- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2-39474-937/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- J. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui J. B. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo J. B. 557,29 Lt žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, jog ADB „ERGO Lietuva“ su draudėja A. G. 2013-03-08 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog ieškovas draudimo sutarties pagrindu kompensavo draudėjai nuostolius, kuriuos draudėja patyrė, ieškovo teigimu, dėl atsakovui J. B. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vykusios avarijos, kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjai priklausančias patalpas. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t.y. atsakovą. Ieškovas subrogacijos tvarka prašo priteisti iš atsakovo 557,29 Lt draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.210 str.) bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas atsakovui buvo įteikti tinkamai, CPK 123 str. numatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį. Ieškovas ieškinyje yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, todėl yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE (ankstesnis pavadinimas ADB „ERGO Lietuva“) su draudėja A. G. 2013-03-08 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 300-0080823), kurios pagrindu ieškovas apdraudė draudėjai priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuo įvairių draudimo sutartyje numatytų draudiminių rizikų (bylos apyrašo l. 14). Draudimo laikotarpis sutartyje numatytas nuo 2012-05-04 00.00 val. iki 2022-09-04 00.00 val.
Nustatyta, kad 2013-06-09, t.y. draudimo laikotarpiu, draudėja raštu pranešė ieškovui apie 2013-06-09 įvykusį draudiminį įvykį, nurodydama, kad 2013-06-09 draudėja pastebėjo, jog nuo virtuvės lubų varva vanduo iš viršutinio buto Nr. 6, apie įvykį pranešta UAB „Vilkpėdės būstas“ (l. 9-10). 2013-06-10 ieškovo atstovas, atvykęs į įvykio vietą ir apžiūrėjęs turtą, surašė defektinį aktą, kuriame nustatė padarytos žalos mastą bei nurodė, kad kaimynai iš viršutinio aukšto durų neatidarė (l. 13). UAB „Vilkpėdės būstas“ pranešė, jog jų turimais duomenimis bendrieji inžinieriniai tinklai, kuriuos prižiūri pastato administratorius, įtakos įvykusiai avarijai neturėjo (l. 21). Pripažinęs minėtą įvykį draudiminiu ir įvertinęs padarytos žalos dydį, ieškovas apskaičiavo 571 Lt draudimo išmoką (l. 15, 17), kurią 2014-01-03 išmokėjo draudėjui (l. 16). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos, padarytos užliejus apdraustą butą, atlyginimo, t.y. draudimo išmokos, atskaičius 2,4 proc. nusidėvėjimą, grąžinimo, regreso tvarka (l. 1-2). Duomenų apie tai, kad atsakovas atlygino ieškovo patirtą žalą, ieškovui išmokėjus draudimo išmoką, byloje nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.1015 str., prašo priteisti iš atsakovo, kaip už žalos padarymą atsakingo asmens, draudėjui išmokėtas draudimo išmokas regreso tvarka. Pažymėtina, kad CK 6.1015 str. nustato civilinės atsakomybės taikymo pagrindą, kurios taikymui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį, išskyrus kaltę, kuri tokiais atvejais atveju yra preziumuojama (CK 6.266 str.).
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl draudiminių įvykių įvykimo fakto ir dėl minėtų draudiminių įvykių metu padarytos žalos dydžio nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta 571 Lt žalos (draudimo išmokų) dydį įrodytu.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų ir paaiškinimų nustatyta, kad apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pirmame pastato aukšte. Virš minėto apdrausto buto, antrame pastato aukšte, yra butas Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui J. B. (l. 19-20). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Iš byloje pateikto UAB „Vilkpėdės būstas“ rašto matyti, jog administratorius nurodė, jog bendrieji inžinieriniai tinklai, kuriuos prižiūri pastato administratorius, įtakos įvykusiai avarijai neturėjo, 2013-06-10 defektiniame akte konstatuota, jog vanduo prasiskverbė iš buto, esančio virš apdraustojo buto (l. 13, 21). Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes byloje, nėra.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas, būdamas santechnikos įrangos, esančios bute adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, nesilaikė CK 6.263 str. 1 d. nustatytos pareigos, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, dėl ko įvykus santechnikos įrangos, esančios atsakovo bute, avarijai vanduo nutekėjo į nukentėjusiosios butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jį užliejo, padarydamas žalą turtui (CK 6.246 str. 1 d., 6.247 str.).
CK 6.266 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 str. nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t.y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui reikia įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 str. 1 d. nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, ir į tai, kad pagal CK 6.266 str. 1 d., statinio savininkas (valdytojas) atsako be kaltės, konstatuotina, kad yra nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos.
Pagal CK 6.1015 str. 1 d., jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atlygino nukentėjusiam asmeniui žalą, kuri atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui iš atsakovo priteistina 557,29 Lt draudimo išmoka.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d.).
Ieškovas ieškinį pateikė elektroninėmis ryšio priemonėmis, už ieškinį mokėtina suma sudaro 54 Lt (CPK 80 str.). Teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 54 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d., 93 str.).
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas byloje sumokėjo per daug žyminio mokesčio, jam grąžintina žyminio mokesčio suma sudaro 18 Lt (CPK 80 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Priimti sprendimą už akių.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 557,29 Lt (penkių šimtų penkiasdešimt septynių litų 29 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (557,29 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt (penkiasdešimt keturių litų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į.k. 302912288, Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius.
Grąžinti ieškovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į.k. 302912288, 18 Lt (aštuoniolikos litų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2014-09-11 mokėjimo nurodymu per AB „Swedbank“ banką, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismui gali pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovas turi teisę šį teismo sprendimą per 30 d. apeliaciniu skundu skųsti Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas neturi teisės šį teismo sprendimą skųsti apeliacine ir kasacine tvarka.