Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-12-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-2225-951/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-27
Bylos Nr.
A8.-2225-951/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Pažeidėjas
L. Š.-B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-2225-951/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-000969-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; (S) 9.38.; 21.9.10.; 21.11.3.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Vaigai Aleksandravičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Š.-B.,Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei R. S.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. Š.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. Š.-B., atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. balandžio 29 d. 13.15 val. pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą deklaruotai prekei Nr. 5 (moteriška maudymosi apranga iš sintetinių pluoštų (sudaro 5 proc. poliesteris, 80 proc. poliamidas, 15 proc. elastanas) „(duomenys neskelbtini)“) nurodė 6112 41 10 00 TARIC kodą. Muitinio įforminimo metu buvo paimtas mėginys dėl prekės kodo patikslinimo. Klaipėdos teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriuje įforminti prekės klasifikavimo aktai Nr. 19L0122, Nr. 19L0123 (2019-05-27), surašyta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 9LM190379S (2019-06-12), kuria pakeistas prekės TARIC kodas iš 6112 41 10 00 į 6112 41 90 00. Pasikeitus prekės TARIC kodui 8 proc., trečiųjų šalių muito norma pakeista į 12 proc., už importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotą prekę apskaičiuota trūkstama importo mokesčių suma 161 Eur, o tai sudaro 3,22 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. Š.-B., pateikdama importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingus duomenis apie deklaruojamą prekės TARIC kodą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

L. Š.-B. kalta prisipažino iš dalies ir teisme paaiškino, kad yra užpildyta importo deklaracija, kurioje buvo deklaruota moteriška maudymosi apranga iš sintetinių pluoštų ir nurodyta sudėtis, kad ją sudaro 5 procentai poliesterio, 80 procentų poliamidas ir 15 procentų elastanas. Prekės kodas buvo nurodytas ir sąskaitoje faktūroje „invoice“, ji tą patį kodą nurodė ir importo deklaracijoje. Tas kodas skamba taip: „moteriška maudymosi apranga, kurios sudėtyje esantys guminiai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 procentus masės“. Pagal visą nurodytą sudėtį taip ir yra 5 procentai poliesteris, 15 procentų elastanas, tai yra ne mažiau kaip 5 procentai masės. Buvo paimtas dviejų rūšių mėginys, nes maudymosi kostiumėliai buvo vientisi ir atskiri. Dabar negali pasakyti, kuris buvo žalias maudymosi kostiumėlis, bet, kiek ji pamena, tai buvo vientisas maudymosi kostiumėlis. Atskirų dalių maudymosi kostiumėlis buvo tokios „melanžo“ spalvos, toks pilkas labiau. Vien pasižiūrėjusi į prekę, nors jos kodas ir aiškus, sudėties nustatyti negalėtų, ar tai cheminė medžiaga ar kitokia. Net Šiaulių tarifų skyrius negalėjo taip paprastai nustatyti, kokia tai medžiaga. Todėl, kad būtų nustatyta maudymosi kostiumėlių medžiagos sudėtis, mėginiai buvo išsiųsti tyrimams į Vilniaus muitinės skyrių. Iš Vilniaus muitinės skyriaus buvo gauti du tyrimo protokolai, dar tiksliau, supaprastinta ataskaita, kad prekės kodas pasikeitė į kitą, kažkodėl ne į tą, kuriuo buvo deklaruota prekė, bet į kitą kodą. Ne į kodo galūnę 10, o į „kiti“, tokį neapibrėžtą kodą. Taip įvyko po gautų atsakymų iš Vilniaus muitinės skyriaus. Sunku kažką komentuoti, kodėl kodas buvo pakeistas ir kodėl buvo taip padaryta. Vilniaus muitinės skyriaus tyrimo protokoluose irgi nėra nurodyta, kad prekės sudėtis butų pasikeitusi procentų atžvilgiu ir dar kažkodėl nurodyta, kad abu maudymosi kostiumėliai buvo žalios spalvos, nors vienas iš jų tikrai buvo pilkšvas. Dabar jau tie maudymosi kostiumėliai seniai visi yra parduoti, todėl sunku kažką užginčyti. Tyrimui prekes siunčia muitinė. Tiesiog, pasirodė, kad prekę nuleido tam kodui, kuriam taikomas didesnis muitas. Ji prekės kodą nurodė pagal sąskaitos-faktūros „invoice“ trečią punktą. Pats kodas skamba taip: „moteriška maudymosi apranga, kurios sudėtyje esantys guminiai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 procentus masės“. Tai rodo, kad sintetika prekės sudėtyje sudaro 5 ir daugiau procentų. Būtent abiejų prekių kodas pasikeitė, nes jų abiejų kodas buvo vienodas ir tyrimo protokoluose buvo pakeistas į kitą kodą. Juolab, Vilniaus muitinės tyrimo protokoluose prekės sudėtis visiškai nesikeičia, tik pasikeitė prekės kodas. Ji nemano, kad padarė kažkokį administracinį nusižengimą, ji tik kruopščiai atliko savo darbą. Jei ir padarė kažkokį nusižengimą, tai tikrai ne iš blogų ketinimų, nes nebuvo suinteresuota sumažinti muito.

