Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irinos Kurilo pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis; deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini); vedęs; dirba ribotos atsakomybės bendrovėje "(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas (iš žodžių),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi. Jis nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu Rusijoje kartu su šeima. Dirba tolimųjų reisų vairuotoju Rusijos Federacijos firmoje "(duomenys neskelbtini) ". Minėjoje firmoje dirba pusę metų, prieš tai dirbo kitoje firmoje 13 metų. Per Lietuvą važinėja tranzitu, vežioja maisto produktus - atšaldytą mėsą iš Brensko (per Baltarusiją) į Kaliningrado sritį. Tai antras reisas, kai važiavo per Lietuvą tranzitu. Jis pripažįsta, kad 2024-09-12, apie 09.16 val., Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g., Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų pasienio kelio poste, vairavo krovininį automobilį "Mercedes Actros'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba "Schmitz'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2024-09-12 10.15 val. jo iškvepiamame ore nustatė 2,45 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Jis 2024-09-12 apie 08.30 val. iš Baltarusijos atvažiavo į Lietuvą, į Medininkų pasienio kontrolės postą, kur stovėjo pasienio stovėjimo aikštelėje. Ten gėrė alkoholį - išgėrė pusantro litro alaus, kuris yra apie 6 laipsnių stiprumo. Alkoholį buvo nusipirkęs parduotuvėje Baltarusijoje. Jį gėrė automobilyje vienas. Po to prie jo priėjo muitininkas ir pasakė, kad negalima čia stovėti, reikia išvažiuoti iš muitinės teritorijos. Jis ruošėsi miegoti, bet muitinės darbuotojui liepus, nusprendė patraukti mašiną. Pavažiavo 100 metrų iš aikštelės iki kelio užtvaro. Patikros poste, sėdėdamas savo automobilyje, pateikė automobilio ir krovinio dokumentus ir pasienietis pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Pareigūnas liepė patraukti automobilį į šoną, kad netrukdytų pravažiuoti kitiems automobiliams. Pavažiavus apie 20 metrų, sustojo kelkraštyje. Buvo iškviesta policija ir jam alkotesteriu buvo patikrintas girtumas. Pūtė du kartus. Pripūtė 2,5 promilės, po to - 2,45 promilės. Su alkotesterio parodymais sutinka. Gailisi, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, tai buvo pirmas kartas. Automobilis su priekaba, kuriuo važiavo priklauso Rusijos federacijos firmai "(duomenys neskelbtini) ". Priekaboje yra greitai gendantis krovinys - atšaldyta mėsa. Krovinys priklauso minėtai firmai. Lietuvoje giminaičių ar pažįstamų neturi, pas ką apsistoti neturėtų. Lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi. Visą korespondenciją prašo jam siųsti asmens duomenų pažymoje nurodytu elektroninio pašto adresu. Prašo leisti iš aikštelės jam asmeniškai paimti automobilį su priekaba, kurioje greitai gendantis krovinys, nes šiuo metu nėra nieko, kas kitas galėtų paimti (e. b. l.118-121).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjos Evelinos Malinauskaitės tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024-09-12, apie 09.16 val., adresu Vilniaus raj., Medininkų k., Pasieniečių g., esančiame pasienio kontrolės punkte, A. S., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo vilkiką "Mercedes'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba "Schmitz'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,56 promilės girtumas ir antruoju pūtimu 2,45 promilės girtumas. Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnai (e. b. l. 1-7).

