- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-15-212/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- P. D., Anykščių rajono notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A–15–212/2008
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
atsakovui P. D. ir jo atstovui adv. V. Ž.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams P. D., Anykščių rajono notarų biuro notarei R. B., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Utenos filialui dėl sutarties dėl paveldėjimo teisių dovanojimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė panaikinti 2005 m. lapkričio 7 d. sutartį dėl paveldėjimo teisių dovanojimo, registro Nr. I- 5192, 2005 m. lapkričio 17 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, registro Nr.I-5355, ir nuosavybės teisių registraciją P. D. vardu pagal 2005 m. lapkričio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr.I-5355 nekilnojamojo turto registre bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. liepos 8 d. mirė jos ir atsakovo P. D. motina D. D.. Po jos mirties kartu su atsakovu, kaip įstatyminiai įpėdiniai, per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo. Tačiau atsakovas P. D. įkalbinėjo ją (ieškovę) atsisakyti motinos palikimo, kadangi ji viena po tėvo J. D. mirties, 1977-12-30, priėmė jo palikimą ir tapo tėvams priklausančio namo bendrasavininke kartu su motina D. D.. Notarė paaiškino, kad palikimo atsisakyti nebegalima, jo priėmimą gali panaikinti tik teismas. 2005-11-07 abiem buvo paskirta diena ateiti pas notarę atsiimti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo. Buvo paduota sutartis, kurią reikėjo pasirašyti. Nors teksto gerai nesuprato, bet pasirašė, kadangi manė, jog tai būtina padaryti prieš paveldimo turto pasidalinimą. Kad pasirašyta sutartis yra paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, net neįtarė. Mano, jog 2005 m. lapkričio 7 d. ginčijamą sutartį su atsakovu dėl paveldėjimo teisės dovanojimo sudarė dėl suklydimo, klaidingai išreikšdama savo valią, dėl atsakovo, jau iš anksto žinojusio apie sutartį, kaltės bei notarės veiksmų, kuri nepaaiškino tokios sutarties pasirašymo pasekmių. Be to, sandoris prieštarauja gerai moralei, sudarytas dėl apgaulės, psichologinio spaudimo ir susidėjusių sunkių aplinkybių sandorio sudarymo metu (CK 1.91 str.), nesudarius galimybės jo gerai suvokti.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui P. D. 270 Lt atstovavimo išlaidų, 76,65 Lt kelionės išlaidų ir 30 Lt už archyvinių dokumentų paiešką bei valstybei 41,85 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2005 m. liepos 8 d. mirė ieškovės ir atsakovo motina D. D., po kurios mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. 2005 m. rugsėjo 29 d. atsakovas pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, o 2005 m. spalio 5 d. analogišką pareiškimą pateikė ir ieškovė. Tačiau 2005 m. lapkričio 7 d. ieškovė S. K. ir atsakovas P. D. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė padovanojo savo paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises atsakovui. Anykščių rajono notarų biuras 2005 m. lapkričio 17 d. išdavė P. D. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.
Teismas sprendė, kad dovanojimo sutarties turinys yra labai paprastas, todėl ieškovė, net įvertinus jos amžių, gyvenimišką patirtį, sveikatos būklę, galėjo pilnai suvokti šio sandorio turinį, tuo labiau, kad 2004 m. gegužės 10 d. nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-468-01/2004 m. dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, pati S. K. pareiškė, kad jos sveikata yra nebloga, bei 2005 m. ji kreipėsi į Anykščių r. savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo, kas rodo, jog ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu dalyvavo viešuosiuose santykiuose, todėl galėjo suvokti sudaromą sandorį, o jos individualios asmeninės savybės ir turėtos sveikatos problemos neturėjo įtakos sandorio suvokimui. Teismas, spręsdamas, ar ginčijamas sandoris prieštarauja gerai moralei (CK 1.181 str.), įvertino tai, kad ieškovė 1980 m. sausio 28 d. kartu su motina D. D., be P. D., paveldėjo visą tėvo J. D. palikimą, be to, ji pareiškime apie palikimo priėmimą net nenurodė, kad yra kitas galimas įpėdinis, t.y. palikėjo sūnus P. D.. Kadangi teismas sprendė, kad gyvenamasis namas, esantis Gedimino g. 5, Anykščiuose, kuris ir sudaro esminę palikimo dalį, buvo pastatytas panaudojant ženklias P. D. lėšas, ko iš esmės neginčijo ir pati ieškovė, todėl panaikinus paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, S. K. paveldėtų visą savo tėvų turtą, t.y. atsakovas negautų jokios tėvų palikimo dalies, kas, teismo nuomone, prieštarautų gerai moralei, teisingumo ir sąžiningumo principams. Be to, psichologinio spaudimo požymių teismas nenustatė, o įprastinio įkalbinėjimo sudaryti sandorį nelaikė psichologiniu spaudimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad netinkamai įvertintos byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei taikytos materialinės teisės normos. Teismas nepagrįstai rėmėsi jos 2004 m. sveikatos būklės duomenimis, o ne 2005 m. pabaigoje buvusia situacija, kai prislėgta iš karto dviejų artimų žmonių (motinos ir vyro) netekčių buvo priversta vartoti stiprius vaistus, ko pasekoje pasirašydama sutartį suklydo dėl sandorio esmės. Vien ta aplinkybė, kad iš sandorio ji negavo jokios naudos, o atsakovui buvo suteiktos teisės vienam disponuoti turtu, leidžia daryti prielaidą, jo ji neteisingai suvokė sudaromo sandorio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-1155/2002 E. V., E. M. ir kt. v AB „Turto bankas“). Atsakovas nurodė neteisingus ir jokiais įrodymais nepagrįstus duomenis, kad jis savo lėšomis pastatė tėvams priklausiusį namą, nors teismas tai laikė nustatyta aplinkybe ir vienu iš motyvų, jog sandoris neprieštarauja gerai moralei. Priešingai, atsakovas, būdamas vienintelis ir artimiausias žmogus, nepagarbiai atsiliepia ir šmeižia ją (ieškovę) ir jos vyrą, tėvus. Teigia, kad teismas nepasisakė dėl sandorio negaliojimo CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudaryto dėl apgaulės, psichologinio spaudimo bei susidėjusių sunkių aplinkybių. Teismas nuolatinius atsakovo priekaištus ir prašymus atsisakyti palikimo laikė paprasčiausiu įkalbinėjimu sudaryti sandorį, tačiau tai buvo ne įkalbinėjimas, o nepakeliamas emocinis bei fizinis spaudimas. Tokiu būdu, ji sandorį sudarė, kad kuo greičiau baigtųsi atsakovo psichologiniai priekaištai jos atžvilgiu, kuo pastarasis ir pasinaudojo. Padovanojusi paveldėjimo teises į motinos palikimą, nebegali toliau tęsti pradėtos namo rekonstrukcijos, įsivesti vandens, kanalizacijos, atsakovas viskam prieštarauja, nesutinka prisidėti prie rekonstrukcijos savo lėšomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas P. D. prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė gerai suprato savo veiksmus, tuo labiau, kad pati 31 metus yra išdirbusi atsakingos finansininkės pareigose, ne kartą lankėsi pas notarą, kur išaiškintos jos teisės, bei susipažino su dokumento turiniu. Jokiais sveikatos sutrikimais apeliantė nesiskundė, vaistų nevartojo, todėl jos apeliavimas į sveikatą yra tik siekis įtikinti teismą, kad ji yra ligonis, kuris tuo metu nesuprato savo veiksmų. Kad S. K. elgėsi nesąžiningai, įrodo ir ta aplinkybė, jog ji po tėvo mirties rašydama pareiškimą notarams sąmoningai nenurodė – nuslėpė, kad yra dar vienas paveldėtojas – atsakovas P. D.. Tokiu būdu, ji viena paveldėjo namo dalį, nepalikdama atsakovui nieko. Jis pastoviai gyvena Vilniuje ir tik išimtiniais atvejais (teismo posėdžiai, kapinių tvarkymas) būna Anykščiuose, todėl apeliantės teiginiai, kad jis įkalbinėdamas atsisakyti palikimo darė psichologinį spaudimą, neatitinka tiesos, tuo labiau, kad tai nebuvo niekuo paaiškinta ir pagrįsta, be to, niekas nedraudė apeliantei pasikonsultuoti su teisininkais ir atsisakyti jai nenaudingo sandorio. Mano, kad nesutikimas su kai kuriais vienašališkais apeliantės sprendimais dėl namo priestato rekonstrukcijos, nėra ir negali būti konstatuojama kaip psichologinis spaudimas. Kadangi statant tėvų namą jis prisidėjo finansiškai, tai apeliantės siekis paveldėti visą namą po motinos mirties prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Anykščių rajono notarų biuro notarė R. B. nurodo, kad sutarties sudarymo metu S. K. buvo visiškai veiksni ir suprato sudaromo sandorio esmę bei teisines pasekmes. Ieškovė pati perskaitė sutartį ir patvirtino, kad paveldimą turtą dovanoja savo broliui P. D..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Ieškovė Lietuvos Respublikos CK 1. 81, 1. 90 ir 1. 91 straipsnių pagrindais prašė panaikinti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, sudarytą 2005-11-07, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2005-11-17, panaikinti nuosavybės teisių registraciją P. D. vardu pagal 2005-11-17 paveldėjimo teisės liudijimą. Teigia, kad dovanojimo sandorį 2005-11-07 sudarė dėl suklydimo, šis sandoris prieštarauja gerai moralei, sudarytas dėl apgaulės, psichologinio spaudimo bei susidėjusių sunkių aplinkybių.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad šalys yra 2005-07-08 mirusios D. D. vaikai. Ieškovė gyveno su motina viename name, kurį abi valdė lygiomis dalimis. Po motinos mirties šalys palikimą priėmė: atsakovas pareiškimą notarų biurui pateikė 2005-09-29, ieškovė – 2005-10-05 (t. 1, b. l. 27 – 35, 38 – 40). Tačiau 2005-11-07 ieškovė savo paveldėjimo teisės padovanojo atsakovui (t. 1, b. l. 36). Teigia, kad sandorį sudarė nesuvokdama jo esmės, nes savo paveldėto turto dalies neketino perleisti. Be to, jai buvo susidėjusios sunkios aplinkybės, o atsakovas darė psichologinį spaudimą.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimas yra esminis, kai yra neteisingai suvokiamas pats sudaromas sandoris. Suklydimo atveju iš esmės neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo.
