- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- I-3435-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Aida Urbonavičienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“ atstovei advokatei Aidai Urbonavičienei,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei A. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Stebulė“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – Skyrius) 2018-02-27 raštą Nr. SFP-94-(14.49.36) „Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ (toliau – Skyriaus 2018-02-27 raštas); 2) panaikinti NŽT 2018-05-15 raštą Nr. 1SS-930-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – NŽT 2018-05-15 raštas); 3) įpareigoti Skyrių nustatyta tvarka išduoti reikalavimus žemės sklypų formavimo projektui rengti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2018-02-14 įsakymą Nr. 30-441 (toliau – Administracijos 2018-02-14 įsakymas).
2. Pareiškėja skunde paaiškino, kad kreipėsi su prašymu į Administraciją, prašydama organizuoti formavimo-pertvarkymo projektą (toliau – Projektas) tikslu įsigyti ir prijungti prie žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) įsiterpusį tarp Visorių g. ir Žemės sklypo valstybinės žemės plotą (toliau – Ginčo sklypas), taip kaip pavaizduota Žemės sklypo plano priede Nr. 1. Skyrius 2018-02-27 raštu pranešė Administracijai, kad nepritaria Projekto rengimui ir atsisako išduoti reikalavimus jam rengti. Nesutikdama su tokia Skyriaus pozicija, pareiškėja kreipėsi į NŽT, kuri 2018-05-15 raštu Skyriaus 2018-02-27 raštą paliko nepakeistą. Pareiškėja teigia, kad Projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 punktui, kadangi Ginčo sklypas laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu. Skundžiamuose NŽT ir Skyriaus raštuose nepagrįstai siauros juostos sąvoka prilyginta figūros sąvokai, laikant, kad siaura juosta negali būti trikampio formos žemės sklypas, taip pat nepagrįstai konstatuota, kad, jeigu nors vienos kraštinės ilgis yra daugiau nei 10 m, nelaikytina, jog įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Šiuo atveju, kraštinė neturi pločio, o turi ilgį. NŽT nepagrįstai įvedė „pločio“ sąvoką ir nustatė, kad „siaura juosta“ gali būti tik taisyklingos stačiakampio formos. NŽT, nesilaikydama protingumo ir proporcingumo principų, neteisėtai aiškina Nutarimą, teigdama, kad siaura juosta negali būti trikampio formos, o jos plotį prilygindama bet kuriai kraštinei arba kraštinės pločiui suvaržo pareiškėjos teises. NŽT neišnagrinėjo pareiškėjos skundo argumento, kuriuo teigiama, kad Ginčo sklypas, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, faktiškai net nesiriboja su valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė akcentavo, kad Ginčo sklypas šiaurinėje dalyje nesiriboja su valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, nes pagal toje teritorijoje rengiamą detalųjį planą ta šiaurinė dalis numatyta kaip gatvės tąsa, kuri nebus laikoma laisva valstybine žeme.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime (b. l. 22–26) prašo pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, kad Ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, todėl reikalavimai Projektui rengti pareiškėjai neišduoti pagrįstai. Aplinkybė, kad Ginčo sklype negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, dar nereiškia, kad tokia teritorija atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, kadangi, tam, kad Ginčo sklypas būtų laikomas įsiterpusiu, jis turi atitikti visus šiuos reikalavimus: 1) turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Jeigu žemės sklypas sudaro siaurą juostą, šlaitą ar griovį, sąlyga dėl nesiribojimo su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, netaikytina. Ginčo sklypas nesudaro siauros juostos, todėl negali būti laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, šiuo metu Ginčo sklypo šiaurinė kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme. Teismo posėdyje Skyriaus ir NŽT atstovė, remdamasi iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime (b. l. 39–44) prašo teismo dėl skundo patenkinimo spręsti atsižvelgus į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodo, kad, nustačius, jog Žemės sklypas yra įsiterpęs tarp nustatytų gatvės raudonųjų linijų ir pareiškėjos nuosavybės teise