- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- A-575-876-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00370-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- UAB „Park Residence“
- Kategorijos
- 9.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui Jonui Čebeliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Park Residence“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Park Residence“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 75 straipsnio 3 dalies reikalavimais, 2009 m. lapkričio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (21.26)-333-2348 (toliau – ir Sprendimas) išregistruoti pareiškėją UAB „Park Residence“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojų registro, šiuo Sprendimu taip pat įpareigojo pareiškėją per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo pateikti tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą (b. l. 6).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus AVMI 2009 m. lapkričio 2 d. Sprendimą (b. l. 1-4).
Paaiškino, kad tarp Bendrovės ir teritorinio mokesčių administratoriaus yra kilęs mokestinis ginčas dėl to, ar mokesčių mokėtojas vykdo PVM apmokestinamą/ekonominę veiklą. Teritorinis mokesčių administratorius 2009 m. spalio 23 d. pateikė patikrinimo aktą Nr. (21.26)-07-77-48 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame yra neigiama pareiškėjo teisė į PVM atskaitą tuo pagrindu, jog jis nevykdo PVM apmokestinamosios (ekonominės) veiklos. Pareiškėjas nesutiko su Patikrinimo aktu ir pateikė dėl jo pastabas. Teritorinis mokesčių administratorius į pastabas atsižvelgė, 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-1 (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo) patikrinimo akto nepatvirtino – grąžino mokestinį patikrinimą atlikti iš naujo. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, iš esmės buvo panaikintas Patikrinimo aktas ir jame padarytos išvados. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigė, jog pirminės teritorinio mokesčių administratoriaus išvados dėl PVM apmokestinamosios (ekonominės) veiklos nevykdymo yra nepagrįstos. Pareiškėjo nuomone, tik išsprendus mokestinį ginčą (kurio dalykas ir yra ekonominės veiklos vykdymo klausimas, kuris sudaro sąlygas į PVM atskaitą) ir įsiteisėjus atitinkamiems sprendimams, paaiškės, ar yra pagrindas mokesčių mokėtojo išregistravimui iš PVM mokėtojo registro. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas iš karto po Patikrinimo akto parengimo, remiantis Patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, kurios (jau po skundžiamo sprendimo priėmimo) buvo pripažintos nepagrįstomis ir nepatvirtintos. Atitinkamai todėl ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, todėl turi būti naikintinas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies pagrindu. Išregistravus Bendrovę iš PVM mokėtojų registro, yra trikdoma jos veikla. Bendrovė į savo veiklą yra investavusi 15 milijonų litų, neturi įsiskolinimų darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondui, mokesčių inspekcijai. Patvirtinus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, Bendrovė toliau aktyviai planuoja tolimesnį savo projekto vystymą (pasirašyta sutartis su architektu, atliekami visų valdomų žemės sklypų kadastriniai matavimai, deramasi dėl miškotvarkos projekto parengimo ir dalinio miško iškirtimo). Tai reiškia, kad Bendrovė vykdo ekonominę veiklą. Tai, kad šiuo metu nėra vykdomi pardavimai yra normali praktika, nes Bendrovė vykdo stambų nekilnojamojo turto projektą (vystymui įsigijo daugiau kaip 100 ha ploto žemės sklypų), todėl tam, kad būtų sukurtas produktas pardavimui (detaliai suplanuoti žemės sklypai, pastatyti gyvenamieji namai ir pan.) turi būti įgyvendinti didelių investicijų ir laiko reikalaujantys darbai.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVMI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 56-57).