Nagrinėjamojoje byloje ieškovė patvirtino, kad sutarties tekstą perskaitė, jį suprato, bet nesupranta kaip galėjo tokią sutartį pasirašyti. Eidama pas notarę manė, eina atsiimti paveldėjimo teisės liudijimo. Tuo metu buvo labai prasta sveikata, gėrė daug raminamų vaistų nuo depresijos. Manė, kad po sandorio sudarymo su atsakovu geruoju atsidalins savo dalis, nusistatys naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, atsižvelgiant į jau nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Tačiau po sandorio sudarymo susitarti su atsakovu geruoju nepavyksta. Name daro rekonstrukciją, bet atsakovas tam prieštarauja ir visaip trukdo. Atsakovas aiškino, kad dėl dovanojimo sandorio su ieškove buvo tartasi anksčiau, ieškovė sakė, kad jai užteks pusė namo ir todėl susitarė turtą padalinti per pusę. Kartu su ieškove aptarti šio sandorio buvo nuėję pas advokatę Leonovienę. Su advokate kalbėjo pati ieškovė. Taip šalys sandorio sudarymo aplinkybes paaiškino apeliaciniame teisme ir iš to kolegija daro išvadą, kad sandorio sudarymo metu ir dabar ieškovė suprato ir supranta sandorio esmę ir jo pasekmes. Ieškovė neneigia, kad buvo konsultuojamasi su advokate. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ilgą laiką (nuo 1959 iki 1990 metų) dirbo buhaltere -kasininke (t. 1, b. l. 146), kolegija sprendžia, kad ji yra pakankamai apdairi ir atidi. Vėliau, šalims ėmus konfliktuoti dėl namo rekonstrukcijos, naudojimosi tvarkos ieškovė sandorį užginčijo.
Ieškovė sandorį ginčija ir CK 1. 91 str. pagrindu. Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, t. y. kad sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, turi būti įrodyta - susidėjusios ieškovei sunkios aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kad, manydama, jog nėra kitos išeities, ji sudarė nenaudingą sau sandorį. Tuo tarpu kita sandorio šalis, atsakovas, žinojo šias aplinkybes ir jomis pasinaudojo. Ieškovė teigia patyrusi psichologinį atsakovo spaudimą, gerdavusi vaistus nuo depresijos, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nėra. Iš byloje esančių duomenų apie ieškovės sveikatą matyti, kad ieškovė lankėsi pas gydytojus reguliariai, nuo 2006-12-08 (sandoris sudarytas 2005-11-07) ieškovė gydėsi nuo vidutinio sunkumo depresijos (t. 1, b. l. 184). Nėra pagrindo teigti, kad sudarytas sandoris prieštarauja gerai moralei. Priešingai, būdami brolis ir sesuo, po tėvų mirties lygiomis dalimis pasidalino paveldėtą jų turtą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-10-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1155/2002 yra nepagrįsta, nes tos civilinės bylos faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos faktinių aplinkybių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovės nurodytais teisiniais pagrindais, ne kartą yra išdėstęs nuostatą, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra tiek teisėtumo užtikrinimas, t. y. siekimas apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, sąžiningumą bei protingumą, tiek ir sandorių bei jų pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumo išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-905/2000; Nr. 3K-3-263/2005).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė nagrinėjamo reikalavimo svarbias aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.). Iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (vieną šimtą litų) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 18,00 Lt (aštuoniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.