- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-28
- Bylos Nr.
- I-3017-146/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Irenai Karmonaitei-Gankevičienei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., atsakovo atstovui Artūrui Janušauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Ritai Bublienei, vertėjai Gretai Maselskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. patikslintu skundu (b.l. 51-52) prašė priteisti jam 10 000 litų neturtinės žalos, padarytos Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų neteisėtais veiksmais, atlyginimą.
Skunde paaiškino, kad Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų (toliau – Pataisos namai) administracija nuo 2005 metų spalio mėnesio (jo pristatymo į šią įstaigą atlikti laisvės atėmimo bausmę) nuolat pažeidinėjo įstatymus (LR bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 137 str. 2 d. 4 p., Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 6, 42, 73 punktus ir kt.) ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Šiuose pataisos namuose jis buvo apvogtas ir jam padaryta 611,40 litų turtinė žala Administracija nekreipė dėmesio į šį faktą. Nebuvo patenkintas jo prašymas perkelti į kitus pataisos namus. Dėl Pataisos namų neteisėtų veiksmų jis pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas). Departamentas, išnagrinėjęs skundą, atsisakė perkelti jį į kitą pataisos įstaigą. Pataisos namuose jis 45 paras buvo neteisėtai uždarytas baudos izoliatoriuje, kankinamas reikalaujant padaryti nusikalstamą veiką. Pataisos namų administracija neleido jam susipažinti su savo asmens byla, iš kurios yra dingęs raštas Nr. 47-66 ir kiti dokumentai. Nuteistieji negauna nedarbingumo pašalpų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad jam nebuvo leista pasimatyti su motina (b.l. 173-175).
Šalies argumentai
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 63-64) paaiškino, kad dėl pareiškėjo skunde nurodyto vagystės fakto 2006-09-06 Pataisos namuose pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 03-1-00711-06 pagal LR BK 178 str. 1 d. 2006-12-04 baudžiamoji byla perduota Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrai patvirtinimui ir procesinio sprendimo priėmimui.
Pažymėjo, kad nuteistasis A. M. į Pataisos namų administraciją dėl susipažinimo su savo asmens byla nesikreipė. Atsakymas Nr. 47-66 jam nebuvo įteiktas raštu, kadangi atlikus tarnybinį tyrimą, jo skundas pripažintas nepagrįstas. Apie tai padarytas įrašas Direktoriaus atsakymų į nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registre Nr. 47. Su šiuo įrašu ir tarnybinio tyrimo išvada Nr. 37-63 nuteistasis A. M. supažindintas pasirašytinai.
Paaiškino, kad 2006-08-11 apie 10.30 val. A. M. būrio viršininko kabinete žirklėmis sužalojo nuteistąjį Rimantą Pežinską. Dėl šio fakto 2006-08-11 Pataisos namuose pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-1-00710-06 pagal LR BK 138 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai ir į nuteistojo A. M. asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, siekiant išvengti tolimesnės konfliktinės situacijos, vadovaujantis BVK 112 str. 2 d. ir 113 str., 2006-08-11 Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 2-256 jis pervestas į lokalizuotą būrį – 2 būrį 21 brigadą. Kadangi nuteistasis, nenurodydamas konkrečių priežasčių, atsisakė vykdyti administracijos nurodymą – gyventi jam paskirtame būryje, už šio nurodymo nevykdymą, t.y. BVK 110 str. 1 d. 2 p. pažeidimą, jis buvo baudžiamas drausmine tvarka: 2006-08-11 – uždarymu į baudos izoliatorių 15-ai parų, 2006-08-26 – uždarymu į baudos izoliatorių 15-ai parų, 2006-09-11 – uždarymu į baudos izoliatorių 15-ai parų, 2006-09-26 – perkėlimu iš paprastosios į drausmės grupę 8 mėnesiams. Perkėlus nuteistąjį į drausmės grupę, 2006-09-26 Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 2-301 jis buvo perkeltas į 12 būrį 121 brigadą. 2006-10-04 apie 22.30 val. A. M. atsisakė gyventi ir šiame būryje, nenurodydamas konkrečių priežasčių. Už šį drausmės pažeidimą 2006-10-05 Pataisos namų direktoriaus nutarimu jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams. Vadovaujantis BVK 143 str. 9 d., visas paskirtas nuobaudas pareiškėjas turėjo teisę apskųsti aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Apie tai, kad nuteistasis A. M. kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracija informacijos neturi.
