Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei Valentinai Ščerbakovai, trečiajam asmeniui V. M., nedalyvaujant ieškovo atstovui, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Altolėkis“, trečiajam asmeniui V. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. buvo samdomas atsakovo ir eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Atsakovas buvo minėtos transporto priemonės savininkas ir nebuvo apdraudęs transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia reikalaujamą draudimo apsaugą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse. Pagrindinis aktas, pagal kurį sprendžiamas eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už žalą klausimas, yra Biurų tarybos vidaus nuostatai, kurių pagrindu ieškovas išmokėjo Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui (Motor insurers bureau UK) 2463,43 GBP (10173,88 Lt).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Nustatyta, kad 2012-10-30 Didžiojoje Britanijoje V. M., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Autoįvykio kaltininku pripažintas V. M. (24 b.l.).

Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuras iš ieškovo pareikalavo atlyginti žalą 2142,10 GBP ir 321,31 GBP administravimo mokestį (74 b.l.), viso 2463,41 GBP arba 10173,88 Lt. Padarytus nuostolius ieškovas reikalauja atlyginti tuo pagrindu, kad trečiasis asmuo V. M. vairavo automobilį pasamdytas atsakovo ir eismo įvykio metu vykdė darbines pareigas. Atsakovas buvo minėtos transporto priemonės savininkas ir nebuvo apdraudęs transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus apie padarytos žalos dydį (19-22, 27-32, 39-50 b.l.).

Ieškovas 2013 12 11 mokėjimo nurodymu pervedė Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biurui (Motor insurers bureau-UK) 3537,26 GBP (87 b. l.), t.y. atlygino žalą.

2014 01 03 ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją 10173,88 Lt dėl padarytos žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise (88 b.l.), nes atsakovas nebuvo sudaręs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Atsakovas į ieškovo pretenziją neatsakė ir pinigų nepervedė.

Ieškinys tenkintinas šiais motyvais.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ), numato TPVCAP draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus, yra laikytinas specialiu, kuris detaliai reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tame tarpe tokių draudimo sutarčių sudarymą, jų įsigaliojimą bei nutraukimo tvarką, Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę.

TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. nustato, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra LR teritorijoje, privalo būti apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu tol, kol ji yra registruota. TPVCAPDĮ 10 str. 1 d. numato, kad įprastinė draudimo sutartis, visą draudimo sutarties galiojimo terminą, įskaitant bet kurį laikotarpį, kai draudimo sutarties galiojimo metu transporto priemonė yra kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos TPVCAPDĮ valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai.

Šioje byloje nėra duomenų, kad krovininis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas Lietuvos Respublikoje, buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Atsakovo teigimu ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo 10173,88 Lt nuostolių privalo įrodyti ne tik atgręžtinio reikalavimo teisę, bet ir tai, jog egzistuoja visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t.y. atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovui padarytą žalą/nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltę, nes trečiasis asmuo paaiškino, kad ne jis buvo kaltas dėl autoįvykio. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie autoįvykį, iš kurių teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, o atsakovas šių įrodymų nenuginčijo. Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad išmokėtos draudimo išmokos dydis yra per didelis, nebuvo surašytas autoįvykio protokolas, įvykio metu nebuvo išsiaiškinta dėl kieno kaltės įvyko autoįvykis. Trečiojo asmens žodiniai paaiškinimai negali nusverti ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Didžiojoje Britanijoje, vadovaujantis eismo įvykio šalyje taikomais teisės aktais. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės ir ji taikoma visais atvejais, išskyrus nenugalimos jėgos ir nukentėjusiojo tyčios bei didelio neatsargumo atvejus (CK 6.270 str.). Teismo nustatytina, kad prievolę tinkamai apdrausti transporto priemonę, tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Didžiosios Britanijos teisę, turėjo atsakovas.

Ieškovas reikalavimo teisę atsakovui kildina dėl įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, arba iš delikto – norminių aktų (draudimo teisinių santykių) pažeidimo, todėl byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl autoįvykio priežasčių, vairuotojo kaltės ir pan., todėl atsakovo atsikirtimai, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovui atsakomybė kilo pažeidus TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį, (Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro 1 ir 2 straipsnių nuostatas) dėl prievolės apdrausti transporto krovininę priemonę privalomuoju draudimu nevykdymo ir tiesioginio priežastinio ryšio susijusio su transporto priemone padaryta žala kitam automobiliui.

Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą nustato CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, kaip minėta, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė už šio šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis sukeltų žalų atlyginimą. Taigi kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str. bei TPVCAPD įstatymo 23 str. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės savininką. Ieškovas kaip asmuo, atlyginęs žalą, padarytą kito asmens, pretenzijomis kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas į tai nereagavo.

Ieškovas žalą atlygino, todėl išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją ar savininką. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Atsakovas ieškovui padarytų nuostolių neatlygino ir šiuo metu skolingas 10173,88 Lt.

CK 12 str. numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Atsakovo darbuotojas vairavo nedraustą automobilį, nors atsakovas turi ir turėjo puikiai žinoti, kad siųsti darbuotoją į kitas valstybes su nedraustu automobiliu neprotinga ir neatsargu, todėl atsakovo veiksmai (neveikimas) pripažintini neteisėtais, kurie ir sudarė sąlygas žalai atsirasti (CPK 178 str.).

Transporto priemonių draudimą reglamentuoja TPVCAPD įstatymas. Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos, funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2010).

TPVCAPD teisinių santykių privalomumas pagrįstas šių santykių objekto – transporto priemonės – specifiškumu. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6. 270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, sukuria imperatyvią pareigą jos valdytojams draustis civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir laikytis tam tikrų reikalavimų jas eksploatuojant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D. , bylos Nr. 3K-7-300/2010).

Nustatytina, kad jei atsakovo darbuotojas - vairuotojas trečiasis asmuo V. M. būtų vairavęs transporto priemonę, apdraustą privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, jo civilinė atsakomybė būtų perkelta draudikui, tačiau atsakovui nevykdant šios pareigos atsirado pareiga kompensuoti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką.

Atsakovo atstovė nors ir nesutiko su ieškiniu, tačiau nepateikė jokių kitų duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų kitaip vertinti ieškovo prašomą priteisti ir Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biuro paskaičiuotą ir Didžiosios Britanijos valstybei atlygintą žalą už automobilio sugadinimą. Nesant kitokių duomenų, teismas remiasi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais dėl žalos dydžio paskaičiavimo.

Esant TPVCAPDĮ 17 straipsnio 6 dalyje numatytoms sąlygoms, įstatyme numatyta ieškovo pareiga išmokėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir nustatytą atlygį už žalos administravimą. Remiantis pateiktais įrodymais, ieškovui neišmokėti Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biurui administruotos žalos atlyginimo išmokos nebuvo teisinio pagrindo (TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p., 5 d., 6 d.), todėl atsakovui UAB „Altolėkis“ atsirado pareiga ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui atlyginti 10173,88 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė sumokėdamas Didžiosios Britanijos transporto priemonių draudikų biurui už padarytą žalą.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, reikalavimas dėl nuostolių atgręžtinio reikalavimo teise tenkintinas, kaip pagrįstas ir įrodytas, iš atsakovo ieškovui priteistina 10173,88 Lt nuostolių atlyginimo (LR CK 6.101 str. 4 d. 4 p., 6.263 str., 6.280 str., LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d.).

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).

Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui taip pat priteistina 305,00 Lt žyminio mokesčio (6 b. l.) ir 696,00 Lt už priedų vertimą į valstybinę kalbą (89 b. l.), viso 1001,00 Lt (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo valstybei priteistina 20,68 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 253 str., 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.Priteisti iš atsakovo UAB “Altolėkis”, į. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, buveinės adresas - (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), a/s (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, 2946,56 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 56 euro centus) (10173,88 Lt) nuostolių, 289,91 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 91 euro centus) (1001,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti iš atsakovo UAB “Altolėkis”, į.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, buveinės adresas - (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), a/s (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos 2946,56 Eur (10173,88 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2014-08-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti iš atsakovo UAB “Altolėkis”, į. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 5,99 Eur (penkis eurus 99 euro centus) (20,68 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115).Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.