Paaiškino, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, aplinkybės, patvirtinančios pagrindą išregistruoti mokesčių mokėtoją iš PVM registro, Vilniaus AVMI buvo žinomos anksčiau nei pareiškėjui buvo surašytas Patikrinimo aktas, tai patvirtina Vilniaus AVMI IV patikrinimų skyriaus vedėjo tarnybinis raštas Nr. (11.18)-39-18188 (toliau – ir Tarnybinis raštas). Ši faktinė aplinkybė paneigia pareiškėjo teiginį, jog pagrindas Vilniaus AVMI priimti ginčijamą sprendimą atsirado tik po Patikrinimo akto priėmimo. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo teiginys, kad tarp Bendrovės ir atsakovo jau vyko mokestinis ginčas, kuris lėmė Patikrinimo akto panaikinimą, yra taip pat nepagrįstas, kadangi mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir Vilniaus AVMI prasidėjo tik 2010 m. sausio 22 d., kuomet pareiškėjas apskundė Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Atitinkamai todėl nėra pagrindo teigti, kad mokestinio patikrinimo rezultatai užfiksuoti patikrinimo akte buvo panaikinti mokestinio ginčo metu. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Patikrinimo aktas buvo iš dalies patvirtintas. Pripažino, jog faktinės aplinkybės ginčijamam sprendimui priimti galutinai buvo nustatytos atlikto pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu, tačiau šių aplinkybių konstatavimo momento nesiejo su Patikrinimo aktu ir Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Nustatyta, jog pareiškėjas nuo įregistravimo dienos nedeklaravo pajamų. Per laikotarpį nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. ji deklaravo 320 482 Lt grąžintino iš biudžeto PVM. Be to, pareiškėjas įsigijo PVM neapmokestinamus žemės sklypus, tačiau atskaitė 320 482 Lt PVM už paslaugas, susijusias su šios žemės įgijimu, nepateikė įrodymų, kad įsigyti žemės sklypai yra skirti apmokestinamai ekonominei veiklai, suteikiančiai teisę į PVM atskaitą, vykdyti. Nei pirkimo metu, nei iki šiol nežinoma, kad žemės sklypuose planuojama statyti, nėra parengti šios teritorijos detaliųjų planų projektai, kuriuose numatoma pakeisti žemės paskirtį ir leisti statyti, todėl žemės sklypai neapmokestinami PVM. Taip pat pareiškėjui registracijos adresu (Kirtimų g.47, Vilniuje) buvo išsiųstas 2009 m. liepos 16 d. pranešimas apie mokestinį patikrinimą, bet laiškas grįžo neįteiktas su Lietuvos pašto atžyma, kad adresatas persikraustė. Pakartotinai pareiškėjui buvo išsiųstas 2009 m. liepos 30 d. pranešimas apie mokestinį patikrinimą AB „Vilsota“ registracijos adresu Titnago g.19, Vilnius. Laiškas negrįžo. Direktorius E. G. paaiškino, kad pareiškėjo buveinė yra Titnago g. 19, Vilniuje, tačiau Vilniaus AVMI apie buveinės adreso pasikeitimą nepranešė. 2009 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimui pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai už 2008 m. ir 2009 m., bet nepateikti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys su priedais, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai bei nutarimai, vadovo savininko ir (ar) kitų direktorių įsakymai, nutarimai ir potvarkiai, registracijos žurnalai, kiti dokumentai, įrodantys, kad mokesčių mokėtojas planuoja vykdyti ekonominę veiklą. Pareiškėjo direktoriui už mokesčių administratoriaus nurodymo nepilną įvykdymą skirta administracinė nuobauda. Atsakovas, remdamasi PVMĮ 58 straipsnio 3 dalimi, nurodė, jog PVM mokėtojas privalo pats įrodyti, kad jo įsigytos prekės ar paslaugos, kurių pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, yra susijusios su jo vykdoma ar numatoma vykdyti veikla, tačiau pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu (b. l. 117–120) pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas patvirtino mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes. Vadovaudamasis PVMĮ 75 straipsnio 3 dalimi, VMI viršininko 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. VA-46 patvirtintų Įregistravimo į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47.1.1., 47.1.4. ir 47.1.6. punktų nuostatomis, konstatavo, jog atsakovas pagrįstai ir teisingai pritaikė teisės normas, pagrįstai išregistravo pareiškėją iš PVM mokėtojų registro. Be to, teismas nurodė, kad Projektavimo darbų 2009 m. spalio 10 d. sutartis Nr. 09-10-09 bei Rangos 