Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-03-06 · Civilinė byla Nr. 2A-87-45/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-06
Bylos Nr.
2A-87-45/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimantas Brazys (pirm.), Jolanta Badaugienė, Danutė Burbulienė
Ieškovas
L. A.
Atsakovas
A. A.
Trečiasis asmuo
AB bankas „Hansabankas“
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas R.Brazys Civilinė byla Nr. 2A-87-45/2007

Teisėja D.Valčiukienė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

(S)

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Rimanto Brazio,kolegijos narių Jolantos Badaugienės ir Danutės Burbulienės,sekretoriaujant Irenai Stasiūnienei,

dalyvaujant ieškovei L. A.

ieškovės atstovei advokatei V.Pluščiauskienei,trečiojo asmens atstovei S. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-599-496/2006 pagal L. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo ir pagal A. A. priešieškinį L. A. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, tretysis asmuo byloje AB bankas „Hansabankas“ Šiaulių regiono skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. A. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydama nutraukti su atsakovu A. A. sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės, palikti santuokinę pavarę – A., padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis pagal jos pateiktą variantą. Nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovo smurto prieš ją, todėl prašė atsakovą A. A. pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo.

Atsakovas A. A. priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis pagal jo pateiktą variantą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė buvo jam neištikima ir prašė ieškovei palikti B.pavardę, nes santuoka iširo dėl netinkamo ieškovės elgesio.

Kelmės rajono apylinkės teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką tarp L. A. ir A. A. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko A. pavardę; patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą dalyje dėl santuokinio turto padalijimo nutraukė; priteisė iš A. A. ir L. A. po 87,15 Lt žyminio mokesčio valstybei; priteisė L. A. iš A. A. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pripažino, kad atsakovas A. A. vartojo smurtą prieš ieškovę L. A., žiauriai elgėsi su sutuoktine, todėl preziumavo atsakovo A. A. kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60str.). Teismas nurodė, kad nebaigus nagrinėti baudžiamosios bylos dėl ieškovės A. A. sužalojimo 2006 m. birželio 9 d., negalima kategoriškai teigti, kad dėl minimo sužalojimo kaltas atsakovas A. A.. Teismas laikė įrodytu, kad ieškovė buvo atsakovui neištikima ir taipogi preziumavo jos kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60str. 3d.). Teismas atmetė atsakovo prašymą uždrausti ieškovei po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei atsižvelgiant į tai, kad jie turi bendrų vaikų, įstatymas nenumato galimybės atsakovui A. A. uždrausti ieškovei L. A. pasilikti tą pavardę, kurios ji pageidauja. Teismas konstatavo, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42str. 2d.), todėl taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylą dalyje dėl santuokinio turto padalijimo nutraukė, panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Bylinėjimosi išlaidas šalims teismas paskirstė lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo pagrindo panaikinti ir pripažinti ieškovės L. A. kaltę dėl santuokos nutraukimo, o bylinėjimosi išlaidas priskirti ieškovei. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo rėmėsi 2006 m. birželio 28 d. antstolės Ritos Razminienės sudarytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kadangi antstolė išėjo už pavedimo ribų, o protokolas nėra užregistruotas Teisinės informacijos vieningųjų vykdomųjų bylų sąvade; smurtavimo negalima įrodinėti pareiškimu 2003 metais nagrinėtoje civilinėje byloje, nes šalys buvo susipykę dėl ieškovės neištikimybės ir tuo metu ieškovė dėl smurtavimo nei į policiją, nei į medicinos įstaigas nesikreipė; atsakovo kaltė dėl tariamo ieškovės sumušimo 2006 m. birželio 9 ir 28 dienomis nėra įrodyta, atsakovas kaltu nepripažintas; teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 500 litų atstovavimo išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. A. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas smurtavo daugelį metų; po atsakovo agresijos 2006 m. birželio 9 d. ieškovė dar nėra išgijusi, yra nedarbinga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK. 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos santuokos iširimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės prezumpcijos, tarp jų – žiaurus elgesys su sutuoktiniu. Žiaurus elgesys su sutuoktiniu yra laikomas esminiu santuokinių pareigų pažeidimu, kuris yra nepriimtinas tiek teisės, tiek ir moralės požiūriu.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas apie penkerius metus dažnai smurtauja, muša, žemina ją vaikų akivaizdoje ir dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatinėjo faktines bylos aplinkybes, reikalingas nustatyti santuokos iširimo priežastis ir, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo tiek atsakovo, tiek ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teismo išvadą, kad dėl santuokos iširimo kalta ne vien ieškovė, bet ir atsakovas, nulėmė nuoseklūs ieškovės parodymai, L. A. pareiškimas 2003 metų civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo Nr. 2-552-03-2003, antstolės Ritos Razminienės 2006-06-28 dienos faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas smūgio sudavimo faktas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas A. A. vartojo smurtą prieš ieškovę L. A., todėl atsakovo A. A. kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama (CK 3.60 str.). Apelianto teiginys, kad jo kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta, yra nepagrįstas. Vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Šiuo principu nustatant byloje teisiškai reikšmingą faktą, ar atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu, vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja E. B. patvirtino, kad ieškovė patyrė nuolatinį atsakovą smurtą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, nors neigė smurtavęs, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad smurto atvejų nebuvo, neprašė byloje įrodymų rinkti iš naujo, grąžinant bylą naujai nagrinėti, o nuo pareikšto ieškinio gynėsi įrodinėdamas ieškovės neištikimybę. Nagrinėjamos bylos atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 500 litų atstovavimo išlaidų, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Priteisdamas su advokato pagalba susijusias išlaidas, teismas turi vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, t.y priteisiamas atlyginimas priklauso nuo patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs kad šalių santuoka iširo dėl abipusės sutuoktinių kaltės, pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė pusę jos turėtų išlaidų advokato pagalbai.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos apeliacinėje instancijoje jos turėtos advokato atstovavimo išlaidos - 400 Lt ( CPK 93str. 2 d., 98 str.).

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti L. A. iš A. A. 400 Lt ( keturis šimtus litų ) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš A. A. į valstybės pajamas 5,90 Lt ( penkis litus 90 ct) pašto išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkas Rimantas BrazysTeisėjai Jolanta BadaugienėDanutė Burbulienė