- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- TS-182-564/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nuteistasis
- J. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. R. atstovo advokato D. S. skundą dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1141 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistojo J. R. atstovas advokatas D. S. skundu prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 26 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1141 ir J. R. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas reiškiamas dviem pagrindais dėl Komisijos nutarimo teisėtumo iš esmės ir dėl Komisijos nutarimo nepagrįstumo. Nuteistojo atstovas vertina, kad skundžiamas nutarimas priimtas nesant Komisijos narių kvorumo. Dėl Komisijos nutarimo nepagrįstumo, atstovas akcentuoja, kad Komisijos nutarimas priimtas paviršutiniškai, akcentuojant tariamai neigiamo pobūdžio nuteistajam argumentus, nesigilinus į J. R. lygtinio paleidimo klausimo specifiką, pažymint jo atžvilgiu taikyto ir vėliau už akių panaikinto lygtinio paleidimo aspektus. Skunde nurodoma, jog tuo metu kai Lietuvos Respublikoje nutarties panaikinti J. R. atžvilgiu taikytą lygtinį paleidimą pagrindu buvo vykdoma nuteistojo paieška, nuteistasis gyvendamas su savo šeima Norvegijos Karalystėje niekaip nesislapstė, nedarė jokių teisės pažeidimų, legaliai mokėsi, oficialiai ieškojo darbo per Norvegijos darbo ir socialinės gerovės tarnybą ir dirbo, augino vaiką, naudojosi įprastomis paslaugomis. Todėl darytina išvada, kad J. R. yra padaręs teisingas išvadas, iš esmės pakeitęs savo gyvenimo būdą, laikosi įstatymų ir daugiau nenusikals. Tuo tarpu tolesnis realus laisvės atėmimas šiuo metu itin neigiamai įtakotų nuteistojo stiprius, per eilę metų metus susiformavusius, socialinius ryšius ir įdėtas pastangas pakeisti gyvenimo būdą. Skunde pabrėžta, kad nuo padarytų nusikalstamų veikų praėjo daugiau kaip 16 metų, per visą tą laiką J. R. gyveno ir gyvena nepriekaištingai. Šiuo metu nuteistajam kalint Lietuvoje, jo šeima, gyvenanti Norvegijoje be šeimos galvos (partnerio/sugyventinio, vaikų tėvo), visais atžvilgiais (ekonominiu, fiziniu, psichologiniu, socialiniu bei kt.) yra itin sunkioje padėtyje. Skunde nurodoma, jog nei pats J. R., nei juo labiau jo šeima nenusipelnė tokios padėties. Toks elgesys paties J. R. bei jo šeimos atžvilgiu gali būti net prilyginamas socialinio pobūdžio kankinimui, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos ratifikuotos ir mūsų valstybėje galiojančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normos imperatyviai draudžia žmonių kankinimą. Skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamas atvejis gal ir nėra tipinis, tradicinis, tačiau šiuo atveju susidariusi padėtis, kuomet Lietuvos Respublikoje teisėsaugos pareigūnų padarytų klaidų, neveiklumo (bei pan.) padariniai perkeliami eiliniam žmogui, bent jau tie padariniai nevertinami traukiamo (šiuo atveju - jau patraukto) baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, kaip tai turėtų būti pagal ir Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų esmę ir prasmę. Skunde nurodoma, jog jau atliekant bausmę, situacija dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, kai pas nuteistąjį rastas žiebtuvėlis ir dvi cigaretės, nei pati savaime, nei visų kitų nutarime išdėstytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, juo labiau, jog kaip nurodoma ir pačiame nutarime, už tai drausminė nuobauda neskirta. Skundžiamame nutarime nurodytos tariamos aplinkybės, jog nuteistasis neišreiškė noro dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ar pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namuose nedirba ir nesimoko, reiškia abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų, neskatintas, taip pat, atstovo nuomone, nesudarė ir nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ar pozityvaus užimtumo priemonėse, darbas ar mokymasis pataisos namuose yra tik taip vadinamos foninio pobūdžio aplinkybės ir jos nublanksta prieš jau išdėstytuosius nuteistojo gynybos faktinius argumentus. Pabrėžiama, kad nuteistojo elgesys buvo ir yra nepriekaištingas ir visa tai reiškia tik viena, kad bausmės paskirtis ir bausmių vykdymo įstatymų paskirtis šio nuteistojo atžvilgiu buvo įgyvendinta dar 2008-12-24 kai jo atžvilgiu buvo priimta nutartis panaikinti lygtinio paleidimo metu taikytus įpareigojimus. O jeigu nesutikti su pastarąja išvada, tai net ir po to praėjo jau dvylika metų ir per tą laiką J. R. nenusikalto, įstatymų nepažeidinėjo, gyveno šeimoje, augino vaikus. Be to, bet kuriuo atveju įvertintinas Lietuvos Respublikos teismų aktualių procesinių sprendimų, priimtų J. R. atžvilgiu, prieštaringumas. Nurodant, kad ir nuteistasis turi teisėtus interesus ir tie interesai buvo pažeisti teismams priėmus prieštaringus procesinius sprendimus. Todėl, atstovo nuomone, būtent dabar, taikant nuteistojo J. R. lygtinį paleidimą, bent kiek būtų ištaisytas teisingumas šio nuteistojo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu, prašo nuteistojo skundo netenkinti. Prokuroras nurodė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.