2009 m. gruodžio 30 d. sutartis neatskleidžia ekonominės veiklos vykdymo fakto, šios sutartys nedaro įtakos pareiškėjo skundo reikalavimų tenkinimui, kadangi Vilniaus AVMI faktinių aplinkybių konstatavimo laikotarpis yra 2006 m. spalio 18 d. – 2009 m. gegužės 31 d. Šis faktinių aplinkybių konstatavimo laikotarpis taip pat paneigia pareiškėjos teiginį, jog pagrindas Vilniaus AVMI priimti ginčijamą sprendimą atsirado tik po 2009 m. spalio 23 d. Patikrinimo akto priėmimo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 125–128) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog ginčijamame sprendime nėra nurodyta kokiais konkrečiais duomenimis jis yra grindžiamas, todėl jis turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu (VAĮ 8 str., VMI viršininko 2002 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 178 (toliau – ir Įsakymas) 48.3 p.). Be to, mokesčių mokėtojas negali būti išregistruojamas iš PVM mokėtojų registro tokiu pagrindu, kurio nustatymas yra mokestinio ginčo nagrinėjimo ir išsprendimo dalykas. Atsižvelgiant į kilusio mokestinio ginčo turinį bei faktines aplinkybes, mokesčių mokėtojo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro klausimas yra išvestinis iš mokestinio ginčo, todėl jis negali būti sprendžiamas neišsprendus paties mokestinio ginčo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ne nešališkai ir objektyviai ištyręs byloje esančius įrodymus, o cituodamas nepagrįstas mokesčių administratoriaus nurodytas aplinkybes (pvz., tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog žemės sklypai yra skirti apmokestinamai ekonominei veiklai; tai, kad nėra patvirtinto Vilniaus rajono bendrojo plano). Pareiškėja negalėjo būti išregistruota iš PVM mokėtojų registro, kadangi kūrė ilgalaikį materialųjį turtą (Įsakymo 47¹ p.).
Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose (b. l. 129–131) pareiškėjas taip pat teigia, jog PVMĮ 58 straipsnyje nėra nurodyta mokesčio mokėtojo pareiga įrodinėti, kad jo atskaitytas PVM už įsigytas prekes ir paslaugas, susijęs su įmonės PVM apmokestinamąja veikla, todėl teigdamas priešingai, įrodymus turi pateikti mokesčių administratorius. Apžvelgusi savo vykdomos veiklos specifiką, pareiškėjas daro išvadą, kad ilgesnis produkto kūrimo laikas ar esami trukdžiai, negali reikšti PVM mokėtojo teisės į atskaitą praradimo. Tai patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika – bylose C-396/98, C-110/98, C-147/98. Pareiškėjas, vykdydama savo veiklą, pirko šias paslaugas ir prekes, kurių pirkimo PVM buvo atskaitytas ir įtrauktas į atskaitą – tarpininkavimo paslaugas, superkant reikiamus žemės sklypus (žemės sklypai yra Bendrovės ekonominės veiklos ir kuriamo produkto pagrindas), projekto valdymo ir vadybos paslaugos (jos yra perkamos iš kitos įmonės, t. y. naudojamas vadinamasis outsourcing veiklos modelis), finansinės paslaugos (žemės sklypų pirkimui ir tolimesnei veiklai Bendrovei suteikta 7 962 000 Lt dydžio paskola. Paskolos davėjas pasinaudojo teisės aktuose numatyta teise ir pateikė atitinkamą prašymą teritoriniam mokesčių administratoriui dėl galimybės apmokestinti PVM finansines paslaugas, todėl pareiškėja palūkanas moka su PVM. Paskola panaudota žemės sklypų įsigijimui). Visas PVM, kurį Bendrovė atskaitė, yra sumokėtas į valstybės biudžetą. Pareiškėjas teigia, jog šios išdėstytos aplinkybės patvirtina prekių ir paslaugų, kurių pirkimo PVM buvo atskaitytas, panaudojimą pareiškėjos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, t. y. nekilnojamojo turto projektui vystyti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 138–139).
Atsakovas nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo, kuriuo nuspręsta išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro, teisėtumo ir pagrįstumo.
Mokesčių mokėtojo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro pagrindus reglamentuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsnis. Mokesčių mokėtojo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro tvarką detalizuoja Įregistravimo į pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 178.
Atsakovas, priimdamas 2009 m. lapkričio 2 d. sprendimą išregistruoti pareiškėją ir PVM registro, rėmėsi PVMĮ 75 straipsnio 3 dalimi.
