Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui vyriausiajam tyrėjui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. I. (toliau – pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės R. G. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-239181-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. ANK 431 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

Taigi, atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1, 2 dalis kilti yra reikšmingas reikalavimas pateikti informaciją, šio reikalavimo pateikimo data ir turinys. Taigi, šis administracinis nusižengimas padaromas neveikimu ir yra tiesiogiai susijęs su tinkamu asmens informavimu apie reikalavimą pateikti pirmiau minėtus asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę arba ja naudojosi, duomenis.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jis yra transporto priemonės – automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – savininkas (valdytojas) ir kad šia transporto priemone galėjo būti padarytas užfiksuotas KET pažeidimas. Pareiškėjas taip pat neginčija aplinkybės, kad jis gavo Institucijos nurodymą pateikti ANK 611 straipsnyje nustatytus duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo (nustatyto greičio viršijimo) padarymo metu 2022 m. lapkričio 21 d. 9.37 val. valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausantį automobilį. Tai patvirtina ir byloje esanti elektroninio laiško kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatas pateikė Institucijai paaiškinimą, jog administracinį nusižengimą, padarytą 2022 m. lapkričio 21 d. 9.37 val., padarė ne A. I.. Pareiškėjo atstovo advokato laiške taip pat nurodyta, kad A. I. iš pateiktos nuotraukos negali atpažinti asmens, vairavusio jo transporto priemonę, ir neatsimena, kas tuo metu ja galėjo naudotis.

Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas netinkamai, t. y. Institucija pateikė labai nekokybišką nuotrauką, padarytą nakties metu ir joje nesimato visų automobilį vairavusio asmens veido bruožų, todėl iš šios nuotraukos jis objektyviai negali atpažinti asmens ir pateikti jo duomenų. Be to, Institucija pateikė nurodymą pateikti jo automobilį vairavusio asmens duomenis po neadekvačiai ilgo laiko – po beveik dvejų metų po administracinio nusižengimo padarymo. Po tokio ilgo laiko jis tiesiog negali atsiminti kas bylai reikšmingu laiku naudojosi jo automobiliu.

Visų pirma, teismas atmeta pareiškėjo keliamus priekaištus dėl nuotraukos, kurioje užfiksuotas administracinis nusižengimas (nustatyto greičio viršijimas), kokybės kaip neturinčius esminės reikšmės sprendžiant dėl jo kaltės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje KET pažeidimai, susiję su nustatyto greičio viršijimu, fiksuojami įvairiomis stacionariomis ir mobiliomis greičio fiksavimo priemonėmis, kurios fiksuoja automobilio numerį ir bendrą vaizdą, tačiau ne detalų vairavusio asmens atvaizdą, be to, įtakos nuotraukų kokybei gali turėti paros metas, oro sąlygos, sąmoningas vairuotojo elgesys slepiant veidą ir pan. Taigi siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn KET pažeidusius asmenis, esminis faktorius, kuris turi būti fiksuojamas, yra transporto priemonės valstybinis numeris, kuriuo remiantis nustatomas transporto priemonės savininkas (valdytojas), privalantis žinoti, kas naudojasi jo transporto priemone, kuri laikoma didesnio pavojaus šaltiniu. Taip pat svarbu paminėti, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama skunde, iš byloje esančio Institucijos 2024 m. gruodžio 9 d. KET pažeidimo duomenų protokolo matyti, kad nuotraukos, kuriose užfiksuotas KET pažeidimas, yra gana kokybiškos, be kita ko, išryškinti automobilį vairavusio asmens veido bruožai. Liudytojas E. B. iš šios nuotraukos atpažino save ir teismo posėdžio metu sutiko, kad galėjo padaryti užfiksuotą administracinį nusižengimą. Teismas, įvertinęs minėtos nuotraukos kokybę, abejoja pareiškėjo teiginiu, kad jis iš nuotraukos dėl objektyvių priežasčių (blogos nuotraukos kokybės) neatpažino jo automobilį galimai vairavusio asmens, t. y. savo šeimos nario – brolio E. B.. Be to, A. I. ar jo atstovas turėjo teisę kreiptis į Instituciją su prašymu atsiųsti kokybiškesnę nuotrauką (jei, pareiškėjo manymu, nuotrauka yra nekokybiška), tačiau nenustatyta, kad taip buvo pasielgta.