valdomo sklypo, buvo priimtas sprendimas pradėti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą. Tuo pagrindu buvo kreiptasi į Skyrių dėl reikalavimų Projektui rengti išdavimo, kuris skundžiamu 2018-02-27 raštu atsisakė juos išduoti, nurodęs, kad projektuojamas kaip įsiterpęs Ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pageidaujamas laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Visorių g. 9 ir gatvės raudonųjų linijų. Šioje teritorijoje rengiamas detalusis planas, kuriuo suplanuota Visorių gatvės tąsa pareiškėjos valdomo Žemės sklypo šiaurinėje pusėje. Naujų sklypų projektavimas gatvės raudonosiose linijose nebus galimas, todėl gatvės raudonosiose linijose esanti valstybinė žemė nelaikytina laisva Nutarimo 2.15 punkto prasme, nes ši teritorija yra minėtu detaliuoju planu suplanuota ir turi tikslias ribas. Ginčo sklypas yra įsiterpęs tarp valdomo Žemės sklypo ir esančios (vakarų pusėje) bei suplanuotos (šiaurės pusėje) gatvės. Atsižvelgus į tai, ir įvertinus, kad šiame plote neįmanoma suplanuoti racionalių ribų ir ploto žemės sklypo, darytina išvada, kad pareiškėjos pageidaujamas laisvės valstybinės Ginčo sklypas atitinka Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintus reikalavimus, netaikant jame nurodytų išimčių. NŽT ir Skyrius nepagrįstai susiaurino Nutarimo 2.15 punkte numatytą išimtį, kai įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta. Nėra aišku, pagal kokį kriterijų NŽT vertina juostos formą. Taip pat nėra aišku, kodėl teigiama, kad siaura juosta turi būti pailga, nes Nutarime nėra kalbama apie jokį siauros juostos pailgumą. Toks sąvokos siauras vartojamas nepagrįstai apsunkina racionalų valstybinės žemės naudojimą. Teismo posėdyje Administracijos atstovai nedalyvavo, apie posėdį jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Skyriaus 2018-02-27 rašto, kuriuo atsisakyta išduoti reikalavimus Projekto rengimui, konstatavus, kad projektuojamas kaip įsiterpęs Ginčo sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, kurį būtų galima parduoti pareiškėjai ne aukciono būdu, ir NŽT 2018-05-15 rašto, kuriuo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl Skyriaus 2018-02-27 rašto pritarta Skyriaus pozicijai, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėja prašo teismo įpareigoti Skyrių nustatyta tvarka išduoti reikalavimus Projektui rengti pagal Administracijos 2018-02-14 įsakymą.
6. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:
6.1. Administracijos 2018-02-14 įsakymu (b. l. 9–10) pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (Projektas) rengimo procedūra, kurios tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą (Ginčo sklypą) su besiribojančiu žemės sklypu (Žemės sklypas), nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Šiuo įsakymu Administracijos Miesto plėtros departamentui pavesta kreiptis į Skyrių dėl Projekto rengimo reikalavimų pateikimo.
6.2. Skyrius 2018-02-27 raštu (b. l. 11–12) informavo Administracijos Miesto plėtros departamentą, kad nepritaria Ginčo sklypo projekto rengimui bei atsisako išduoti reikalavimus Projektui rengti. Skyrius, vadovaudamasis Nutarimo 2.15 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, padarė išvadą, kad žemės plotas įsiterpusio žemės sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: žemės plotas turi nesiriboti su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo ir šis žemės plotas turi būti ne didesnis nei 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra (pastaroji sąlyga netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai). Nustatęs, kad Ginčo sklypo šiaurinė kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, bei tai, kad formuojamas Ginčo sklypas nepatenka į išimčių sąrašą, nes jis nelaikytinas siaura juosta, kadangi jo šiaurinės kraštinės plotis yra apie 12 m, Skyrius padarė išvadą, kad projektuojamas kaip įsiterpęs Ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.
6.3. Apie Skyriaus 2018-02-27 raštą pareiškėja informuota Administracijos Miesto plėtros departamento 2018-04-12 raštu Nr. A51-29091/18(2.14.2.12E-MP8) „Dėl žemės sklypo Visorių g. 9 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (b. l. 6–8). Tuo pačiu pareiškėja informuota, kad projekto rengimo procedūros sustabdytos ir nebus tęsiamos.