Liudytojas Alfredas Karpovičius ikiteisminio tyrimu metu paaiškino, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės, Medininkų kelio poste, adresu Vilniaus raj., Medininkų k., Pasieniečių g., vyriausiojo inspektoriaus pareigose. Savo darbo pamainą pradėjo 2024-09-12 08.00 val. ir dirbo iki 2024-09-12 20.00 val. 2024-09-12 nuo 08.00 val. iki 12.00 val. buvo paskirtas dirbti atvykstančių krovininių automobilių įforminimo, bei tikrinimo darbo vietoje Nr. 11;12. Apie 09.00 val. prie langelio, kuriame buvo paskirtas dirbti, atvyko krovininis automobilis "Mercedes Actros'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba "SCHMITZ'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis įmonei OOO „(duomenys neskelbtini)“. Minėtą vilkiką su priekaba vairavo A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kadangi A. S. sunkiai išlipo iš automobilio, jo kalba buvo nerišli, įtarė, kad jis gali būti neblaivus, todėl apie tai pranešė pamainos viršininkui ir VSAT pareigūnams, kurie, atvykę, patikrino vairuotojo blaivumą turimu alkotesteriu. A. S. buvo nustatytas 3,01 prom. girtumas, todėl muitinės punkto viršininkė apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu (e. b. l. 36-39).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjos Evelinos Malinauskaitės tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą 01-1-35633-24 Vilniaus teritorinės muitinės, Medininkų kelio posto, vyriausiasis inspektorius Alfredas Karpovičius, nurodė, kad įtarus, jog vilkiko "Mercedes'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba "Schmitz'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gali būti neblaivus, kreipėsi į VSAT pareigūnus. VSAT pareigūnams atvykus į atvykstančių krovininių automobilių įforminimo, bei tikrinimo vietą Nr. 11;12 (kokie tiksliai pareigūnai atvyko A. Karpovičius nurodyti negalėjo), jie alkotesteriu patikrino vilkiko vairuotojo blaivumą ir jam buvo nustatytas 3,01 prom. girtumas. A. Karpovičius nurodė, kad vilkiko vairuotojas A. S. iki atvykstant policijos pareigūnams buvo jo akivaizdoje ir daugiau alkoholinių gėrimų nevartojo. Mobiliuoju telefonu susisiekus su VSAT Medininkų padaliniu, jo pamainos viršininkas Justinas Šimonis nurodė, kad kas tikrino vilkiko vairuotojo blaivumą, nurodyti negali, tačiau paaiškino, kad jų turimas alkotesteris yra skirtas tik vidaus naudojimui ir remtis jo parodymais, nustatant vairuotojų blaivumą, negalima, todėl buvo kreiptasi policijos pagalbos (e. b. l. 56-60).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2024-09-12 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos - negali, stovėdamas, pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) - negali. Alkotesteriu "Drager Alcotest 6810" Nr. ARFM-0443, patikros sertifikato Nr. 2194735, A. S. 2024-09-12 09.59 val. nustatytas 2,56 promilės girtumas, antru pūtimu 2024-09-12 10.15 val. - 2,45 promilės girtumas. Su tikrinimo rezultatais A. S. sutiko (e. b. l. 67).

Iš byloje esančių "Drager Alcotest 6810" Nr. ARFM-0443, patikros sertifikatas Nr. 2194735, galiojantis iki 2025-01-19, kvitų matyti, kad 09.59 val. A. S. nustatytas 2,56 promilės girtumas, 10.15 val. A. S. nustatytas 2,45 promilės girtumas (e. b. l. 68-69).

Iš byloje esančio įvykio vietos protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Pasieniečių, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus rajono sav. Apžiūros objektas - vilkikas "Mercedes'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Schmitz'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas vilkikas stovi priparkuotas, pravažiavus muitinės kelio postą, šalia metalinės tvoros. Apžiūrint vilkiką, ant jo priekabos kairės pusės durų matoma plomba Nr. (duomenys neskelbtini), ant dešinės pusės durų - plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint vilkiko saloną, jame tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nėra. Pasienio punktas stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nerasta (e. b. l. 45-48).

Iš byloje esančio priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad vilkikas "Mercedes'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba "Schmitz'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius (e. b. l. 66).

Iš byloje esančio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad krovininio automobilio "Mercedes Actros'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas - "(duomenys neskelbtini)." (e. b. l. 128.

Iš byloje esančio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad priekabos "Schmitz Cargobull'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas - "(duomenys neskelbtini)." (e. b. l. 131-136).

Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vilkiko "Mercedes Benz 1844LS", kategorija - krovininiai automobiliai, pasirinkti metai - 2014, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 19 906 Eur (e. b. l. 139).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrimi du kūno (BODY) kameros vaizdo įrašai:

- Pirmas vaizdo įrašas pavadinimu "PSS-20240912-100249UTC+0300". Vaizdo įrašo trukmė 13.51 min. Pokalbiai vyksta lietuvių bei rusų kalbomis. Vaizdo įraše matomi pareigūnai, atvykę į Pasienio užkardą, kurioje jų laukia pasienietis, bei vilkiko vairuotojas (iš ikiteisminio tyrimo duomenų atpažįstamas kaip A. S.). Vilkiko vairuotojas bendrauja su pareigūnais rusų kalba. Jis nurodo, kad įvykio dieną nevartojo alkoholinių gėrimų, o vakar, apie 20.00-21.00 val. jis išgėrė 2 litrus alaus. Pirmu pūtimu jam nustatytas 2,56 promilės girtumas. Vėliau A. S. pakeičia parodymus ir nurodo, kad apie 13.00-14.00 val. jis išvažiavo nuo pasienio ir sustojęs "Duty free" parduotuvėje, nusipirko alaus, alų gėrė apie 13.00-14.00 val. A. S. nurodo, kad jokių įmonės kontaktų neturi, vilkiko niekas paimti negali. Vilkiko priekaboje yra greitai gendantys produktai. Pareigūnai nurodo, kad vilkikas bus uždarytas į saugomą mokamą aikštelę. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

- Antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240912-101640UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 05.38 min. Antru pūtimu vairuotojui nustatytas 2,45 promilės girtumas. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (e. b. l. 46-48).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje A. S. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024-09-12, apie 09.16 val., Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g., Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų pasienio kelio poste, jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2,45 promilių, neblaivumas. Be paties A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus A. S. vairavimo aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip liudytojo Alfredos Karpovičiaus parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad įvykio metu A. S. buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, kiti byloje esantys duomenys. A. S. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. S. pareiškė, kad su baudos dydžių sutinka. Prašo teismo sumažinti paskirtos bausmės dydį - konfiskuotino turto vertės sumą ir ją sumokėti 2-jų metų laikotarpiu dalimis.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. A. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. S. neteistas (el. b. t. 1, b. l. 152–153), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu nebaustas (el. b. t. 1, b. l. 154–157), vedęs, dirbantis. Byloje nėra duomenų apie A. S. J gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 60 MGL baudą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 24 mėnesiai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. S. tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, A. S. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,45 promilės, vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024-09-13.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).

BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. vairavo automobilį "Mercedes Actros'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba "Schmitz'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso "(duomenys neskelbtini)". Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas, juridinis asmuo, būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, vilkiko "Mercedes Benz 1844LS", kategorija - krovininiai automobiliai, pasirinkti metai - 2014, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 19 906 Eur, tad iš kaltinamojo išieškotina, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.

Teismo vertinimu, pritariant prokurorės siūlymui taikyti kaltinamajam visą transporto priemonių vertės (19 906 Eur) konfiskavimą, būtų nepakankamai atsižvelgta į kaltinamojo realias galimybes sumokėti nustatytą pinigų sumą, tokio dydžio suma būtų neproporcinga, pernelyg suabsoliutintų atgrasymo tikslą ir trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių siekiama baigiant baudžiamąjį procesą pagal teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, dirba, jam skirtą piniginę baudą, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išieškoti iš kaltinamojo ne visą, o dalį krovininio automobilio "Mercedes Actros'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio vertės – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

Nors kaltinamasis A. S. prašė teismo leisti konfiskuotino turto vertę mokėti išdėstytą dalimis, tačiau teismas pažymi, kad BK 74 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisinės pasekmės, tačiau įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, t. y. nei BK 72 straipsnis, nei BPK, nei BVK nuostatos neįtvirtina galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu, 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to, A. S. neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į baudžiamojo poveikio priemonę vykdantį antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje, ir taip sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

VI. Kiti klausimai

Į A. S. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-09-12 10.20 val. iki 2024-09-13 12.22 val. (viena diena) (e. b. l. 28-31), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai.

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Iš A. S. paimtas dokumentas – Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. S. 40 MGL (2 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką (1 parą) nuo 2024-09-12 10.20 val. iki 2024-09-13 12.22 val. ir ją prilyginus 2 MGL dydžio baudai A. S. paskirti galutinę 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-09-13.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, išieškoti iš A. S. konfiskuotino turto, automobilio Mercedes Actros'', valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų). Išaiškinti A. S., kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Rusijos Fedederacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 24 mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.