Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-836-716/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-01-25
Bylos Nr.
e1-836-716/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
B. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-836-716/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01533-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamą vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

B. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent: ji 2024 m. sausio 11 d., apie 20.00 val. Viršuliškių g. 40, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 1,97 promilių alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti duomenys

B. B. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. sausio 11 d., apie 18.00-18.30 val., būdama darbe, (duomenys neskelbtini), išgėrė apie 350 ml. viskio, kadangi patyrė labai didelį stresą. Ji jautėsi gerai ir pakankamai blaivi, todėl sėdo į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji gana lėtai važiavo Vakariniu aplinkkeliu ir netoli prekybos centro „Mada“ per veidrodėlį pamatė policijos automobilį su įjungtais švyturėliais ir garso signalu. Kadangi gatvė yra siaura, ji pagalvojo, kad policijos pareigūnai tiesiog nori pravažiuoti. Ji įsuko į artimiausią gyvenamųjų namų kiemą ir sustojo. Prie jos priėjo du uniformuoti policijos pareigūnai. Jie pasiūlė jai pasitikrinti blaivumą, nes gavo iškvietimą, kad ji įtartinai vairuoja. Jeigu gerai pamena, pirmu pūtimu jai buvo nustatytas 1,97 promilių girtumas, o po 15 min. ji įpūtė virš 2,00 promilių. Dėl to, kas įvyko, ji labai gailisi. Automobilis jai reikalingas važinėti į darbą, kuris yra 37 km. nutolęs nuo namų. Kaip ir sakė, tą dieną ji patyrė labai didelį stresą, todėl išgėrė alkoholio.

Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 11 d. ji su savo vyru ir vaikais automobiliu važiavo iš Kauno į namus Vilniuje. Važiuodama Oslo g., prie Gariūnų turgavietės, link Vakarinio aplinkkelio, ji pastebėjo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo manevringai, be įspėjamųjų signalų keitė eismo juostas, važiavo pirma juosta, antra juosta, per kelio vidurį. Ties nusukimu į Vakarinį aplinkkelį, ji pastebėjo, kad vairuotojas galimai neblaivus, todėl iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kas važiavo už vairo, ji nematė. Važiuojant Vakariniu aplinkkeliu ji palaikė ryšį su policijos darbuotojais. Vairuotojas nebuvo niekur sustojęs. Vakariniame aplinkkelyje vairuotojas vos nesukėlė avarinės situacijos – vos neatsitrenkė į kitas transporto priemones. Sekant automobilį šis išsuko link Viršuliškių rajono. Sankryžoje Viršuliškių g. – Laisvės pr. prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Kiek matė, pareigūnai susistabdė automobilį. Sekant automobilį, šis sustojęs nebuvo, kiti asmenys automobilio nevairavo.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. sausio 11 d., apie 19.48 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vakariniu aplinkkeliu važiuoja automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas teigė, kad minėtas automobilis juda link Pilaitės pr. Klausant Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymų, jie nuvyko į Viršuliškių g., kur Viršuliškių g. – Laisvės pr. sankryžoje pastebėjo minėtą automobilį. Viršuliškių g. 40, Vilniuje, jie pradėjo tą automobilį stabdyti, įjungė mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą. Automobilio vairuotojas įjungė dešinį posūkio signalą ir lėtai judėjo toliau Viršuliškių g. Ties nusukimu į daugiabučių kiemus vairuotojas įsuko ir po truputį judėjo kiemu, kol galiausiai sustojo ties Viršuliškių g. 85 namu. Priėjus prie automobilio buvo nustatyta, kad jį vairavo B. B.. Ši aiškino, kad nesuprato, jog yra stabdoma ir norėjo duoti pareigūnams kelią. Moteris akivaizdžiai buvo neblaivi. Nustačius girtumą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterių kvitų matyti, kad B. B. elgsena buvo neadekvati. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0306 (patikros sertifikatas Nr. 1989085, galioja iki 2024 m. gegužės 20 d.) B. B. buvo atliktas neblaivumo tikrinimas. Pirmojo tikrinimo 2024 m. sausio 11 d. 20.01 val. nustatytas 1,97 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu – 20.19 val. nustatytas 2,05 promilių girtumas.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra B. B..

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti automobilio „Nissan“ kaina su PVM Lietuvoje yra 4 960 eurų.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje surinktų minėtų įrodymų visuma, t. y. pačios B. B. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, išsamūs liudytojos S. S. tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nustatytas B. B. neblaivumo požymis ir alkotesterio kvitai patvirtinantys, kad B. B. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai įrodo, jog B. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, B. B. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti baudą sumokėti dalimis per 1 (vienerių) metų laikotarpį, taip pat prašo netaikyti automobilio konfiskavimo, o konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

B. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pažymėtina, kad apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, todėl negali būti vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skirdamas kaltininkei bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jos elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo.

B. B. padarė nusikaltimą eismo saugumo srityje, praeityje neteistas (jos atžvilgiu teistumas yra išnykęs), per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka bausta tris kartus, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjusi. B. B. yra (duomenys neskelbtini), dirbanti ir gaunanti pastovias pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nustatė vieną jos atsakomybę lengvinančią atsakomybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininkės gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus B. B. prokuroro prašomo dydžio baudos bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai B. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji tyrimo metu prašė paskirtą baudą išdėstyti dalimis 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Teismas, įvertinęs B. B. padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, atsižvelgdamas į tai, kad kaltininkė yra (duomenys neskelbtini), dirbanti ir gaunanti pastovias pajamas, praeityje neteista (jos atžvilgiu teistumas išnykęs), tačiau administracine tvarka per pastarųjų penkerių metų laikotarpį tris kartus bausta, taip pat atsižvelgęs į kaltininkei skirtos baudos dydį ir kaltininkės turtinę padėtį, sprendžia, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 (dviejų) mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas gali būti ilginamas, tačiau ne ilgiau nei tokiam laikui, kuris būtų pakankamas bausmės tikslų tinkamam įgyvendinimui. Teismo įsitikinimu toks terminas atitinka 5 (penkių) mėnesių laikotarpį.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, B. B. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad B. B. pirmą kartą vairavo automobilį būdama neblaivi ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, gailėjosi, įvykio metu jos neblaivumo laipsnis buvo vidutinis, kas papildomų pasekmių nesukėlė, jai nustatytinas mažesnis nei vidurkio dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 15 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam B. B. nustatyta, kad ji, įvykio metu būdama neblaivi, vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise pagal byloje esančia VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašą priklauso pačiai kaltininkei. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji prašė teismo netaikyti automobilio konfiskavimo, o konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjai. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

VI. Kiti klausimai

B. B. tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį jos paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. sausio 12 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą buvo laikinai iki 2024 m. liepos 12 d. apribotos B. B. nuosavybės teises į transporto priemonę (keleivinį automobilį) „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) ir nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – dalinis (draudžiama turtą valdyti ir juo disponuoti, bet leidžiama juo naudotis). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendė:

B. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 51 MGL (2 550 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu B. B. skirti 34 MGL (1 700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu B. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš B. B. konfiskuoti automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą keleiviniam automobiliui „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

Kaltinamoji, nesutikdama su baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis – „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas – 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius (banko kodas 40100); LT05 7044 0600 0788 7175, AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440); LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800); LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas (banko kodas 72900); LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ (banko kodas 73000); LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Teisėjas Mindaugas Striaukas