Nurodė, kad reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjas turi leistinais įrodymais pagrįsti būtinas žalos atsiradimo sąlygas – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę. Mano, kad visi Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracijos atstovų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl atsakovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė, numatyta LR CK 6.250 str.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo motyvus ir prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad visos atsiliepime paminėtos pareiškėjui paskirtos nuobaudos nebuvo nustatyta tvarka ir terminais nuginčytos ir yra galiojančios (b.l. 173-175).
Žemesnės instancijos teismas
Tretysis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos taip pat prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b.l. 101-102) paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2005-09-21 laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose. Nuo 2007-02-01 iki šiol pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2005-11-14 pareiškėjas kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą dėl jo perkėlimo iš Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų į kitą pataisos įstaigą. Perkėlimo priežastimi nurodė nežmoniškas gyvenimo sąlygas, netinkamą maitinimą, neteisėtus pareigūnų veiksmus jo atžvilgiu ir kt. Tyrimo metu pareiškėjo skunde nurodyti pažeidinėjimo faktai nepasitvirtino ir apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2005-12-07 raštu Nr. 16/07-1783, nurodant, kad BVK 69 str. nuostatų.
Atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis BVK 12 str. 1 ir 2 d., 110 str. 1 d. 2 p., nuteistieji privalo laikytis įstatymų reikalavimų ir jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus Pataisos namuose ne kartą buvo skiriamos įvairios nuobaudos. 2006-08-11 Nr. 38-473, 2006-08-26 Nr. 38-519, 2006-09-11 Nr. 38-548 jam buvo paskirtos nuobaudos, numatytos BVK 142 str. 1 d. 4 p., – uždarymas 15-ai parų į baudos izoliatorių už tai, kad jis atsisakė eiti gyventi į paskirtą 2 būrį. Vadovaujantis BVK 70 str. 6 d., nuteistieji gali raštu prašyti pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti juos izoliuotus. Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų Vidaus tyrimų tarnybai atliekant tarnybinį tyrimą pareiškėjas atsisakė įvardyti priešus ir nurodyti konkrečias atsisakymo gyventi 2 būryje priežastis, todėl buvo pripažinta, kad pareiškėjas nepagrįstai atsisako vykdyti pareigūnų nurodymus eiti gyventi į jam paskirtą būrį (2006-08-11 tarnybinio tyrimo išvada Nr. 61, 2006-08-26 tarnybinio tyrimo išvada Nr. 65, 2006-09-11 tarnybinio tyrimo išvada Nr. 37-68, tarnybinio tyrimo metu surinkta dokumentinė medžiaga). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2006-08-28, 2006-09-12, 2005-11-14 skundus dėl pirmiau nurodytų nuobaudų pagrįstumo ir remdamasis nuobaudų skyrimo pareiškėjui medžiaga, konstatavo, kad šios nuobaudos buvo paskirtos pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai, ir 2006-09-12 raštu Nr. 2S-1252 bei 2006-09-26 raštu Nr. 2S-1310 apie tai informavo pareiškėją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepimo motyvus ir prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad A. M. buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus dėl tos priežasties, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių 3-se pataiso namuose padarė naują nusikaltimą. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo leista pasimatyti su savo motina, tačiau ji neatvyko į pasimatymą (b.l. 173-175).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas A. M. nuo 2005-09-21 iki 2007-02-01 atliko Pravieniškių 3-se pataisos namuose teismo nuosprendžiu jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2007-02-01 bausmės atlikimui buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus pritaikius Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72.2 p. nuostatas dėl išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, kadangi baudžiamojoje byloje Nr.03-00710-06 jam pareikštas įtarimas pagal LR BK 140 str.1 d. tuo, jog jis 2006-08-11 Pravieniškių 3-se pataisos namuose sužalojo kitą nuteistąjį (b.l.4,71, 101-102,114,125).