6.4. NŽT, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Skyriaus 2018-02-27 rašto panaikinimo, 2018-05-15 raštu (b. l. 14–15) konstatavo, kad Skyrius 2018-02-27 raštu pagrįstai atsisakė išduoti reikalavimus rengti Projektą. NŽT 2018-05-15 rašte nustatė, kad formuojamas ir ne aukciono būdu parduodamas valstybinės žemės sklypas gali ribotis su laisva valstybine žeme tik tuo atveju, jeigu jį sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. NŽT nagrinėjamu atveju nustatė, kad formuojamas kaip įsiterpęs Ginčo sklypas yra trikampio formos, šiaurės ir rytų pusėje jis ribojasi su laisva valstybine žeme, o vakarų pusėje su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskalbtini)). Siauriausia formuojama Ginčo sklypo kraštinė, kuri ribojasi su laisva valstybine žeme, yra 12,03 m pločio. Atsižvelgus į tai, NŽT 2018-05-15 rašte konstatuota, kad vien tai, jog formuojamo Ginčo sklypo vienos kraštinės ilgis yra daugiau kaip 10 m suponuoja, kad toks žemės sklypas negali būti laikomas siaura juosta. Taip pat šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad trikampio formos žemės sklypui, o formuojamas Ginčo sklypas ir yra trikampio formos, negali būti taikomi siauros juostos kriterijai, kadangi jis nėra juostos formos, t. y. pailgas žemės plotas. Todėl, trikampio formos Ginčo sklypas pagal Nutarimo 2.15 punkto nuostatas atitiktų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką tik tokiu atveju, jeigu jis nesiribotų su laisva valstybine žeme.
7. Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, t. y. nėra ginčo dėl to, kad Ginčo sklypas yra apie 270 kv. m (t. y. apie 0,0270 ha), kad jis ribojasi su pareiškėjos valdomu Žemės sklypu, kad siauriausia Ginčo sklypo kraštinė, kuri ribojasi su laisva valstybine žeme, yra 12,03 m pločio. Nustatyta, kad skundžiamų raštų priėmimo metu Ginčo sklypas šiaurės ir rytų pusėje ribojosi/ribojasi su laisva valstybine žeme (pabrėžtina, kad su tuo sutinka ir pati pareiškėja, tai patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai). Pareiškėja teigia, kad skundžiamais Skyriaus ir NŽT raštais nepagrįstai atsisakyta išduoti reikalavimus Projekto rengimui, nes nepagrįstai Ginčo sklypas įvertintas kaip neatitinkantis Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintų įsiterpusio sklypo reikalavimų.
8. Nutarimo 2.15 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių NTR įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams; įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Šio punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai; tokiais atvejais NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas; jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta; jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas; jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Nutarimo 2.15 punkto trečioje pastraipoje nustatyta, kad kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
9. Nurodytą teisinį reguliavimą aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste, pažymėtina, kad:
(1) Nutarimo 2.15 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinama kokiais požymiais apibrėžti laisvos valstybinės žemės sklypai gali būti laikomi įsiterpusiais. Pagal šioje pastraipoje įtvirtintą teisinį reguliavimą NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu NTR įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams ne aukciono būdu gali būti parduodami tik tokie tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų ir kurie nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 papunkčio pirmoje pastraipoje nurodytą sąvoką „įsiterpusį žemės sklypą sudaro <...> siauria juosta“ aiškinant sistemiškai viso šioje pastraipoje nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, teleologiniu ir lingvistiniu teisės aiškinimo metodais, darytina išvada, kad žemės sklypai, atitinkantys kitas Nutarimo 2.15 punkte nurodytas sąlygas, tačiau besiribojantys su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, įsiterpusiais gali būti laikomi tik tuo atveju, jei jie yra siaura juosta;
(2) Nutarimo 2.15 papunkčio antroje pastraipose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su šio punkto pirmoje pastraipoje įtvirtintus kriterijus atitinkančių žemės sklypų dydžio nustatymu. Nutarimo 2.15 papunkčio antroje pastraipoje nurodoma, kad jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta.
10. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018-10-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018, aiškindamas nagrinėjamai bylai aktualų Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, jog tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai.
11. Nustatyta, kad Ginčo sklypo kraštinė (plotis), kuri ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, yra 12,03 m (žr., pvz., b. l. 5). Vadinasi, Ginčo sklypas nelaikytinas siaura juosta Nutarimo 2.15 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo prasme. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamais Skyriaus ir NŽT raštais, pagristai konstatuota, jog projektuojamas kaip įsiterpęs Ginčo sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, kurį būtų galima parduoti pareiškėjai ne aukciono būdu, ir dėl to teisėtai ir pagrįstai atsisakyta išduoti reikalavimus Projekto rengimui. Konstatuotina, kad Skyrius ir NŽT nagrinėjamu atveju priimdami skundžiamus raštus esminių procedūrinių pažeidimų nepadarė, skundžiami raštai pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Naikinti šiuos individualius administracinius aktus ir įpareigoti Skyrių pateikti reikalavimus Projektui rengti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
12. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stebulė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.