- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- 2YT-13353-880/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00723-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- L. T., A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. T. ir A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. T. ir A. T. po savo tėvo Č. T. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties faktiškai priėmė jo palikimą pradėję jį valdyti. Jie nurodė, kad jų tėvas Č. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas: 7 žemės sklypai. Po Č. T. mirties į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo neužvesta. Faktiškai mirusiojo palikimą priėmė jo vaikai - sūnūs L. T. ir A. T.. Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į pareiškėjų tėvo Č. T. palikimą, nėra. Nuo 2007 metų Č. T. gyveno pas vyresnį sūnų L. T., kadangi dėl silpnos sveikatos negalėjo savimi tinkamai rūpintis. Jau nuo 2007 metų abu pareiškėjai rūpinosi tėvų sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), šienaudavo prie namų žolę, tvarkė aplinką. Po 2010 metų, t. y. po pareiškėjų tėvo Č. T. mirties pareiškėjai tris kartus remontavo gyvenamojo namo stogą, rūpinosi sodybos saugumu, tvarkydami sodybą, naudojosi visais žemės apdirbimo, staliaus įrankiais. Dalį namų apyvokos daiktų, žemės dirbimo įrankius, asmeninius Č. T. daiktus, asmeninius tėvo, žemės dokumentus pareiškėjai pasiėmė į savo namus. Kita dalis baldų, šaldytuvas, televizorius ir šiuo metu saugomi Č. T. namuose. Č. T. žemės sklypas, esantis prie namų, šienaujamas kiekvienais metais ir po du kartus. Keli žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra dirbami, tačiau jų riboženkliai yra prižiūrimi ir reikalui esant atstatomi. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dirbamas ir kiekvienais metais naudojamas pareiškėjo L. T. gyvuliams ganyti. Pareiškėjai taip pat tvarko Č. T. priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Visi miške esantys sausuoliai, nulūžę medžiai, vėjovartos yra išvežamos iš miško ir naudojamos kurui. Miškas tvarkomas abiejų pareiškėjų pastangomis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo Č. T. palikimo perėjimą valstybei. Pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo Č. T. palikimo perėjimą valstybei. Jeigu nagrinėjant bylą bus nustatyta, kad pareiškėjai po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti ir valdo iki šiol kaip savo, neprieštarauja, kad juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas būtų nustatytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai yra A. T. ir Č. T. vaikai. A. T. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis Č. T. mirė (duomenys neskelbtini). Po Č. T. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantis (duomenys neskelbtini)., kuris teisiškai nėra įregistruotas. Iš Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po Č. T. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
Pareiškėjai nurodo, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po tėvo mirties pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).
Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjų tėvo Č. T. mirties pareiškėjai per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjų teigimu, jie rūpinosi po jo mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėjai atliko nedelsiant, nepraleidus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėjai nurodė, kad po tėvo mirties jie prižiūri ir saugo likusią tėvo sodybą, tris kartus remontavo jos stogą, šienauja aplink sodybą esantį žemės sklypą. Pareiškėjai naudojasi visais tėvo likusiais žemės apdirbimo, staliaus įrankiais. Taip pat dalį namų apyvokos daiktų, žemės dirbimo įrankius, asmeninius Č. T. daiktus, asmeninius jo ir žemės dokumentus pareiškėjai pasiėmė į savo namus. Pareiškėjai nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dirbamas ir kiekvienais metais naudojamas pareiškėjo L. T. gyvuliams ganyti. Pareiškėjai taip pat tvarko Č. T. priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Visi miške esantys sausuoliai, nulūžę medžiai, vėjovartos yra išvežamos iš miško ir naudojamos kurui. Miškas tvarkomas abiejų pareiškėjų pastangomis. Keli žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra dirbami, tačiau jų riboženkliai yra prižiūrimi ir reikalui esant atstatomi. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausta liudytoja.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjai po tėvo Č. T. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo Č. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), jo sūnūs L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis L. T. ir A. T. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.