Pareiškėjas A. M. prašomą atlyginti jam 10 000 litų dydžio neturtinę žalą kildina iš, jo manymu, neteisėtų Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad šiuose pataisos namuose buvo pažeidinėjami visi nuteistųjų teises užtikrinantys įstatymai ir jo teisės. Šių teiginių pagrindimui pareiškėjas nurodė faktines aplinkybes, kad jis buvo apvogtas ir patyrė 611,40 litų turtinę žalą; jam neleido susipažinti su savo asmens byla, iš kurios yra dingęs raštas Nr. 47-66 ir kiti dokumentai; jis 45 paras buvo uždarytas baudos izoliatoriuje, kur jį kankino ir reikalavo padaryti nusikalstamą veiką; buvo atsisakyta perkelti jį į kitą pataisos įstaigą; jam nebuvo leista pasimatyti su motina.
Byloje ištirti rašytiniai įrodymai (4,13-15,65,76-96,103-113,136,146,148-152) patvirtina, kad kai kurie faktai (A. M. asmeninių daiktų vagystė; uždarymas atitinkamam laikui į baudos izoliatorių; atsisakymas perkelti į kitą pataisos įstaigą), kuriais remiasi pareiškėjas, prašydamas atlyginti neturtinę žalą, iš tikrųjų įvyko, tačiau vien tokių faktų nustatymas nėra pagrindas tenkinti skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Remiantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso normomis. Deliktinė (t.y. dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246-6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, t.y.: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šios straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (t.y. dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir kad būtent dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) CK 6.271 straipsnio prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Minėto įstatymo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi, pagal CK 6.246-6.250 str., CK 6.271 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui yra padaryta ir turtinė žala. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus jo nurodytos valdžios institucijos (CK 6.271 str. 2 d.) - Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų - neteisėtus aktus (CK6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų įstatymas. Tarnybos Kalėjimų departamente prie LR teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 27 straipsnis nustato, kad žala, kurią eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas neįrodė savo skundo teiginių, kad jis buvo apvogtas ir patyrė 611,40 litų turtinę žalą dėl Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracijos neteisėtų aktų. Pagal Bausmių vykdymo kodeksą ir kitus bausmių vykdymą reglamentuojančius teisės aktus pataisos įstaigos administracija nėra atsakinga už maisto produktų ir daiktų, kuriuos leidžiama laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims turėti su savimi gyvenamosiose patalpose, apsaugą. Už vagystes ir kitus nusikaltimus, padarytus pataisos namų įstaigose, atsako juos padarę asmenys įstatymais nustatyta tvarka. Rašytiniai įrodymai (b.l.4,14,65) patvirtina, kad pagal A. M. pareiškimą, jog laikotarpiu nuo 2006-05-01 iki 2006-08-11 Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose iš jo gyvenamosios patalpos buvo pavogta jam priklausančių daiktų ir maisto produktų, kurių bendra vertė yra 611,40 litų. 2006-09-06 šių pataisos namų Vidaus tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 03-1-00711-06 pagal LR BK 178 str. 1 d. 2006-12-04 baudžiamoji byla perduota Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrai patikrinti ir procesiniam sprendimui priimti. Bylos dokumentai taip pat patvirtina, kad Pataisos namai atliko tarnybinį tyrimą pagal A. M. 2006-08-09 pareiškimą dėl jam priklausančio LR baudžiamojo kodekso dingimo. Išnagrinėjus tarnybinio tyrimo dokumentinę medžiagą, buvo priimtas sprendimas laikyti pareiškimą nepagrįstu ir atmesti, o tarnybinį tyrimą laikyti baigtu. Su šiuo sprendimu A. M. supažindintas pasirašytinai 2006-08-28 (b.l. 68-70). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių 3-ieji pataisos namai taip pat tyrė 2006-09-05 A. M. pareiškimą dėl vandens kaitinimo spiralės, batų tepalo su šepečiu, 16 pakelių cigarečių dingimo ir 2006-09-28 raštu Nr. 47-87 pranešė jam apie tyrimo rezultatus (b.l. 96). Remiantis minėtais įrodymais darytina išvada, kad Pravieniškių 3-ieji pataisos namai, gavę A. M. pareiškimus dėl jo asmeninių daiktų dingimo, atliko teisės aktais numatytus veiksmus. Todėl šioje dalyje nėra pagrindo pripažinti, kad Pataisos namai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nebuvo patenkintas jo prašymas perkelti iš Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų į kitą pataisos įstaigą, yra teisinga, tačiau byloje ištirti įrodymai nesuteikia pagrindo pripažinti šiuos veiksmus neteisėtais. BVK 65 str. nustatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Pagal Nuteistųjų, kuriems įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-71 (2005-05-11 įsakymo Nr. 4/07-97 redakcija), 1.5 punktą į Pravieniškių 3-iuosius pataisos namus skiriami pilnamečiai vyrai, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir pavojingi recidyvistai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal šių taisyklių 1.5 punktą, atsižvelgiama į tardymo izoliatorių Vidaus tyrimų, Psichologinės ir Sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas (9 p.). Kalėjimų departamento Įskaitos skyrius <...> koordinuoja ir koreguoja nuteistųjų skyrimą į šias pataisos įstaigas bausmei atlikti (10 p.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija 2005-09-21 paskyrė nuteistąjį A. M. atlikti laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių 3-iuosius pataisos namus atsižvelgus į Vidaus tyrimų, Psichologinės ir Sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijas bei į pataisos namuose laikomų nuteistųjų skaičių (b.l. 125, 126). Tokiu būdu, aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas dėl nuteistųjų paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą nebuvo pažeistas. Nuteistojo A. M. paskyrimo į Pravieniškių 3-iuosius pataisos namus teisėtumą patvirtino ir Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs A. M. 2006-08-28 pareiškimą dėl Pataisos namų neteisėtų veiksmų (b.l. 124, 127).
