Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, pradėtoje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymą dėl leidimo privestinai gydyti, suinteresuotas asmuo J. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras kreipėsi į teismą, prašydama leisti priverstinai gydyti J. Š.. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo J. Š. 2018 m. rugsėjo 26 d. hospitalizuota Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro I – ame moterų skyriuje, tačiau 2018 m. rugsėjo 27 d. parašė atsisakymą gydytis. Pažymėjo, kad pacientė J. Š. yra veiksni, tačiau jos elgesys neprognozuojamas, veikiamas psichozinių išgyvenimų, dirgli, irzli, impulsų kontrolė nusilpusi, savo elgesiui visiškai nekritiška, todėl ji savo veiksmais gali padaryti žalą savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui.

2. Suinteresuoto asmens J. Š. atstovas advokatas Z. B. neprieštaravo prašymo tenkinimui, prašė priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimą išspręsti nepažeidžiant pacientės teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi tenkino pareiškėjos VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymą ir leido suinteresuotą asmenį pacientę J. Š. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti viešojoje įstaigoje Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre 1 (vieną) mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 28 d.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. gydytojų konsiliumo išvada bei byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad esant J. Š. sveikatos būklei pavojingai nestabiliai, pacientė gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Pažymėjo, kad pacientė yra ūmioje psichozėje, elgesys neprognozuojamas, veikiamas psichozinių išgyvenimų, savo veiksmais ji gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, todėl pripažino VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pateiktas prašymą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti pagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) J. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį. Nurodo šiuos esminius argumentus:

5.1. elgesys nekėlė pavojaus pačiai pacientei ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Specialiosios tarnybos pacientę paėmė iš namų, kuriuose ji miegojo, nekėlė pavojaus sau ar aplinkiniams ir nuvėžė į gydymo įstaigą, kurioje buvo pradėtas gydymas medikamentais;

5.2. advokatas Z. B. netinkamai atstovavo pacientės interesus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

6. Suinteresuoto asmens J. Š. atstovas advokatas Z. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. susipažinus su gydytojų specialistų išvada dėl apeliantei nustatytos ligos diagnozės nebuvo argumentų prieštarauti pateiktai išvadai;

6.2. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu paskirta antrinė teisinė pagalba apeliantei civilinėje byloje dėl priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo. Vadovaujantis šiuo sprendimu advokatas Z. B. atstovavo suinteresuoto asmens J. Š. interesus.

7. Pareiškėja VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1. priverstinai hospitalizuojant apeliantę pacientę J. Š. egzistavo abi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 straipsnyje numatytos sąlygos – asmuo sirgo sunkia psichikos liga (diagnozuota paranoidinė šizofrenija) ir atsisakė hospitalizacijos bei buvo reali grėsmė, jog asmuo savo veiksmais gali padaryti žalą savo ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei;

7.2. grėsmė sveikatai ir gyvybei buvo reali, pacientė 2018 m. rugsėjo 26 d. į gydymo įstaigą atvežta sujaudintos būsenos, greitosios pagalbos automobiliu, lydint policijai. Apeliantė anksčiau yra gydyta psichiatrijos klinikose. Apeliantės elgesys nuosekliai blogėjo, ji tapo agresyvi su artimaisiais, neprognozuojama. Atvežta į gydymo įstaigą pacientė pasirašė sutikimą gydytis, kurį sekančią dieną atšaukė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PSPĮ) 27 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui (PSPĮ 28 straipsnio 1 dalis). Taigi minėtas įstatymas nustato būtinas sąlygas priverstinei hospitalizacijai, t. y. sunki psichinė liga, asmens atsisakymas būti hospitalizuotu ir reali grėsmė sveikatai ar gyvybei.

9. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad apeliantės elgesys nekėlė pavojaus pačiai pacientei ar aplinkinių sveikatai, gyvybei, todėl pacientė nepagrįstai buvo nuvežta į gydymo įstaigą ir jai taikytas gydymas medikamentais.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs hospitalizavimo aplinkybes, specialistų (gydytojų) išvadas, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįstai taikyto gydymo yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Gydytojų konsiliumo 2018 m. rugsėjo 27 d. išvadoje nustatyta, kad apeliantė yra ūmioje psichozėje, jos elgesys yra neprognozuojamas, veikiamas psichozinių išgyvenimų, pacientė gali būti pavojinga aplinkinių sveikatai bei gyvybei. J. Š. artimųjų, kurie negalėjo susisiekti su apeliante, iniciatyva buvo atvežta į gydymo įstaigą (b. 1 t. 4 l.). Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. apeliantė atvežta į gydymo įstaigą priėmimo skyriuje pasirašė sutikimą gydytis, tačiau kitą diena raštu atsisakė tolimesnio gydymo ligoninėje (b. 1 t. 2 l.).

11. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantės (pacientės) psichikos būklę vertino gydytojų konsiliumas, kurio 2018 m. rugsėjo 27 d. išvadoje nurodyta, kad J. Š. diagnozuota paranoidinė šizofrenija (F20.0). Pažymėta, kad pacientė yra ūmios psichozės būsenoje, jos elgesys neprognozuojamas, veikiamas psichozinių išgyvenimų, pacientė gali būti pavojinga savo bei aplinkinių sveikatai ir gyvybei (b. 1 t. 4 l.). Šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantės J. Š. elgesys turėjo realių grėsmės sau ir kitiems asmenims požymių.

12. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog gydytojai konstatavo, kad apeliantės elgesys yra neprognozuojamas, keliantis realų pavojų ir grėsmę ne tik pačios pacientės gyvybei ir sveikatai, bet ir aplinkiniams, yra būtinas gydymas stacionare, neturi teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kadangi apeliantė savo būsenai yra nekritiška.

13. Taip pat atskirasis skundas grindžiamas netinkamu apeliantės interesų atstovavimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

14. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13).

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai, advokatų padėjėjai. CPK 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio paguldymo į psichiatrijos įstaigą ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ir jų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti.

16. Bylos medžiaga patvirtina, kad VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras 2018 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi Vilniaus miesto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir informavo, kad pacientė J. Š. nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. gydoma Ūmių psichozinių susirgimų moterų poskyryje, jai diagnozuota paranoidinė šizofrenija, todėl jai yra reikalinga antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo. Taip pat nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. bus kreipiamasi į teismą, pažymėjo, jog pacientė dėl psichikos būklės negali dalyvauti teismo posėdyje (b. 1 t. 8 – 9 l.). Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu apeliantei J. Š. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl priverstinio gydymo, paskirtas atstovas advokatas Z. B. (b. 1 t. 14 - 15 l.). Pacientės atstovas advokatas Z. B. dalyvavo pirmosios instancijos teisme vykusiame 2018 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje, atstovavo pacientės interesus, nurodė, kad neprieštarauja prašymui dėl apeliantės J. Š. priverstinio gydymo (b. 1 t. 10 l.).

17. Šios aplinkybės pagrindžia, jog apeliantės interesai buvo atstovaujami įstatymo nustatyta tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais dėl netinkamo jos interesų atstovavimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantei suteikta antrinė teisinė pagalba, jos interesų atstovavimas teismo posėdyje užtikrintas advokato Z. B. dalyvavimu, todėl argumentas dėl advokato netinkamo atstovavimo pacientės interesus atmetamas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad yra reali grėsmė, jog suinteresuotas asmuo savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei arba aplinkinių sveikatai, gyvybei. Gydytojų konsiliumo 2018 m. rugsėjo 27 d. išvadoje aiškiai įvardinta, kad pacientė dėl savo būklės yra pavojinga savo ir kitų sveikatai, gyvybei. Ši išvada padaryta įvertinus ne tik pareiškėjos atstovų paaiškinimus, bet įvertinus gydytojų paaiškinimus, Gydytojų konsiliumo 2018 m. rugsėjo 27 d. išvadą. Pažymėtina, kad apeliantė kitais leistinais įrodymais nepaneigė minėtų faktinių aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

19. Teismas turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas (PSPĮ 28 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino visus reikšmingus įrodymus nagrinėjamoje byloje, atskirajame skunde išsakyti argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados dėl leidimo priverstinai gydyti apeliantę pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatytas 1 (vieno) mėnesio terminas priverstiniam gydymui yra racionalus, nepažeidžiantis PSPĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto maksimalaus termino.

20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius apeliantės psichinę būseną, psichikos ligą ir esamą realią grėsmę, kad ji savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės J. Š. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.