Antra, nei ANK, nei SEAKĮ nėra nustatytas terminas, per kiek laiko nuo galimo administracinio nusižengimo padarymo už administracinio nusižengimo ištyrimą atsakinga institucija turi pateikti transporto priemonės savininkui (valdytojui) nurodymą pateikti transporto priemonę galimo administracinio nusižengimo padarymo metu valdžiusio asmens duomenis. Toks ribojimas gali būti siejamas tik su administracinės nuobaudos skyrimo dvejų metų terminu, nustatytu ANK 39 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. I. buvo prašyta pateikti duomenis asmens, kuris galimai padarė administracinį nusižengimą, praėjus dvejiems metams po galimo administracinio nusižengimo padarymo. Akivaizdu, kad Institucijos gali dėl įvairių priežasčių išsiųsti asmeniui nurodymą pateikti duomenis asmens, kuris tam tikru laiku naudojosi transporto priemone praėjus pakankamai ilgam laikui po galimo administracinio nusižengimo nustatymo (pavyzdžiui, ilgiau trunkančio administracinio nusižengimo tyrimo, didelio darbo krūvio, transporto priemonės savininko realių kontaktų nustatymo ir pan.). Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Institucija jam pateikė nurodymą pateikti automobilį vairavusio asmens duomenis po beveik dvejų metų nuo galimo administracinio nusižengimo padarymo, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl jo kaltės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu A. I. nurodė, kad jo automobiliu naudojasi brolis E. B., jokių kitų asmenų, kurie gali laisvai naudotis jo automobiliu, nenurodė. Liudytojas E. B., apklausiamas teismo posėdžio metu, patvirtino aplinkybę, kad jis, būdamas Lietuvoje, laisvai naudojasi brolio automobiliu. Pareiškėjo versiją, kad jis negali atsiminti, kas prieš beveik dvejus metus naudojosi jo automobiliu, paneigia jo paties ir liudytojo E. B. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad būtent E. B. gali laisvai naudotis pareiškėjo automobiliu. Pareiškėjas, pasitikėdamas savo broliu E. B., duodavo jam savo automobilį, ir net nesidomėdavo jo buvimo vieta. Logiška, kad A. I., jo teigimu, nevairuodamas automobilio (kadangi neturi teisės vairuoti transporto priemones), būdamas nekaltas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (nustatyto greičio viršijimo) ir sužinojęs, kad naudojantis jo automobiliu buvo padarytas administracinis nusižengimas, siekdamas jį išaiškinti, pirmiausia kreiptųsi į asmenį, kuriam paprastai leidžia naudotis savo automobiliu, nagrinėjamu atveju – į brolį E. B., tačiau jis per protingą laiką nesikreipė į brolį, taip pat nustatytu terminu nepateikė Institucijai jo duomenų tolesniam administracinio nusižengimo ištyrimui. Be kita ko, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad apie administracinį nusižengimą (nustatyto greičio viršijimą) sužinojo kai 2024 m. liepos 24 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-135178-2024, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nustatyti jo automobilį bylai reikšmingu laiku vairavusį asmenį. Reikšminga ir tai, kad A. I. neatsakingumą rodo ir tai, kad jis, realiai nesinaudodamas nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, iš esmės nesidomi, kas ir kada ja naudojasi. Kiekvienas asmuo turi atsakingai elgtis su nuosavybės teise priklausančiu daiktu ir žinoti informaciją apie jam nuosavybės teise priklausančio daikto naudojimąsi, jei to prašoma. Liudytojo E. B. teigimu, apie užfiksuotą administracinį nusižengimą (nustatyto greičio viršijimą) iš brolio sužinojo tik po to, kai jau buvo priimtas skundžiamas nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje (2024 m. lapkričio 18 d.), kuris pažymėtina, buvo priimtas ne už administracinio nusižengimo (nustatyto greičio viršijimo) padarymą, o būtent už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-51-788/2020, 2AT-3-495/2023). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, be kita ko, rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-2013). Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui kylančių pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021). Taigi, remiantis anksčiau nurodytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pareiškėjo teiginiai, kad Institucijos pateiktoje nuotraukoje nematyti automobilį vairavusio asmens veido bruožų, kad Institucija nurodymą pateikti jo automobilį vairavusio asmens duomenis pateikė praėjus gana ilgam laikui po administracinio nusižengimo padarymo, todėl negali atpažinti asmens ir pateikti jo duomenų, nelaikytini turinčiais teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl jo atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Priežastys, dėl kurių transporto priemonės savininkas (valdytojas) negali pateikti Institucijos prašomos informacijos, nurodytos SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, nėra reikšmingos aptariamo administracinio nusižengimo kvalifikavimui.

Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas nurodė galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį tik po to, kai pareiškėjas jau buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, t. y. praėjus gerokai laiko nuo to momento, kai gavo Institucijos reikalavimą pateikti duomenis ir kai terminas atsakymo pateikimui jau buvo suėjęs. Taigi vėlesni A. I. veiksmai neturi reikšmės jo administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Be to, ANK 431 straipsnio 1–2 dalyse nustatyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tyčia ir neatsargiai.

Taigi nagrinėjamu atveju A. I. pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti bylą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kadangi A. I. padarė aptariamą administracinį nusižengimą pakartotinai, t. y. jam 2024 m. gegužės 27 d. buvo surašytas administracinis nurodymas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, bauda sumokėta 2024 m. gegužės 30 d., o šioje byloje administracinis nusižengimas padarytas nepraėjus 1 metams po baudos sumokėjimo, jo administracinis nusižengimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti A. I. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam mažesnį baudos dydį nei ANK 431 straipsnio 2 dalyje nustatytas minimalus, arba administracinės nuobaudos – baudos – apskritai neskirti. Pareiškėjui administracinė nuobauda – bauda – skirtina sankcijos ribose.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas pažymi, kad ANK 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis. Nagrinėjamu atveju A. I. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį kaip pakartotinai padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, t. y. pakartotinumas yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, požymis. Atsižvelgiant į tai ir į ANK 36 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundžiamu nutarimu nepagrįstai nustatyta A. I. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Todėl skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas pašalinant pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Vadinasi, pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybės pažymėtina, kad byloje nenustatyta A. I. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas ne pirmą kartą padarė šioje byloje įrodytą administracinį nusižengimą. Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad A. I. paskutinių 5 metų laikotarpiu net 13 kartų baustas administracine tvarka už įvairių KET pažeidimų padarymą, be kita ko, baustas už itin šiurkščių administracinių nusižengimų, tokių kaip transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemones ir transporto priemonės vairavimas, kai ši teisė jam yra atimta, padarymą. Nors visos jam paskirtos baudos yra sumokėtos, administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Taigi pripažintina, kad jo padarytas administracinis nusižengimas, įrodytas šioje byloje, nėra atsitiktinio pobūdžio. A. I. nesilaiko pavyzdingai visuomenėje nustatytų elgesio normų. Tokios išvados nepaneigia tai, kad jis yra sumokėjęs anksčiau paskirtas baudas.

A. I. teismo posėdžio metu prašė sumažinti jam paskirtą 550 Eur baudą iš esmės argumentuodamas tuo, kad gauna nedidelį darbo užmokestį. Teismas pažymi, kad A. I. yra darbingo amžiaus, dirba ir gauna darbo užmokestį. Nenustatyta, kad jis turi kokių nors didelių finansinių įsipareigojimų ar skolų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki (tokių duomenų nėra pateikta). Vien tai, kad pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu prašė sumažinti paskirtą baudos dydį, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnį administracinės nuobaudos dydį, nei sankcijoje nustatytas minimalus. Mažinti paskirtos baudos dydį taip pat nesudaro pagrindo ir tai, kad po skundžiamo nutarimo priėmimo A. I. pateikė informaciją, kas galimai padarė administracinį nusižengimą, ar administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (nurodymas pateikti duomenis įteiktas praėjus gana ilgam laikui po galimo administracinio nusižengimo nustatymo ir kt.).

Visgi, teismas, įvertindamas A. I. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas, susijęs su transportu ir kelių ūkiu), administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tai, kad pašalinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl A. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jo asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka), mažina skundžiamu nutarimu paskirtą baudą iki sankcijoje nustatyto vidurkio, t. y. 520 Eur. Skirti dar mažesnę baudą sankcijos ribose nėra pagrindo. Teismo vertinimu, 520 Eur dydžio bauda yra teisinga ir proporcinga pareiškėjo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei, nevaržo jo teisių labiau, nei būtina ANK 22 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį ir pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl gaunamo gana nedidelio darbo užmokesčio, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 5 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 104 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

A. I. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės R. G. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-239181-2024:

1) pašalinti iš skundžiamo nutarimo A. I. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas);

2) A. I., pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje, paskirtą baudą sumažinti iki 520 Eur (penkių šimtų dvidešimties eurų);

3) A. I. paskirtos 520 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 104 Eur (vieną šimtą keturis eurus) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutartį – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kuri nurodyta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės R. G. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. 0239-ANR_N-239181-2024.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.