Vadovaujantis BVK 69 str., nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje (1 d.). Iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (2 d.). Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (3 d.), patvirtintos LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr.194. Šių taisyklių 72 punkte nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant nuteistuosius leidžiama perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą, tai yra dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu; dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje; kai nuteistieji nuo aštuoniolikos iki dvidešimt vienerių metų, sistemingai pažeidinėjantys bausmės atlikimo režimą, gali būti perkelti iš nepilnamečių pataisos namų į pataisos namus bausmę atlikti paprastojoje grupėje; kai nuteistieji, kurie atliko ne mažiau kaip pusę paskirtos bausmės laiko ir kurių elgesys nekelia pavojaus aplinkiniams, gali būti teikiami perkelti iš kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą paprastosios grupės laikymo sąlygomis; kai nuteistasis, perkeltas į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiunčiamas šią nuobaudą atlikti kalėjime; kai nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, kalėjime atlikę pirmuosius dešimt metų bausmės, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus, gali būti perkelti tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus. Kadangi pareiškėjas A. M. neatitiko nei vieno paminėtų atvejų, todėl negalėjo būti perkeltas iš Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą. Taigi, Pataisos namų administracijos 2005-12-06 atsakyme Nr. 13f-573 (b.l. 106-108), Kalėjimų departamento 2005-12-01 pažymoje (b.l. 109) ir 2005-12-07 atsakyme Nr. 16/07-1783 (b.l. 110-111) į pareiškėjo 2005-11-14 skundą (b.l. 103-105), taip pat Pataisos namų administracijos 2006-04-28 atsakyme Nr. 47-26 (b.l. 3) į pareiškėjo 2006-04-26 pareiškimą, 2006-09-01 atsakyme Nr. 47-78 (b.l. 148) į pareiškėjo 2006-08-29 pareiškimą buvo teisėtai pripažinta, kad nėra jokio teisinio pagrindo perkelti pareiškėją į kitus pataisos namus. Remiantis minėtais rašytiniais įrodymais ir išdėstytais motyvais konstatuotina, kad dalyje dėl atsisakymo perkelti A. M. iš Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų į kitą pataisos įstaigą Pataisos namų administracijos ar Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų taip pat nenustatyta.
