aiškaus susitarimo faktas); dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos (pagal liudytojų parodymus O. K. dirbo įvairaus pobūdžio darbą nuo veiklos ūkyje iki buitinės namų ruošos, konkrečių funkcijų ji nevykdė); asmuo dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai (darbo tvarkos buvimo fakto nėra); asmuo dirbo atlygintinai (nėra patikimų įrodymų apie susitarimą dėl darbo užmokesčio, jo dydžio ar jo mokėjimo fakto). Konstatavęs, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, teismas atmetė ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.

Apeliaciniu skundu ieškovė O. K. prašė panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovės darbo metu buvo žymiai padidinta gyvulių banda, gautos žymiai didesnės išmokos. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susitarė dėl darbo sąlygų, darbo vietos ir darbo užmokesčio. Šalys susitarė, kad ieškovė gyvens jo ūkyje, prižiūrės gyvulius, padės nudirbti kitus ūkio darbus ir jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis. Atsakovas ieškovę patikino, kad darbas ūkininko ūkyje legalus, o darbo sutarties įforminti nebūtina. Ieškovė manė, kad visi darbo sutarčiai būtini reikalavimai yra išlaikyti, o darbo sutartis sudaryta. Ieškovė sutiko darbo užmokesčio palūkėti pirmąjį pusmetį, o ieškovei pareikalavus atsiskaityti, darbdavys nurodydavo, kad darbo užmokestį sumokės vėliau. Teismas nenagrinėjo priežastinio ryšio tarp įsidarbinimo ir darbo užmokesčio nesumokėjimo, neanalizavo darbo fakto buvimo ir nenustatė, kad darbas buvo atliktas ieškovės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas N. N. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi tikrinti tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo atmestas nenustačius, kad O. K. dirbo darbą, atitinkantį darbo sutarties požymius ir konstatavus, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo brolis A. N. 2005-05-12, 2005-05-27, 2005-08-02 laikraštyje „Pliusas“ patalpino skelbimą, kuriame nurodė, kad reikalinga vieniša pensinio amžiaus moteris, galinti gyventi pas vienišą ūkininką (b. l. 6–8). Atsakovas N. N. pripažino, kad ieškovę pas jį atvežė brolis, nurodė, kad tarp jų nebuvo darbinių santykių, ieškovė tik kurį laiką gyveno pas atsakovą ir norėjo „susirašyti“ su juo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas N. N. ketino rasti sugyventinę, kuri jam padėtų darbuotis ūkyje ir nurodė, kad tokią išvadą patvirtina administracinėje byloje Nr. A2.1.-761/2009 apklausti liudytojai J. K., S. Š., Z. S., V. K. (b. l. 28–31).

Pirmosios instancijos teismas 2010-05-31 sprendime vadovavosi administracinėje byloje Nr. A2.1.-761/2009 nustatytomis aplinkybėmis (b. l. 28–33) ir pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 2 p.).

Iš ieškovės O. K. paaiškinimų Šilalės rajono apylinkės teismo administracinėje byloje A2.1.-761/2009 matyti, kad ieškovė ne tik dirbo įvairius ūkio ir namų ruošos darbus, bet ir buvo N. N. „šeimininkė, draugė, sugyventinė, meilužė“ (b. l. 28). Atsakovas N. N. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad ieškovė gyveno pas jį ir norėjo „susirašyti“ su juo. Byloje esant duomenų, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, yra pagrindo konstatuoti, kad šalys gyveno faktinėje santuokoje, nors ir nebuvo įregistravę partnerystės (CK 3.229 str.). Tokiu atveju šalių turtiniai reikalavimai turi būti sprendžiami vadovaujantis CK 6.969–6.982 straipsniuose numatytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį reglamentuojančiomis teisės normomis. Tokia teismų praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartyje Nr. 3K-3-1029/2001 ir vėlesnėse nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis Nr. 3K-3-482/2010). Pažymėtina, kad teismas darbo ir šeimos bylose privalo būti aktyvus (CPK 414, 376 str.), tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 414 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo, neteisingai įvertino šalių teisinius santykius ir juos nagrinėjo tik kaip kylančius iš darbo santykių.

Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro išrašų matyti, kad ieškovės gyvenimo pas atsakovą metu buvo padidinta laikytojo N. N. gyvulių banda, t. y. ieškovė savo darbu galimai prisidėjo prie atsakovo turto pagerinimo, todėl turi teisę reikalauti atlyginti jos turėtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nesiaiškino, kokio dydžio kompensacija ieškovei gali būti priteista už atsakovo turto pagerinimą po partnerystės nutraukimo, kokia apimtimi buvo pagerintas atsakovo turtas, kokios partnerių dalys nustatytinos turto pagerinime. Šiuos klausimus išspręsti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, nepagrįstai taikius vien darbo santykius reglamentuojančias teisės normas ir netaikius jungtinę veiklą reglamentuojančių teisės normų, teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.