Nustatyta, jog J. R. teistas 2007-05-28 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 294 straipsnio 2 dalį - 3 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d. skirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su 2005-04-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta - galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo. 2008-06-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 2008-06-26 paleistas iš pataisos įstaigos, lygtinai neatlikus 2 metų 7 mėnesių 21 dienos bausmės dalies. 2009-06-11 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusią 2007-05-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 2 metų 7 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį. 2020-01-10 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi patikslinta neatlikta bausmės dalis ir įskaičius 9 dienas pasiųstas atlikti 2 metus 7 mėnesius 12 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai (2020-11-26) yra 1 metai 5 mėnesiai ir 23 dienos.
Nuteistasis Komisijos nutarimo neteisėtumą argumentuoja tuo, jog galimai buvo pažeista BVK 164 straipsnio 1 dalis, nes Komisijos posėdyje dalyvavo tik 4 nariai t. y skundžiamas nutarimas priimtas nesant kvorumo.
Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, jog BVK 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Į lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narius dvejų metų laikotarpiui skiriami probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariu gali būti ne jaunesnis kaip 25 metų ir atitinkantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus asmuo. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Visą Lygtinio paleidimo komisiją sudaro 7 nariai. BVK numato tik formalią Komisijos sudarymo tvarką. Komisijos sudarymo ir posėdžių vykdymo tvarka detalizuota Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-27 įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“. Minėto įsakymo 21 punkte įtvirtinta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Taip pat minėto įsakymo 22 punkte įvirtinta, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje. Nagrinėjamu atveju Komisijos posėdyje dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių, t. y. 4 nariai. Teismas konstatuoja, kad Lygtinio paleidimo komisija buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų bei poįstatyminių aktų ir jos sudėtis buvo teisėta, todėl skundžiamas nutarimas buvo priimtas taip pat teisėtai.
Nuteistojo atstovo skunde, išsamiai analizuojamos visų nuteistojo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų priėmimo aplinkybės, vertinama, jog nuteistasis turi teisėtus interesus ir tie interesai buvo pažeisti teismams priėmus prieštaringus procesinius sprendimus. Todėl taikant nuteistojo J. R. lygtinį paleidimą, bent kiek būtų ištaisytas teisingumas šio nuteistojo atžvilgiu. Teismas atkreipia dėmesį, jog įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, būtina pažymėti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra vertinama aplinkybių visuma. Pažymima, kad lygtinio paleidimo tikslas nėra ir negali būti kompensacinio pobūdžio sprendimas, už, atstovo teigimu, nuteistojo atžvilgiu priimtus prieštaringus sprendimus ir pareigūnų padarytų klaidų, neveiklumo (bei pan.) padarinių perkėlimą nuteistajam ir jo šeimai.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis. Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu.
Komisija, priimdama skundžiama nutarimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis buvo pasyvus pataisos proceso dalyvis, socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo, nedirbo- neįžvelgė tame naudos, bausmės atlikimo metu neskatintas, fiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Komisijos nuomone neatliktos bausmes dalis dar gana didelė. Nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodoma jog 2020-02-21 atlikus pirmąjį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta 69 balų pagal OASys rezultatas, atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą -60 balų, iš jų statiniai veiksniai sudaro 25 svertinius taškus, dinaminiai veiksniai - 35 svertinus taškus. Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius.
Nuteistojo atstovas skunde nurodo, kad nuteistasis atliko pakankamą bausmės dalį, mano, kad jo elgesys iki realaus neatliktos bausmės dalies vykdymo rodo, kad jis yra pasikeitęs, laikėsi ir laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad šie nuteistojo atstovo teiginiai nesudaro absoliutaus pagrindo spręsti, jog savo elgesiu, atlikdamas bausmę, nuteistasis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Atvirkščiai nuteistasis iš esmės buvo pasyvus pataisos proceso dalyvis, nesprendė savo elgesio problemų dalyvaudamos elgesio ar nuostatų korekcijos programose, nedirbo, neskatintas. Šiuo metu jam nustatyti keturi kriminogeniniai veiksniai –ankstesni nusikalstami veiksmai, nuostatos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nustatyta, kad nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą paskirtą bausmę už tyčinių sunkaus ir apysunkių nusikaltimų padarymą, esant neišnykusiam teistumui už tyčinį sunkų nusikaltimą. Anksčiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis išvadų nedarė ir toliau sistemingai darė tyčines itin pavojingas nusikalstamas veikas. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Skundą argumentuojant jau pakitusiu nuteistojo elgesiu, nepažeidus įstatymų ir nenusikaltus, pažymėtina, jog, nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose (fiksuotas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas), tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus.
Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau ir likusi bausmės dalis šiuo metu vertintina kaip pakankamai didelė. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 7 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.
Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius.
Nors nuteistojo atstovas teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo, komisijos nutarimas yra teisėtas, pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą.
Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo J. R. atstovo advokato D. S. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.