Rašytiniai įrodymai (b.l.71-97) patvirtina pareiškėjo skundo teiginius, kad Pravieniškių 3-iuose pataisos namuose jam keletą kartų buvo skirta BVK 142 str. numatyta nuobauda - patalpinimas į baudos izoliatorių. Iš byloje esančių dokumentinių įrodymų nustatyta, kad 2006-08-11 nuteistasis A. M. Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose, 4-5-o būrio viršininko kabinete žirklėmis sužalojo nuteistąjį Rimantą Pežinską. Tą pačią dieną, t.y. 2006-08-11, Pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 2-256 A. M. buvo perkeltas iš 5 būrio 52 brigados į 2 būrio 21 brigadą (b.l. 71, 72). 2006-08-11 nuteistasis A. M. kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį ir nenurodė tokio atsisakymo priežasčių, už tai Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus 2006-08-11 nutarimu Nr. 38-473 jam buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių penkiolikai parų (b.l. 73-75). 2006-08-26 nuteistasis A. M. vėl kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, neįvardindamas savo atsisakymo priežasčių, taip pat nurodydamas, kad 2 būryje turi priešų, kuriuos jis atsisako įvardinti. Už tai Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus 2006-08-26 nutarimu Nr. 38-519 jam vėl buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių penkiolikai parų (b.l. 76-78). 2006-09-10 nuteistasis A. M. dar kartą kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, neįvardindamas savo atsisakymo priežasčių ir tariamai šiame būryje turimų priešų, už tai Pataisos namų direktoriaus 2006-09-11 nutarimu Nr. 38-548 nuteistajam A. M. buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių penkiolikai parų (b.l. 79-83). 2006-09-25 A. M. vėl kategoriškai atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį, paaiškindamas tą pačią priežastį, kad 2 būryje turi priešų, tačiau atsisako juos įvardyti, todėl Pataisos namų direktoriaus 2006-09-26 nutarimu Nr. 38-563 buvo nutarta perkelti nuteistąjį A. M. iš paprastosios grupės į drausmės grupę 8 mėnesiams, o 2006-09-26 įsakymu Nr. 2-301 jis paskirtas į 12 būrio 121 brigadą (b.l. 84-88). 2006-10-04 A. M. paaiškino, kad negali gyventi ir 12 būryje, nes turi problemų su ten gyvenančiais nuteistaisiais, tačiau kategoriškai atsisakė įvardinti kas konkrečiai iš 12-o būrio nuteistųjų pasakė, jog jis yra nepageidaujamas. Už tai Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus 2006-10-05 nutarimu Nr. 38-575 nuteistajam A. M. paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas dviems mėnesiams (b.l. 89-94).
Minėti byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad visais nurodytais pareiškėjo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje atvejais atliktų tarnybinių tyrimų metu nebuvo nustatyta jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje. Visais atvejais, tiek atsisakydamas gyventi 2 būryje, tiek 12 būryje, pareiškėjas nenurodė pataisos įstaigos administracijai konkrečių šiuose būriuose gyvenančių nuteistųjų, kurie jam keltų grėsmę, taip pat nenurodė jokių konkrečių pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis atsisako gyventi jam paskirtame būryje. Iš atliktų tarnybinių tyrimų išvadų (2006-08-11 Nr. 37-61, 2006-08-26 Nr. 37-65, 2006-09-11 Nr. 37-68, 2006-09-26 Nr. 37-70, 2006-10-05 Nr. 37-73) matyti, kad Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracija ėmėsi visų būtinų veiksmų siekiant nustatyti tikrąsias pareiškėjo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje priežastis: buvo asmeniškai bendraujama su nuteistuoju A. M., gauti jo rašytiniai paaiškinimai, apklausti 12-o būrio nuteistieji ir prižiūrėtojai, taip pat visais atvejais buvo atsižvelgta į tai, kad Vidaus tyrimų tarnyba neturi informacijos apie kitus nuteistuosius, atliekančius bausmę Pravieniškių 3-iuosiuose pataisos namuose, kurie keltų grėsmę A. M. gyvenimui 2-me, 12-me, ar kitame būryje.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių, pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis atsisakė gyventi jam paskirtame būryje (tiek 2-ame, tiek 12-ame būryje), o tarnybinių tyrimų metu tokios priežastys nebuvo nustatytos, konstatuotina, jog Pravieniškių 3-jų pataisos namų administracija padarė pagrįstas išvadas, jog pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti Pataisos namų administracijos nurodymus gyventi jam paskirtuose būriuose. BVK 12 str. 2 d. ir 110 str. 1 d. 2 p. nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, todėl už režimo reikalavimų pažeidimą Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracija turėjo pagrindą skirti pareiškėjui BVK 142 straipsnyje numatytas nuobaudas. Pareiškėjas turėjo teisę kiekvieną paskirtą nuobaudą apskųsti nustatyta tvarka. Visos nuobaudos buvo paskirtos įgalioto pareigūno – Pataisos namų direktoriaus nutarimais, skiriant nuobaudas buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, į pareiškėjui anksčiau taikytas nuobaudas, taip pat į nuteistojo rašytinius paaiškinimus dėl pažeidimo, apie nuobaudų paskyrimą nuteistajam būdavo skelbiama pasirašytinai, taip pat laikomasi kitų BVK 143, 144 straipsniuose ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 70 punkte, XXXV ir XXXVI skyriuose nustatytų reikalavimų.
