Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. (buvusi pavardė – V.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir T. B. subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. B. bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas T. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. gegužės 11 d. iki 2015 m. gegužės 13 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė T. B. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. B. bei V. A., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad V. A. organizavus, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, bei veikdamas bendrininkų grupėje su V. A. bei M. B. apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: 2015 m. sausio 8 d. apie 18.10 val., būdamas (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu V. A. paprašytas sutiko prisijungti prie AB „Šiaulių banko“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos ir atlikti neteisėtas finansines operacijas tikslu savo bei kitų asmenų naudai apgaule įgyti kito asmens banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, šiuo tikslu V. A. padiktavus apgaule įgytus R. I. AB „Šiaulių banko“ interneto banko naudotojo identifikavimo kodą, asmeninius prisijungimo slaptažodžius ir iš M. B. gautą E. Z. banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), jis – T. B. nuo 18.18 val. iki 20.34 val. panaudodamas iš V. A. gautus R. I. AB „Šiaulių banko“ interneto banko naudotojo identifikavimo kodą, asmeninius prisijungimo slaptažodžius ir E. Z. banko sąskaitos numerį, mobiliojo ryšio telefonu, kuriame įdiegta interneto naršyklės programa, AB „Šiaulių banko“ interneto svetainėje www.siauliubankas.lt suvedė R. I. AB „Šiaulių banko“ interneto banko naudotojo identifikavimo kodą bei asmeninius prisijungimo slaptažodžius, taip apgaule operacinei sistemai bei bankui save pristatė kaip teisėtą AB „Šiaulių banko“ interneto banko naudotoją R. I., turinčią teisę elektroniniu būdu disponuoti piniginėmis lėšomis banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir jos vardu neteisėtai prisijungė prie AB „Šiaulių banko“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos, pažeisdamas šios informacinės sistemos apsaugos priemones, bei, būdamas prisijungęs prie minėtos informacinės sistemos, 18.52 val. R. I. vardu atliko neteisėtą finansinę operaciją – iš R. I. banko sąskaitos į E. Z. banko sąskaitą pervedė 1552 eurus; M. B., V. A. nurodymu, telefoninio pokalbio metu liepus E. Z., kuri nieko nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas, išgryninti į jos banko sąskaitą pervestus pinigus bei juos perduoti nenustatytam asmeniui, jis – T. B., veikdamas bendrininkų grupėje su V. A. ir M. B., pasikėsino apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą – R. I. priklausančius 1552 eurus, tačiau šio turto neįgijo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo ir bendrininkų valios, nes E. Z., banke sužinojusi, jog 1552 eurai į jos banko sąskaitą yra pervesti neteisėtai, juos pervedė atgal į R. I. banko sąskaitą. Nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis T. B. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, t. y. už jo padarytas nusikalstamas jam paskirti kitą bausmės rūšį – baudą arba vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.Skunde nuteistasis nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu pilnai pripažino savo kaltę, todėl pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu skirdamas jam bausmę turėjo atsižvelgti į šią bei kitas byloje esančias aplinkybes ir skirti jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad jis pats geranoriškai atvykdavo į policijos komisariatą ir padėjo pareigūnams išaiškinant padarytas nusikalstamas veikas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nusikaltimą padarė tik įtakotas kitų nuteistųjų, jo vaidmuo nusikaltime nebuvo pagrindinis. Jis neplanavo daryti šio nusikaltimo, buvo įtrauktas V. A.. O aplinkybės, kad darant nusikalstamą veiką dalyvavo ir M. B., jis iš viso nežinojo.Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis nori susitvarkyti gyvenimą, kuria šeimą, todėl yra labai reikalingas savo šeimai laisvėje, o paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, bus nubaustas ne tik jis asmeniškai, bet ir jo tėvai bei šeima, kurie dėl jo labai pergyvena. Nuteistasis labai brangina savo šeimą ir nenori jos prarasti, o būnant laisvės atėmimo vietoje jis gali būti verčiamas kitų nuteistųjų daryti naujus nusikaltimus ir tai gali įtakoti šeimos praradimą.Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad jis turi finansinių įsipareigojimų kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Jis yra skolingas daugiau kaip tūkstantį eurų nukentėjusiems kitoje byloje ir yra įsipareigojęs jiems pilnai atlyginti padarytą žalą, o tai padaryti jis gali tik būdamas laisvėje ir dirbdamas. Be to, grįžęs į laisvę jis buvo kontroliuojamas savo šeimos narių, atsisakė tolesnio bendravimo su asmenimis užsiimančiais sukčiavimu, būdamas šeimoje nedarė kitų nusikaltimų. Laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jam yra garantuotas darbas ir pastovios pajamos, iš kurių jis įsipareigoja atlyginti materialinę žalą likusiems nukentėjusiesiems, su kuriais dar nėra iki galo atsiskaitęs.Nuteistojo nuomone, teismas turi visas galimybes netaikyti jo atžvilgiu realaus laisvės atėmimo, kadangi visų jam inkriminuojamų baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijos numato ir alternatyvias bausmes, ne tik laisvės atėmimą. Taip pat yra visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, yra reikalingos sąlygos taikyti jam BK 62 straipsnį ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę.Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė klaidą, nurodydamas, kad kaltinamųjų atžvilgiu negali būti taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi šioje byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nors tame pačiame nuosprendyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio pagrindu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. T. B. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo byloje esančių įrodymų visumą, apelianto nurodomus bausmės švelninimo argumentus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas T. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad T. B. padarė tris nusikalstamas veikas, naujus nusikaltimus padarė neišnykusio teistumo metu, ankščiau ne kartą yra teistas, tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad T. B. nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog apeliantas teisiamas jau 12 kartą, todėl ši ir kitos jau ankščiau minėtos aplinkybės, apibūdinančios T. B. asmenybę, byloja, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 54 straipsnis). Nors apeliantas prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tik laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus - ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kolegija konstatuoja, kad T. B. paskirta bausmės rūšis yra parinkta teisingai, nėra per griežta, ji proporcinga padarytai veikai bei nuteistojo asmenybei. Skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nėra objektyvaus pagrindo.Spręsdamas dėl bausmės dydžio, pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad T. B. pripažino savo kaltę ir bylą buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskyrė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatas ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams. Nuteistajam paskirtos bausmės dydis nėra aiškiai per griežtas ar neproporcingas jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Be to, bendrinant bausmes, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta tik 6 mėnesių dydžio šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.Sutiktina, su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė klaidą, nurodydamas, kad „kaltinamųjų atžvilgiu negali būti taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi šioje byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas“. Tačiau tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, neturėjusia įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o nuteistųjų atžvilgiu tinkamai ir pagrįstai taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, bausmė sumažinta 1/3 dalimi.Apeliantas skunde taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas pats savo noru į ikiteisminio tyrimo įstaigą neatvyko ir apie padarytą nusikalstamą veiką nepranešė, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusios pareiškimą, todėl apeliantas BK 62 straipsnyje numatytų kriterijų neatitinka.Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat sprendžia, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog T. B. atžvilgiu bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra BK 75 straipsnio nuostatos netaikytos visiškai pagrįstai.Nors nuteistasis skunde dėsto aplinkybes susijusias su jo šeima, turimais finansiniais įsipareigojimais, tačiau kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, nuteistajam T. B. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam T. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš T. B. neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.