Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Armar“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme 2022 m. rugpjūčio 31 d. gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Jis buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi. Procesiniai dokumentai atsakovės vadovui įteikti 2022 m. rugsėjo 23 d. Atsiliepimas į pareiškimą, taip pat 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi iš atsakovės vadovo pareikalauti duomenys apie atsakovės turtą, įsipareigojimus ir kt., teismui nebuvo pateikti. 2022 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu laišku atsakovės vadovas pranešė, kad sumokėjo ieškovui pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą (4 888,16 Eur). Atsakovės vadovas taip pat nurodė, kad atsakovės areštuotoje sąskaitoje yra lėšų ir ji yra pajėgi apmokėti visus įsipareigojimus. Atsakovės vadovas prašė atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą, taip pat panaikinti turto ir atsiskaitomosios areštą.

2. Ieškovas 2022 m. spalio 4 d. pateikė teismui pranešimą, kad nors atsakovė 2022 m. rugsėjo 23 d. sumokėjo 4 888,16 Eur, tačiau pagal naujai pateiktus duomenis, 2022 m. rugsėjo 30 d. ieškovas priėmė sprendimus į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (toliau – ir Registras) įrašyti duomenis apie apdraustųjų draudžiamąsias pajamas ir VSD įmokas už 2021 m. spalį ir 2022 m. rugpjūtį. Pagal Registro duomenis 2022 m. spalio 3 d., atsakovė VSDF biudžetui yra skolinga 2 836,23 Eur. Ieškovas prašo atsakovės bankroto bylos iškėlimo klausimą teismą spręsti savo nuožiūra.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi atsakovės vadovas pakartotinai įpareigotas pateikti duomenis, susijusius su įmonės (ne)mokumu. Atsakovės vadovas 2022 m. spalio 11 ir 13 d. pateikė tam tikrus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsisakytina kelti bankroto bylą.

4. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Be to, JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jei juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus.

5. Nagrinėjamu atveju atsakovė padengė dalį įsiskolinimo VSDF biudžetui. Tačiau pagal ieškovo pateiktus 2022 m. spalio 3 dienos duomenis, atsakovė vis dar yra skolinga VSDFV biudžetui 2 836,23 Eur, kurių įsiskolinimas susidarė po ieškovo pareiškimo pateikimo teismui. Ši aplinkybė lemia, kad teismas negali atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylos pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškovu (padengusi viso įsiskolinimo VSDF biudžetui). Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovei keliama restruktūrizavimo byla, todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei būtina įvertinti, ar atsakovė yra nemoki. Šiame kontekste pastebėtina, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-823/2019, 18 p.).

6. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

7. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

8. Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto (nemokumo) procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

9. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

10. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad jos sąskaitoje yra pakankamai lėšų, kad įvykdyti visus įsipareigojimus. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, jos sąskaitoje yra 2 905,79 Eur. Taigi atsakovė turi pakankamai lėšų, kad atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetu. Be to, 2022 m. rugsėjo 23 d. atsakovė sumokėjo į VSDF biudžetą beveik 5 000 Eur ir ženkliai sumažino savo įsiskolinimą. Pagal viešai prieinamus duomenis, įmonėje šiuo metu dirba 10 darbuotojų.

11. 2022 m. spalio 14 d. duomenimis atsakovė yra skolinga ir Valstybinei mokesčių inspekcijai 1 294,60 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka). Kita vertus, atsakovė pateikė duomenis, kad 2022 m. spalio 11 ir 13 d. sumokėjo VMI beveik 7 000 Eur.

12. Anksčiau paminėtos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad įmonė veikia ir imasi priemonių atsiskaityti su kreditoriais.

13. Atsakovės pateiktame balanse nurodyta, kad jos turtas – 311 692 Eur, o įsipareigojimai – 153 912 Eur, iš kurių 72 536 Eur yra trumpalaikiai įsipareigojimai, o kiti – ilgalaikiai. Ir nors teismui kyla abejonių dėl realios atsakovės turto vertės atitikties balanse nurodytai vertei, tačiau turint omenyje, kad atsakovės balanse nurodyti įsipareigojimai daugiau kaip du kartus mažesni už balanse nurodytą turto vertę gali būti, kad atsakovės įsipareigojimai neviršija jos turto vertės. Iš atsakovės pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad atsakovės skolos tiekėjams siekia ne tiek ir daug – 18 233 Eur. Pagal atsakovės pateiktus duomenis 2022 metais įmonė dirba labai pelningai. Be to, teismuose nėra neužbaigtų bylų, kuriose atsakovei būtų keliami turtiniai reikalavimai.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad atsakovė turi finansinių sunkumų ir, tikėtina, kad balansuoja ties (ne)mokumo riba. Tačiau įvertinęs visumą anksčiau paminėtų aplinkybių ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė rodo pastangas ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais, ji vykdo veiklą (joje dirba 10 darbuotojų), kad bankroto byla turėtų būti keliama tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, teismas nutaria netenkinti pareiškėjo prašymą iškelti atsakovei bankroto bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Armar“.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (atsakovei – el. paštu, kuriuo iš jos gauti dokumentai), antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš atsakovės ar dėl jos turto arešto, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.