Pareiškėjas teismui paduotame skunde aiškino, kad jį kankino uždarę į baudos izoliatorių ir reikalavo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais ir konkrečiais argumentais. Nuobauda - uždarymas į baudos izoliatorių yra numatyta įstatymu (BVK 142 str.). Todėl šios nuobaudos skyrimas, jei ji paskirta pagrįstai ir teisėtai, pats savaime negali būti laikomas žiauriu elgesiu ar kitu tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir nuteistojo teisių pažeidimu. BVK 183 str. nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę nustatyta tvarka apskųsti laisvės atėmimo įstaigų pareigūnų veiksmus ir sprendimus. Nustatyta, kad pareiškėjas 2006-08-28 pareiškimu (b.l. 112-113) ir 2006-09-12 skundu (b.l. 129-130) apskundė Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų direktoriaus sprendimus dėl nuobaudų jam skyrimo Kalėjimų departamento direktoriui. Išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus skundus, tretysis suinteresuotas asmuo 2006-09-12 sprendime Nr. 2S-1252 ir 2006-09-26 sprendime Nr. 2S-1310 pripažino, kad pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už atsisakymą vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymus ir jam paskirtų nuobaudų naikinti nėra pagrindo (b.l. 4, 136). Minėtos nuobaudos teismine tvarka nenuginčytos ir yra galiojančios. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracija, skirdama pareiškėjui – nuteistajam A. M. nuobaudas už jo padarytus bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, veikė neteisėtai, kitaip tariant, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Pareiškėjas aiškinimas, kad jam neleido susipažinti su savo asmens byla, iš kurios yra dingęs raštas Nr. 47-66 ir kiti dokumentai, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis buvo kada nors pateikęs Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracijai prašymą susipažinti su savo asmens byla. Pareiškėjas net nenurodo šio tariamo pažeidimo padarymo laiko. Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų 2007-02-19 pažymoje Nr. 9-165 nurodyta, jog nuteistasis A. M. nesikreipė dėl susipažinimo su savo asmens bylos dokumentais (b.l. 66).
Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų pateiktas registro išrašas (b.l. 67) paneigia pareiškėjo teiginį apie tai, kad iš jo asmens bylos dingo Pataisos namų 2006-08-24 raštas Nr. 47-66, priešingai, registre padarytas įrašas patvirtina, kad pareiškėjo 2006-08-09 pareiškimas, atlikus tarnybinį tyrimą, buvo atmestas kaip nepagrįstas ir apie tai pareiškėjas buvo informuotas pasirašytinai. Pareiškėjo argumentas, kad iš jo asmens bylos yra dingę kiti dokumentai yra abstraktaus pobūdžio. Kokie konkrečiai dokumentai yra dingę iš jo asmens bylos pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokio teiginio atitikimą tikrovei.
Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų 2006-09-06/07 pažymose nurodyta, kad 2005-12-06 A. M. buvo leista pasimatyti su motina, tačiau ji neatvyko į pasimatymą (b.l.114-115). Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pasimatymo su artimaisiais tvarka yra reglamentuojam teisės aktais. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kad Pravieniškių 3-ieji pataisos namai neteisėtai apribojo ar kitaip suvaržė teisę pasimatyti su artimaisiais.
Pareiškėjo argumentas, kad nuteistieji negauna nedarbingumo pašalpų yra abstraktaus pobūdžio. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nebuvo įgaliotas paduoti skundą teismui kokių nors kitų asmenų vardu ir interesais ir nepateikė konkrečių faktų bei įrodymų, kad Pravieniškių 3-ieji pataisos namai atliko jo atžvilgiu kokius nors neteisėtus dėl atitinkamų piniginių išmokų neskyrimo.
Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais argumentais konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo nurodyti Pravieniškių 3-iųjų pataisos namų administracijos veiksmai buvo neteisėti, t.y., kad šios įstaigos pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Pareiškėjas neįrodė esminės sąlygos atsirasti valstybės civilinei deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 str., t.y. valdžios institucijų neteisėtų aktų. Nenustačius minėtos sąlygos negali būti pripažinta, kad dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų asmuo patyrė žalą. Todėl pareiškėjo skundas dėl 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str.1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.