Liudytoja B. N. teisme parodė, kad pagal kombinuotą nomenklatūrą prekė buvo rizikinga, todėl muitinėje įforminimo metu buvo paimtas prekės mėginys, kuris buvo išsiųstas į laboratoriją nustatyti jo sudėtį. Nustačius sudėtį laboratorijoje, buvo surašytas prekės klasifikavimo aktas ir pakeistas prekės kodas, dėl šios priežasties buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai. Už teisingą prekės kodą atsakingas tarpininkas, kuris deklaruoja prekę. Asmuo, kuris deklaruoja prekes, klasifikuodamas prekes, turi vadovautis kombinuotąja nomenklatūra pagal suderintą sistemą ir panašiomis nomenklatūromis, kurios naudojamos deklaruojant prekes. Tarpininkai lygiai taip pat, kaip ir muitinės specialistai, turi visas šias galimybes, prieigas naudotis visomis tomis pačiomis duomenų bazėmis, taip pat yra išlaikę egzaminus, turi muitinės tarpininko pažymėjimus ir vadovaujasi tais pačiais duomenimis. Asmuo, deklaruodamas prekę, prekės kodą nustato iš kombinuotosios nomenklatūros pagal prekę, pagal turimus duomenis, pagal prekės sudėtį, pateikiamą dokumentuose. Dokumente „invoice“ nelabai yra nurodomi prekės kodai, o sąskaitoje faktūroje prekės kodai kartais nurodomi, o kartais ne. Deklaruojantis asmuo, kuris gauna prekės sąskaitą, kurioje nurodytas prekės kodas, negali pasitikėti šia sąskaita ir nurodytu prekės kodu, jis turi viską patikrinti, ar tikrai nurodytas prekės kodas yra teisingas. Asmuo, kuris deklaruoja prekę, kad būtų teisingai nustatytas prekės kodas, gali imtis priemonių. Pavyzdžiui, kažkokia įmonė, žinodama, kad importuos prekę, gali importuojamą prekę atsisiųsti iš anksto prekės kodo nustatymui arba, kada atvažiuoja krovinys, prieš muitinį įforminimą padedant prekę į sandėlį, galima pasiimti prekės mėginį, o tada siųsti prekės mėginius į laboratoriją, jei tai prekei reikalingi laboratoriniai tyrimai, ir nustatyti kodą, tuomet deklaruoti prekes. Asmuo, deklaruojantis prekę, tokiu dokumentu, kaip sąskaita, pasitikėti negali. Deklaruojantis asmuo kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar tikrai tas kodas atitinka prekę ir taip daryti su kiekviena preke, kadangi jis atsakingas už prekės deklaraciją. Prekes deklaruojantis asmuo negali aklai pasitikėti kažkokiu dokumentu, nes sąskaitose nurodant prekės kodą, kartais suklystama. Deklaruojantis prekę asmuo privalo pats fiziškai apžiūrėti prekę, įvertinti ją dėl kodo tinkamumo. Paprastai taip nebūna, kad po laboratorinio tyrimo nustačius, jog prekės sudėtis nepakito, prekei būtų uždedamas kitas kodas. Reikia žiūrėti pagal kombinuotąją nomenklatūrą, pavyzdžiui, gali būti leistina norma iki 50 procentų kažko, tai jei tos ribos kažkiek svyruoja, iš esmės gali kažkiek skirtis, bet tada jau reikia žiūrėti pagal visus klasifikavimo principus, kurioje pozicijoje, subpozicijoje yra prekė. Iš esmės galima sakyti, kad prekės kodas priklauso nuo prekės sudėties. Šiuo atveju vien pačiupinėjusi, apžiūrėjusi ji negalėjo nustatyti maudymosi kostiumėlio kodo, todėl jis buvo išsiųstas į laboratoriją. Laboratorija ir yra skirta prekių sudėties nustatymui, jei to reikia, todėl kažkokios papildomos įrangos ar specialių įrenginių turėti nereikia. Asmuo, kuris deklaruoja prekę, prekės kodo pakeisti negali. Jei asmeniui, deklaruojančiam prekę, kyla abejonių dėl prekės, jis turi tą prekę siųsti į laboratoriją. Jos manymu, asmuo, kuris deklaruoja tą prekę ir yra atsakingas už tai, kad jam nekilo abejonių dėl prekės kodo, todėl jis prekės nesiuntė į laboratoriją ir paliko prekės kodą tokį, koks jis buvo nurodytas sąskaitoje faktūroje, tuo atveju, kai prekes patikrinę muitinės pareigūnai randa pažeidimus. Toje vietoje, kur tyrimo išvadoje yra nurodama, kad nėra guminių siūlų ir yra prekės klasifikavimas. Tyrimo išvadoje nurodyta prekė be guminių siūlų, todėl turėjo dėti prekę į kodą, esantį žemesnėje pozicijoje. Prekė buvo su sintetiniais siūlais, bet tyrimo esmė buvo ta, kad nebuvo guminių siūlų. Ji matė maudymosi kostiumėlius ir maudymosi kostiumėlių spalva prekės klasifikavimui įtakos neturi, nes prekės klasifikuojamos pagal tam tikras taisykles, kombinuotą nomenklatūrą, nes yra nurodymai, kuriuos kiekviena prekė turi atitikti. Dėl maudymosi kostiumėlių spalvos klaidos nepadarė. Mėginys buvo paimtas žalio maudymosi kostiumėlio, bet maudymosi kostiumėlių atspalviai tikrai skyrėsi.

