Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-28 · Byla Nr. N-575-4620-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
N-575-4620-11
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00116-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-4620/2011Teisminio proceso Nr. 4-63-3-00116-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarties R. E. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

R. E. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. sausio 19 d., apie 11.13 val., Pagėgių savivaldybėje, Panemunės miestelyje, K. Donelaičio gatvėje, vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio iš dešinės važiuojančiai kitai transporto priemonei, taip priversdamas pastarojo automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir sukeldamas avarinę situaciją. Tokiais veiksmais R. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 106 ir 108 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. sausio 21 d. nutarimu R. E. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, 2011 m. liepos 1 d. nutartimi konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, tačiau bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl R. E. paskirtos nuobaudos, kadangi ji buvo netinkamai individualizuota. Atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta, teismas, iš naujo nagrinėdamas R. E. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasisakė tik dėl administracinės nuobaudos, neanalizuodamas pažeidėjo skunde nurodytų argumentų dėl paties pažeidimo padarymo, procesinių teisių pažeidimų bei nutarimo atitikimo ATPK 286 straipsnio reikalavimams. Nurodė, kad Institucija, nenustačiusi R. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė asmeniui minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą. Pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi taip pat konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtą baudą sumokėjo, yra neįgalus, išlaiko studentę dukrą ir sūnų, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Institucijos nutarimu R. E. paskirta nuobauda pasieks auklėjimo bei prevencinius tikslus, todėl Institucijos nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. E. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato 2010 m. sausio 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, jog jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė. Pažymi, kad yra neįgalus, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintas Pasienio kontrolės punktų veiklos taisykles į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės lengvieji automobiliai, kuriuos vairuoja neįgalieji. Panemunės kontrolės punkte žodžiu neįgaliesiems buvo paaiškinta, kad į pasienio kontrolės punktą gali įvažiuoti iš kairėje pusėje esančios Pievų gatvės ir atsidurti prieš pat įleidimo į pasienio kontrolės punktą vartus. Šia tvarka tiek jis pats, tiek kiti neįgalieji naudojosi apie du metus. Teigia, kad 2010 m. sausio 19 d. apie 11 val. pagal galiojančią žodinę tvarką iš Pievų gatvės, iš kairės pusės įsuko į pasienio kontrolės punktą K. Donelaičio gatvėje ir sustojo, prieš jį stovėjo du automobiliai. Tačiau tai pamatęs iš pasienio punkto atėjo Pagėgių policijos komisariato pareigūnas ir paėmė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuotojo pažymėjimą bei paprašė užeiti į pasienio punktą. Nurodo, kad policijos pareigūnui paaiškino, jog jam, kaip neįgaliajam, vykimą be eilės numato minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, tačiau policijos pareigūnas jo neklausė. Tik po to pareigūnas pasakė, kad R. E. sukėlė avarinę situaciją ir ėmė rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau nepaaiškino, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukėlė avarinę situaciją ir ką privertė staigiai stabdyti. Atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole tik nurodyta, jog asmuo nedavė kelio važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį kirto, o Institucijos nutarime nurodyta, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio asmuo nedavė kelio iš dešinės važiuojančiai transporto priemonei, tačiau nenurodyta, kokiam konkrečiam automobiliui jis nedavė kelio ir kokio automobilio vairuotoją privertė staigiai stabdyti. Mano, kad abstraktus administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jo pagrindu surašytas abstraktus Institucijos nutarimas pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą, kadangi jis nesuvokė, kuo yra kaltinamas. Pabrėžia, jog dar 2010 m. gegužės 10 d. nagrinėjant R. E. administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme prašė išreikalauti filmuotą vaizdo medžiagą, iš kurios būtų matyti, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, tačiau teismas atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, jog filmuota vaizdo medžiaga saugoma tik vieną mėnesį, nors tokių duomenų teismas neturėjo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad šis asmens prašymas buvo atmestas nepagrįstai. Taip pat pažymi, jog iš naujo nagrinėdamas R. E. administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepagrįstai nebesvarstė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimo ir nepasisakė dėl įrodymų vertinimo, kadangi ankstesnė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartimi buvo panaikinta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato 2010 m. sausio 21 d. nutarimą. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, jog visi R. E. skunde nurodyti argumentai jau buvo išnagrinėti, todėl nėra pagrindo pakartotinai dėl jų pasisakyti. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn paraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta byloje surinkta medžiaga, o paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Taip pat atkreipia dėmesį, jog asmens padarytas pažeidimas yra grubus ir neatsakingas kitų vairuotojų atžvilgiu, o R. E. argumentai yra tik bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju R. E. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartimi (b. l. 71-72), kuria R. E. administracinio teisės pažeidimo byla, nustačius, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, be kita ko, jau buvo konstatuota, jog patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nėra pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte dėl ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pakartotinai nagrinėjant R. E. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, taip pat nebuvo nustatyta ir naujų faktinių aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti ar kvalifikuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys R. E. kaltę pagrindžiantys įrodymai yra logiški, nuoseklūs ir neprieštaringi. Pažymėtina, kad tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 16), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 42-43) Institucijos pareigūnas A. A. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R. E. vairuodamas automobilį, išvažiuodamas iš šalutinio kelio nedavė kelio iš dešinės važiuojančiai kitai transporto priemonei, taip priversdamas pastarojo automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir sukeldamas avarinę situaciją. Pabrėžtina, jog Institucijos pareigūno teisme duoti parodymai atitinka pirminiame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jis pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo netikėti Institucijos pareigūno parodymais. Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis automobilio vairuotojo, kuris siekdamas išvengti pavojingu R. E. vairavimu sukeltos avarinės situacijos buvo priverstas staigiai stabdyti, paaiškinimas (b. l. 17). Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad jis nesukėlė avarinės situacijos, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Liudytojo N. A. parodymai, jog įvykio metu kitas automobilis stovėjo, todėl R. E. nesukėlė pavojingos situacijos, taip pat vertintini kritiškai, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pusbrolis, be to, įvykio metu kitą automobilį matė tik iš galo (b. l. 43). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta, asmens veika kvalifikuota tinkamai. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek Institucijos nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria R. E. buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo, o minėta nutartis, kaip jau minėta, buvo panaikinta tik dėl netinkamo paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo.

Papildomai patikrinusi R. E. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo pagrįstumą bei teisėtumą, taip pat nuobaudų skyrimo taisyklių laikymąsi, teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta nuobauda (400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams) nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Skiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudą, buvo tinkamai įvertintos visos pareiškėjo atsakomybei reikšmės turinčios aplinkybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad asmeniui sankcijos už padarytą pažeidimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga.

Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. E. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas