Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini,) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nedirbantis, pradinio išsilavinimo, teistas:

1) 1998 m. sausio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 271 straipsnio 3 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.);

2) 1998 m. birželio 8 d. pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.);

3) 2000 m. sausio 24 d. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.);

4) 2002 m. balandžio 16 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.);

5) 2004 m. gruodžio 2 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6) 2006 m. gegužės 5 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 71 MGL bauda;

7) 2007 m. gegužės 11 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 71 MGL bauda, bausmę atlikęs;

8) 2018 m. liepos 30d. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, bausmę atlikęs,

kaltinamas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2019 m. liepos 11 d. apie 22.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto su L. N. metu, tyčia, vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį, tuo padarydamas L. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžimu kairio kampo srityje ir poodine kraujosruva kairės akies srityje.

Kaltinamasis A. M., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iš pradžių neprisiminė, kad L. sudavė smūgį į veidą, tačiau akistatos tarp jų metu, išgirdęs L. parodymus, suprato, kad galimai tikrai galėjo jam suduoti smūgį, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą. A. M. paaiškino, kad tuo metu stipriai vartojo alkoholį, dėl ko įvykio aplinkybių tikslių neprisimena. Prisimena, kad 2019 m. liepos 11 d. vakare, su draugu V. F., vartojo alkoholį namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Lyg ir buvo atėjęs ir jo pusbrolis A. M.. Jiems ten geriant, prie jų priėjo kaimynas L., jo pavardės šiuo metu neprisimena. Jis gyvena tame pačiame daugiabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pažįstami kaip kaimynai jie yra seniai. Pamena, kad atėjus L., tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Prasidėjus konfliktui, pusbrolis išėjo, tai jo tikrai jau nebebuvo prie jų. Nepamena, kad konflikto metu būtų L. kažkaip mušęs, bet, kadangi L. taip sako, tai mano, kad taip būti galėjo, neatmeta galimybės, kad jam sudavė smūgį kumščiu į veido sritį. Dėl neblaivumo to neprisimena. Pilnai prisipažįsta sužalojęs L.. Nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, dėl visko kaltas alkoholis. Šiuo metu yra susitvarkęs jau, alkoholio jau kuris laikas nebevartoja. Akistatos metu L. atsiprašė. Kalbėjosi su draugu V. F., jis sakė, kad taip pat neprisimena įvykio, nepamena, kad būtų L. mušęs. Prašo vadovautis šiais jo parodymais (b. l. 145-147).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis L. N. apklaustas liudytoju parodė, kad 2019 m. liepos 11 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) kieme, vienas vartojo alkoholį. Tai yra daugiabutis namas, jame gyvena. Tame pačiame kieme matė sėdintį kaimyną A. M., kuris gyvena 3 bute, sėdėjo su dar dviem vyrais, kuriuos žino tik iš matymo, jų vardų pavardžių nežino. Prie jų priėjo, atsisėdo kartu, jie sėdėjo, šnekėjosi. Tuo metu jis jau alkoholio nebevartojo, ar jie gėrė nepamena, tačiau A. iš pažiūros atrodė neblaivus. Jis taip pat buvo neblaivus, tačiau įvykio aplinkybės prisimena gerai. Su A. šnekėjosi apie ankstesnius įvykius, t. y. apie tai, kad L. N. maždaug prieš 4 mėnesius laiko A. buvo kumščiu sudavęs smūgį į veido sritį, dėl to, kad jis nuolat kabinėjasi prie jo šeimos, t. y. prisigėręs ateina pas juos be jokios priežasties, grasina susidorojimu, kodėl jis tai daro, nežino, jis kartais elgiasi neadekvačiai, kiek žino, jis vartoja kažkokius vaistus ar narkotikus su alkoholiu, dėl kurių vartojimo jis pasidaro neprognozuojamas ir agresyvus. A. pažįsta apie 6 metus kaip kaimyną. Dėl įvykio, kai jam buvo sudavęs smūgį, policijoje tyrimas atliekamas nebuvo. Pasėdėjus prie jų apie 5 min. laiko, A. jų konflikto metu staiga atsistojo ir kumščiu, tiksliai nepamena kuriuo, sudavė vieną smūgį į veido sritį. Sudavė labai stipriai. Pajuto stiprų fizinį skausmą, jam iš burnos pradėjo bėgti kraujas. L. N. iš karto po smūgio atsistojo ir nuėjo namo. Jam jokių smūgių nesudavė. Namuose buvo jo sugyventinė V. B., kuri jį pamačiusi, kad spjaudosi kraujais, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba, jį nuvežė į LSMUL Kauno klinikas, kur jam nustatė žandikaulio lūžius dvejose vietose. Po pirminės apžiūros jį išleido į namus ir nurodė grįžti į gydymo įstaigą išblaivėjus, kadangi reikės atlikti operaciją. 2019 m. liepos 13 d. vėl nuvyko į Kauno klinikas, kur tą dieną buvo stacionarizuotas ir vėliau jam buvo atlikta operacija, gulėjo ligoninėje iki 2019 m. liepos 18 d. Gydymas dar nėra baigtas, šiuo metu sunku kalbėti, negali valgyti. Dėl šio įvykio patyrė fizinės ir moralinės žalos. Prašo nubausti A. M. įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 24-25).

Nukentėjusysis L. N. papildomos apklausos metu parodė, kad nori papildyti, kad akistatos tarp jo ir A. M. metu A. atsiprašė, jis jam atleido. Jam yra išaiškinta, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jo nereikš, žino, kad iš A. nieko negautų, nes jis neturi pinigų. Neprieštarauja, jeigu yra galimybė, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 32).

Liudytojas V. F. apklausos metu parodė, kad A. M. yra jo draugas. 2019-ųjų vasarą, tikslios datos neprisimena, jam kartu su A. prie jo namų, kieme vartojant alkoholį, prie jų priėjo A. kaimynas. Žino jį tik iš matymo, lyg jis vardu L.. Jis priėjęs pasirodė neblaivus, jis su A. taip pat buvo neblaivūs. Priėjus L., tarp jo ir A. prasidėjo žodinis konfliktas. Nepamena tiksliai ar viso konflikto metu buvo šalia, ar buvo nuėjęs kažkuriuo metu. Nematė ir neprisimena, kad L. A. būtų trenkęs. Ar taip buvo iš tikrųjų, pasakyti negali, nes to nematė, kol su jais buvo, niekas niekam netrenkė. Dėl ko tiksliai konfliktavo taip pat neprisimena (b. l. 45).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1947/2019(02) matyti, kad L. N. konstatuotas apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje, poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 55-56).

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo L. N. ir įtariamojo A. M. protokolo matyti, kad A. M. parodė, jog jis įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, įvykio aplinkybių tikslių nepamena. Apklausos metu neigė sudavęs smūgį L., nes to neprisiminė. Išgirdęs L. parodymus, suprato, kad galimai galėjo jam suduoti smūgį, to nepamena, tačiau neatmeta galimybės, kad taip būti galėjo, todėl sutinka su L. parodymais. Su juo kartu buvo jo draugas V. F., jis taip pat buvo neblaivus, nes gėrė su juo. Taip pat buvo ir pusbrolis A. M., tačiau jam taip pat atrodo, kad jo pačio konflikto metu nebuvo šalia, buvo kažkur kitur, įvykio nemano, kad matė. Atsiprašo L. už tai, kad sudavė jam smūgį ir sulaužė žandikaulį, labai gailisi (b. l. 50-52).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis A. M. nesunkiai sutrikdė L. N. sveikatą, tarpusavio konflikto su L. N. metu, tyčia, vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį, tuo padarydamas L. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžimu kairio kampo srityje ir poodine kraujosruva kairės akies srityje. Dėl jo veiksmų kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą – patvirtina nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, akistatos protokolas, kiti rašytiniai bylos įrodymai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Kaltinamasis A. M. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko (b. l. 155-158).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. M. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 86-93), nedirba, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (b. l. 77), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas (b. l. 80) dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau byloje 2019 m. spalio 22 d. gauta išvada, kad teismo psichiatrinės ekspertizės skirti netikslinga (b. l. 85).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat per bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti paskirtą bausmę panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.