Motyvuojamoji dalis

L. Š.-B. kaltė iš dalies be jos pačios paaiškinimų, liudytojos parodymų įrodoma ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, L. Š.-B. paaiškinimu, elektronine importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos teritorinės muitinės 2019-06-12 supaprastinto patikrinimo ataskaita, 2019-05-27 prekių klasifikavimo aktais, darbo sutartimi, sutartimi Nr. 10/03/1805, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, sąskaita Nr. 1919653.

ANK 212 str. 2 d. numatyta, kad netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

Nagrinėjant bylą teisme, L. Š.-B. savo kaltę pripažino iš dalies, aiškindama kad ji, teikdama deklaraciją, prekės kodą nurodė pagal sąskaitos-faktūros „invoice“ trečią punktą, ji nemano, kad padarė kažkokį nusižengimą, nes nebuvo suinteresuota sumažinti muito. Tokius L. Š.-B. paaiškinimus iš dalies patvirtina teismui pateikta 2019-04-25 sąskaita Nr. 1919653, iš kurios matyti, kad maudymosi kostiumėlis, maudymosi liemenėlė, maudymosi kelnaitės, kurių sudėtis 5 proc. poliesteris, 80 proc. poliamidas, 15 proc. elastanas, atitinka TARIC kodą 6112411000. Pastarasis kodas ir buvo nurodytas L. Š.-B. 2019 m. balandžio 29 d. pateiktoje elektroninėje importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau nagrinėtinu atveju matyti, kad muitinės pareigūnams atliekant patikrinimą, pagal kombinuotą nomenklatūrą prekė buvo rizikinga, todėl muitinėje įforminimo metu buvo paimtas prekės mėginys, kuris buvo išsiųstas į laboratoriją nustatyti jo sudėtį, nustačius sudėtį laboratorijoje, buvo surašytas prekės klasifikavimo aktas ir pakeistas prekės kodas, dėl šios priežasties buvo apskaičiuoti papildomi mokesčiai. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta B. N. parodė, kad ji, vien pačiupinėjusi, apžiūrėjusi prekę, negalėjo nustatyti maudymosi kostiumėlio kodo, todėl jis buvo išsiųstas į laboratoriją. Taip pat teigė, kad asmuo, deklaruojantis prekę, tokiu dokumentu, kaip sąskaita, pasitikėti negali, deklaruojantis asmuo kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar tikrai tas kodas atitinka prekę, ir taip daryti su kiekviena preke, kadangi jis atsakingas už prekės deklaraciją.

Iš ANK 212 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad objektyvieji nusižengimo požymiai yra: deklaracijoje pateikti neteisingi duomenys arba kitoks muitinės suklaidinimas ir tai, kad dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip matyti, šiuo atveju iš esmės ginčo dėl objektyvių nusižengimo požymių nėra.

Paminėtina, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 str.). ANK 9 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK numatytą nusižengimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma. Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).

Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Formuluojant kaltinimą L. Š.-B., buvo nurodyta, kad ji pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nustatančius asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujančio atliekant muitinės formalumus, pareigas. Minėto reglamento 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiima atsakomybę už visus toliau išvardintus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Paminėtina ir tai, kad nuo 2016-06-28 įsigaliojo 2016-06-20 priimtas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 1B-525 „Dėl leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo.“ Šių taisyklių II skyrius suteikė prekių turėtojui teisę gauti vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius). Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, išskyrus taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius), taisyklių nustatyta tvarka gavęs teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra muitinės prižiūrimos prekės, vienkartinį leidimą patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius).

Atsižvelgus į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, matyti, kad pagal galiojančius teisės aktus deklarantas atsako už deklaracijoje pateiktus neteisingus duomenis. Tam, kad deklaracijoje būtų nurodyti teisingi duomenys, teisės aktai prekių turėtojui numato teisę patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius). Tikrinimą gali atlikti kilus abejonėms apie deklaruojamų prekės kodų teisingumą. Kaip rodo bylos medžiaga, Klaipėdos teritorinė muitinė atliko supaprastintą patikrinimą kilus abejonėms dėl prekių klasifikavimo pagal TARIC ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo (b. l. 6-7). Kaip minėta, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta B. N. parodė, kad pagal kombinuotą nomenklatūrą prekė buvo rizikinga, todėl muitinėje įforminimo metu buvo paimtas prekės mėginys, šiuo atveju ji, vien pačiupinėjusi, apžiūrėjusi prekę, negalėjo nustatyti maudymosi kostiumėlio kodo, todėl jis buvo išsiųstas į laboratoriją. Liudytoja taip pat patvirtino, jog deklaruojantis asmuo, kuris gauna prekės sąskaitą, kurioje nurodytas prekės kodas, negali pasitikėti šia sąskaita ir nurodytu prekės kodu, jis turi viską patikrinti, ar tikrai nurodytas prekės kodas yra teisingas, deklaruojantis prekę asmuo privalo pats fiziškai apžiūrėti prekę, įvertinti ją dėl kodo tinkamumo, tarpininkas lygiai taip pat kaip ir muitinės specialistas turi visas šias galimybes, prieigas naudotis visomis tomis pačiomis duomenų bazėmis, taip pat yra išlaikę egzaminus, turi muitinės tarpininko pažymėjimus ir vadovaujasi tais pačiais duomenimis, be to, deklaruojantis prekę asmuo turi galimybę tą prekę siųsti į laboratoriją. Kaip rodo bylos medžiaga, L. Š.-B., pasikliaudama tik sąskaitoje Nr. 1919653 nurodytu prekės kodu, jį nurodydama ir importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), savo kaip deklarantės pareigas atliko netinkamai. Paminėtina, kad muitinės tarpininkei yra keliami aukšti reikalavimai, todėl ji privalo veikti apdairiai ir rūpestingai, o šiuo atveju privalėjo imtis visų priemonių nustatyti teisingą prekės kodą - fiziškai apžiūrėti prekę, įvertinti ją dėl kodo tinkamumo, taip pat turėjo galimybę siųsti prekės mėginį ir į laboratoriją. Tuo tarpu pasitikėdama sąskaitoje Nr. 1919653 nurodytu prekės kodu, L. Š.-B. sąmoningai pasirinko elgesio modelį, kuris yra rizikingas, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdamas deklaracijas asmuo tampa atsakingas, kad faktiniai duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijose.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad L. Š.-B. pateikus importo deklaraciją ir joje nurodžius neteisingus duomenis apie deklaruojamą prekės TARIC kodą, atsirado mokestinė prievolė, kuri viršija 3 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y mokestinė prievolė sudaro 3,22 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, L. Š.-B. padarytas administracinis nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.

L. Š.-B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35, 36 str.). Teismas, spręsdamas administracinės atsakomybės klausimą, atsižvelgia į tai, kad šis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, kad L. Š.-B. ANK XV skyriuje numatytą administracinį nusižengimą padarė ne pirmą kartą, dėl anksčiau įvykdytų nusižengimų jai buvo taikytos poveikio priemonės. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę, taip pat įvertinus teismų praktiką, kad mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, o tokių aplinkybių byloje nenustatyta, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, jai skirtina nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. Š.-B. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Ilona Jakubėnienė