Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. D., jo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei B. D., kaltinamajai N. M., jos gynėjui advokatui Dariui Sosnovskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini)masažuotoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M., būdama bokserio mišrūno veislės šuns savininkė, 2012 m. vasario 23 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo laiptinės, pažeisdama Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 20 sprendimu Nr. 530 patvirtintų ,,Lazdijų rajono gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių“ 37.3 punktą, įpareigojantį iš buto šunis išvesti tik su pavadėliu ir antsnukiu, vedžiojo šunį be antsnukio, kuris įkando į lytinius organus pro laiptinės duris išėjusiam nepilnamečiui K. D. ir taip ji dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė K. D. sveikatą, nes dėl kastinių plėštinių varpos, kairės kirkšnies, kapšelio ir gaktos žaizdų nukentėjusiojo K. D. sveikata sutrikdyta ilgiau kaip dešimt dienų.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamoji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė laiptinės aikštelę prie daugiabučio (duomenys neskelbtini)namo, kurioje jos vedžiojamas šuo užpuolė nukentėjusįjį (b. l. 67-70).

Nukentėjęs K. D. parodė, kad 2012 m. vasario 23 d., vakare, išeidinėjo iš namo laiptinės, nes ketino eiti į treniruotę. Lauke buvo tamsu, jam atidarius laiptinės duris jį užpuolė kaimynės šuo ir įkando lytinių organų srityje. Dėl sužalojimo buvo gydomas ligoninėje, kurioje gulėjo daugiau nei savaitę, jautė fizinį skausmą, žaizda buvo susiūta, liko randai, reikėjo lankytis pas gydytojus, dėl ko patyrė nepatogumus, kadangi sužalojimai lytinių organų srityje iš aplinkinių girdėjo patyčias, užgaulias replikas, dėl ko taip pat labai išgyveno, šuniui nebuvo suleista vakcina nuo pasiutligės, todėl išgyveno ir dėl to, jaučia nerimą, ar ateityje nebus nepageidaujamų pasekmių dėl šių sužalojimų, jaučia baimę šunims ir šiuo metu. Prašo priteisti 30000 Lt neturtinės žalos.

Atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė B. D. prašo priteisti iš kaltinamosios 697,54 Lt turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos kurui, gydytojų konsultacijoms bei vaistams. Be to, ji prašo priteisti jai 10000 Lt neturtinės žalos, kadangi labai išgyveno po įvykio, girdėjo patyčias sūnaus atžvilgiu dėl to, kad buvo įkąsta lytinių organų srityje, turėjo rūpesčių ir nepatogumų, nes su sūnumi reikėjo lankytis pas gydytojas – psichologą, psichiatrą, urologą, išgyvena dėl ateityje galimų pasekmių.

Liudytojas R. D. patvirtino, kad 2012 m. vasario 23 d. buvo susitarę su sūnumi, kad jis, eidamas į treniruotę, užeis pas jį. Jo nesulaukė, netrukus paskambino buvusi žmona ir pasakė, kad sūnų sukandžiojo kaimynų šuo. Sūnus dėl šio įvykio išgyveno, jis pats jį keletą kartų vežė konsultuotis pas psichologus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės (b. l. 7-10).

Specialisto išvada konstatuota, kad K. D. nustatyta kastinės plėštinės varpos, kairės kirkšnies, kapšelio ir gaktos žaizda padaryta kieto, turinčio ribotą paviršių, daikto poveikyje, galimai šuns dantimis; sužalojimas padarytas vienmomentiškai ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kastinių plėštinių varpos, kairės kirkšnies, kapšelio ir gaktos žaizdų, nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui (b. l. 12-14).

Šuns apžiūros protokolas patvirtina, kad šuns ūgis – 67 cm (b. l. 15-18).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir pažyma patvirtina, kad kaltinamosios šuo kliniškai sveikas (b. l. 19,20).

Pateikti kvitai patvirtina, kad išlaidos kurui sudaro 406,56 Lt, išlaidos vaistams – 71,03 Lt, išlaidos gydytojų konsultacijoms – 220 Lt (b. l. 38,39,110).

Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad nukentėjęs 2012 m. vasario 23 d. skubos tvarka stacionarizuotas į chirurgijos sektorių dėl daugybinių kastinių lytinių organų sužalojimų, nejautroje atliktas pirminis žaizdų sutvarkymas; 2012 m. kovo 16 d. nukentėjęs konsultuotas urologo: konstatuoti randai varpoje, rekomenduota daugiau konsultacijų; iki 2012 m. kovo 31 d. atleistas nuo fizinio lavinimo (b. l. 40,42-44)

Kaltinamoji kalta prisipažino. Jos parodymus dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, sužalojimo masto ir pasekmių patvirtina aukščiau aptarti nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, specialistų tyrimai ir išvados. Įvertinus šiuos įrodymus pripažintina, kad N. M., būdama bokserio veislės mišrūno šuns savininkė, suprasdama, kad šuo kelia pavojų aplinkiniams, vedėsi jį be antsnukio link bendrų daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės durų, o, išėjus iš jos nukentėjusiajam, nesuvaldė šuns, neužtikrino vaiko saugumo, dėl ko nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl to pripažintina, kad N. M. veikė neatsargiai ir nesunkus K. D. sveikatos sutrikdymas yra tiesioginė pasekmė jos veiksmų, kurių ji neatliko (neuždėjo antsnukio šuniui) dėl nusikalstamo pasitikėjimo. Įvertinus tai, pripažintina, kad N. M. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė K. D. sveikatą ir jos veika atitinka BK 139 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios gynėjas nurodo, kad N. M. veika turi būti pripažinta mažareikšme pagal BK 37 straipsnį, nes medicininiuose dokumentuose konstatuota, kad nukentėjusiojo žaizda po šuns įkandimo sugijo. Šie gynėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes siekiant pripažinti, kad veika yra mažareikšmė, būtina nustatyti, kad kaltininko veikoje nors ir yra visi nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau dėl kai kurių iš jų konkretaus turinio veika dėl mažareikšmiškumo yra nepavojinga, t.y. nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti, ir dėl to nėra nusikaltimas. Šiuo atveju pripažintina, kad tai, kad nukentėjusiojo sužalojimai sugijo, nereiškia, kad veika nepadarė žalos įstatymo ginamai vertybei – asmens sveikatai: nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, atliktas chirurginis gydymas, po įvykio liko randas, nukentėjusiajam prireikė psichologo konsultacijų, todėl pripažinti N. M. veiką mažareikšme nėra jokio pagrindo.

N. M. teisiama pirmą kartą (b. l. 74), padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis). Kaltinamoji kalta visiškai prisipažino, gailisi padariusi nusikaltimą ir tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. N. M. charakterizuojama kaip darbšti pareiginga, atsakinga darbuotoja (b. l. 78), bendruomenė dėl jos elgesio priekaištų neturi (b. l. 79), ji viena išlaiko šeimą (b. l. 80). Įvertinus šias aplinkybes, N. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes ji bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad ji laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principą.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Dėl K. D. padarytų sužalojimų gydymo civilinė ieškovė B. D. turėjo išlaidų ir prašo priteisti 697,54 Lt: degalams, vaistams ir papildomoms gydytojų konsultacijoms, kurios pagrįstos byloje esančiais kvitais (b. l. 38,39,110), šias išlaidas pripažįsta ir kaltinamoji, todėl ši suma priteistina civilinei ieškovei iš kaltinamosios.

Be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala (BPK 109 straipsnis). Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytinas CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nukentėjusio parodymais, specialisto išvada, liudytojo parodymais nustatyta, kad nukentėjusiam padarytos penkios, įvairaus dydžio kastinės plėštinės žaizdos, kurios susiūtos, aštuonias dienas nukentėjęs gulėjo ligoninėje, jautė fizinį skausmą, po sužalojimų liko randai, nukentėjęs patyrė nepatogumus, nes periodiškai konsultuotas urologo, psichiatro ir psichologo, vyko pas teismo medicinos ekspertą, jaučia baimę dėl ateities, išgyveno, nes po to, kai aplinkiniai sužinojo, kad šuns įkandimai lytinių organų srityje, patyrė patyčias, dėl to, kad sužaloti svarbūs reprodukcijai organai – jaučia baimę dėl ateities. Įvertinus tai, teisėja sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, teismas turi atsižvelgti ir į formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 2K-352/2009, 2010 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 2K-306/2010 bei 2012 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 2K-106/2012. Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes ir precedentus, tai, kad sužalojimas padarytas dėl neatsargaus kaltinamosios elgesio, sunkių pasekmių sužalojimai nesukėlė, atsižvelgus į kaltinamosios turtinę padėtį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala mažintina.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė ir atstovė pagal įstatymą B. D.. Ji nurodo taip pat patyrusi dvasinius išgyvenimus, nes išgyveno dėl aplinkinių patyčių dėl to, kad sužalojimai sūnaus lytinių organų srityje, jaučia baimę, ar sužalojimai neturės pasekmių ateityje, patyrė nepatogumus, kadangi su sūnumi turėjo vykti konsultuotis pas urologą, psichiatrą, psichologą. Nors, prokurorė ir gynėjas prašo šį ieškinį atmesti, nurodo, kad neturtinę žalą patiria tik nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 14 d. nutartyje Nr. 2K-321/2009 suformuotu precedentu, tačiau teisėja sprendžia, kad šie argumentai nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje Nr. 3K-7-255/2005 išaiškino, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Iš nukentėjusiojo, civilinės ieškovės paaiškinimų, teismo sprendimo (b. l. 48), matyti, kad nukentėjęs yra nepilnametis, jis gyvena kartu su mama, jų tarpusavio santykiai glaudūs, iš karto po įvykio ji išgyveno dėl sūnaus sužalojimo, yra susirūpinusi dėl sužalojimo pasekmių, visą laikotarpį rūpinosi jo gydymu, psichologine jo būsena po įvykio. Įvertinus tai, teisėja sprendžia, kad B. D. taip pat patyrė neturtinę žalą. Gynėjo nurodomoje nutartyje aiškinamos normos susijusios su neturtinės žalos priteisimu pačiam nepilnamečiui, o ne jo atstovui, tačiau nepaneigiama su nukentėjusiu asmeniu glaudžiai susijusių asmenų teisė gauti neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinus šias aplinkybes ir precedentus, atsižvelgus į civilinės ieškovės patirtus išgyvenimus, kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, B. D. prašoma priteisti neturtinė žala mažintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

N. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją visą bausmės atlikimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę 697,54 Lt žalą B. D. bei per aštuonis mėnesius neatlygintinai išdirbti 16 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš N. M. 8000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) K. D. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš N. M. 2000 Lt (du tūkstančius litų) B. D. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš N. M. 697,54 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt septynis litus 54 centus) B. D. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.