Pagal PVMĮ 75 straipsnio 3 dalį (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos ar neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių. Šią įstatyminę nuostatą Taisyklių 47.1 punktas (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. VA-140 redakcija) iki 2008 m. rugpjūčio 6 d. detalizavo taip: „47. AVMI iniciatyva iš Registro gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie: 47.1. vietos mokesčių administratoriaus duomenimis, įvertinus atskiro PVM mokėtojo veiklos ypatybes (sezoniškumą ir panašiai), nevykdo ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių. Tai galima būtų nustatyti pagal šias aplinkybes: 47.1.1. teikiamose deklaracijose PVM mokėtojas nedeklaruoja prekių tiekimų ar paslaugų teikimų ar prekių įsigijimų iš ES valstybių narių; 47.1.2. PVM mokėtojas neteikia PVM deklaracijų; 47.1.3. PVM mokėtojas nerandamas jo nurodytose buveinės ir veiklos vykdymo vietose; 47.1.4. PVM mokėtojas nevykdo mokesčio administratoriaus nurodymų, kurie duodami siekiant įsitikinti, kad vykdo ekonominę veiklą ir deklaruoja teisingus duomenis; 47.1.5. nustatyta, kad PVM mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos, o įsteigtas siekiant savanaudiškų, visuomenei priešiškų interesų ir (arba) naudojamas kaip priedanga, vykdant neteisėtą veiklą; 47.1.6. vietos mokesčio administratorius turi kitų įrodymų (išskyrus 47.1.1–47.1.5 punktuose nurodytus atvejus), pagrindžiančių veiklos nevykdymą ir prekių įsigijimo iš kitų ES valstybių narių nebuvimą.“ Nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsigaliojusi nauja Taisyklių 47.1 punkto redakcija (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. VA-37 redakcija) pakito tik tuo aspektu, jog buvo atsisakyta 47.1.1-47.1.6 papunkčiuose numatytų 47.1 punktą detalizuojančių nuostatų, paliekant pagrindinę bendrą taisyklę, jog „AVMI iniciatyva, įvertinus atskiro PVM mokėtojo veiklos ypatybes (sezoniškumą ir pan.), iš Registro gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie: 47.1. AVMI duomenimis nevykdo ekonominės veiklos ir/ar per praėjusius kalendorinius ir einamuosius metus neįsigijo prekių iš kitų ES valstybių narių.“
Atsižvelgiant į tai, kad PVMĮ 75 straipsnio 3 dalis ir Taisyklių 47.1. punktas numato būtinybę nustatyti vertinamojo pobūdžio aplinkybę – tai, ar mokesčių mokėtojas nevykdo veiklos ir/ar neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių – turi būti analizuojama ir vertinama kokrečios situacijos aplinkybių visuma.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas įregistruotas 2006 m. kovo 6 d. (b. l. 94-97). Nuo įregistravimo momento jis nedeklaravo jokių pajamų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų įgijęs prekių iš kitų ES valstybių narių. Dar 2007 m. kovo 28 d. raštu Nr. (20.22)-46-11395 pareiškėjas buvo įspėtas dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų registro PVMĮ 75 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 47 punkto pagrindu, kadangi Vilniaus AVMI, išanalizavusi PVM deklaracijas, nustatė, jog įmonė nedeklaruoja prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar prekių įsigijimo iš ES valstybių narių (b. l. 62). Atsakydama į minėtą raštą, Bendrovė nurodė, kad įmonė nuo įkūrimo pradžios iki 2007 m. gegužės 16 d. supirkinėjo žemės sklypus, kuriuose planuojama vykdyti statybos darbus, atlikinėjo detalaus planavimo procedūras skirtas keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį į statiniams statyti ir kitai veiklai plėtoti, taip pat teigė, jog detalaus planavimo procedūros bus baigtos 2007 m., dalis žemės sklypų bus parduota, dalyje bus vykdomos statybos (b. l. 63). Gavusi skundžiamą sprendimą, Bendrovė vėlgi teigė, kad patvirtinus Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, ji toliau aktyviai planuoja tolimesnius projekto vystymo žingsnius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr. pvz., 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–225/07, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575–662/11).
Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginiai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais. Bendrovė dėl leidimo rengti specialųjį planą į Vilniaus rajono savivaldybės merę, kreipėsi 2008 m. sausio 28 d. (b. l. 85-88). 2009 m. birželio 29 d. rašte, skirtame Vilniaus AVMI, Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodė, kad pagal Bendrojo plano koncepciją pareiškėjo turimų žemės sklypų vietoje paskirties keitimas iš miškų ūkio į kitą paskirtį nenumatomas (b. l. 83-84). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad po Vilniaus rajono bendrojo plano patvirtinimo būtų kreipęsis dėl detalaus planavimo procedūros ar įrodymų, kad pareiškėjo turimų žemės sklypų paskirtis yra keičiama. Vien bendrojo plano patvirtinimo faktas bei teismui pateiktos sutartys (2009 m. spalio 9 d. Projektavimo darbų sutartis (b. l. 42-44), 2009 m. gruodžio 30 d. Rangos sutartis (b. l. 45-47)) nepagrindžia fakto, kad pareiškėja realiai vykdo ekonominę veiklą. Iš to taip pat seka, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas šiuo metu kuria (stato) ilgalaikį materialųjį turtą Taisyklių 47¹ punkto prasme. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos ir neįsigyja prekių iš kitų ES valstybių narių PVMĮ 75 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 47.1 punkto prasme.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus yra kilęs mokestinis ginčas dėl aplinkybių nustatymo, ar mokesčių mokėtojas vykdo PVM apmokestinamą/ekonominę veiklą, todėl tik išsprendus šį ginčą, paaiškės, ar yra pagrindas mokesčių mokėtoją išregistruoti iš PVM mokėtojų registro. Mokesčių mokėtojo išregistravimo iš PVM registro klausimas, pareiškėjo nuomone, yra išvestinis iš minėto mokestinio ginčo.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendimo dėl naujai apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų bei sprendimo dėl pareiškėjo išregistravimo iš PVM registro teisėtumo bei pagrįstumo klausimai nėra tapatūs. PVMĮ 75 straipsnyje yra numatyti savarankiški mokesčių mokėtojo išregistravimo iš PVM registro pagrindai. Ginčui dėl mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo mokesčių mokėtojas išregistruojamas iš PVM mokėtojų registro, taip pat nėra taikoma mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūra. Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, būtų nustatyti šioje byloje nagrinėjamam klausimui reikšmingi faktai (ABTĮ 58 str. 2d.). Taip pat nėra duomenų, kad būtų pagrindas stabdyti bylą ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka). Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija), individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taisyklių 48.3 punkte taip pat įtvirtinta, kad PVM mokėtojai iš PVM mokėtojų registro išregistruojami AVMI viršininko ar jo įgalioto asmens sprendimu, kuriame turi būti nurodytos faktinės išregistravimo priežastys.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos nenustato, jog sprendimas, t. y. institucijos valia, turi būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte (žr. pvz., Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A3–750/2004, 2008 m. birželio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63–994/08).
Ginčijame sprendime nurodoma, kad jis priimtas, vadovaujantis PVMĮ 75 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad PVM mokėtojas Vilniaus AVMI duomenimis nevykdo ekonominės veiklos ir įsigijimų iš kitų ES valstybių narių. Inspekcijos turimi duomenys nurodyti 2009 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl išregistravimo iš PVM mokėtojo registro Nr. (11.18)-39-18/88 (b. l. 61). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai atitinka VAĮ 8 straipsnio ir Taisyklių 48.3 punkto reikalavimus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies šalinama teismo padaryta išvada, kad pagrįstai ir teisingai buvo pritaikytos Taisyklių 47.1.1, 47.1.4, 47.1.6 papunkčių nuostatos. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu 47.1.1, 47.1.4, 47.1.6 papunkčių nuostatos nebegaliojo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Taisyklių 47.1 punkto formuluotė nepakito, o buvo atsisakyta tik jį detalizuojančių 47.1.1.-47.1.6. papunkčių, konstatuotina, jog šis pažeidimas nelaikytinas esminiu.
Apibendrinant konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Park Residence“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.