- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2S-1455-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20952-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Trečiasis asmuo
- J. L., R. R.
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Synergy finance“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų J. L., R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-351-454/2022, kuria patvirtinta ieškovės L. J. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Synergy finance“ civilinėje byloje Nr. e2-351-454/2022, sudaryta taikos sutartis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. J. patikslintame ieškinyje teismo prašė pripažinti ieškovei teisę be gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininko (-ų) sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal projekto vadovės (architektės) E. J. parengtą gyvenamojo namo (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo (savavališkos statybos įteisinimo) projektą Nr. 2018.02/01-TDP.
2. Šalys 2022 m. liepos 19 d. teismui pateikė 2022 m. liepos 18 d. sudarytą taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 26 d. nutartimi patvirtino šalių 2022 m. liepos 18 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-351-454/2022 nutraukė.
4. Taikos sutarties 2 punkte susitarta: „L. J. pareiškia ir patvirtina, jog suteikia neatšaukiamą sutikimą uždarajai akcinei bendrovei „Synergy Finance“ ir/ar paskesniems žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). k. v. (toliau - Žemės sklypas) savininko teisių perėmėjams/savininkams ar valdytojams pagal savo nuožiūra parengtą projektą vykdyti statybos darbus Žemės sklype (statyti/rekonstruoti pastatus ir/ar stogą turinčius inžinerinius statinius) arčiau negu 3 metrai atstumu nuo Žemės sklypo bei su juo besiribojančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.) ribos (t. y. ant žemės sklypų ribos), tarpe kita ko glaudžiant Žemės sklype suprojektuotą/statomą pastatą ar statinį prie žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.) esančio Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sienos“.
5. Taikos sutarties 4 punkte susitarta: „L. J. įsipareigoja per 120 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos demontuoti ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų rytų pusėje (t. y. pusėje, kurioje žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) ribojasi su Žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini)) ties butu Nr. 4 esančius vamzdžius, kaminus, apšiltinimo medžiagas bei visus kitus įrenginius/tinklus, taip pat panaikinti/užmūryti namo sienoje rytų pusėje ties butu Nr. 4 įrengtus langus. Šalys susitaria, jog L. J. laiku neįvykdžius šiame taikos sutarties punkte įtvirtintų įsipareigojimų, UAB „Synergy finance“ pareikalavus L. J. privalo mokėti netesybas - po 200 Eur (du šimtus eurų) už kiekvieną uždelstą dieną“.
6. Teismas nurodė, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia šalių ar kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde tretieji asmenys J. L. ir R. R. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai patvirtino taikos sutartį, ji yra neteisėta, nes pažeidžia kitų daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių teisėtus interesus, imperatyvias įstatymų nuostatas. Be to, į bylą nebuvo įtraukti visi suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms nutartis gali turėti įtakos. Ieškovė nėra nei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nei jo dalies savininkė, nei nuomininkė, nes žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir R. R., o dėl dalies žemės sklypo yra sudaryta žemės nuomos sutartis su L. M., kuri į bylą nebuvo įtraukta. Kaip ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovė, realiai neturėdama jokių teisių į žemės sklypą, negali duoti sutikimo vykdyti statybos darbus atsakovei. Sutikimas „pagal savo nuožiūra parengtą projektą vykdyti statybos darbus“, neišlaikant imperatyvių įstatyme numatytų atstumų nuo apeliantams bendrąja daline nuosavybe kartu su ieškove ir kitais trečiaisiais asmenimis priklausančio ar naudojamo žemės sklypo ir pastato sienos, pažeistų jų interesus dėl apribojamos saulės šviesos ir galimai sukeltų grėsmę viso pastato mechaniniam stabilumui.
7.2. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems tretiesiems asmenims su ieškove, todėl ieškovė be kitų bendrasavininkų negali duoti sutikimo demontuoti įrengimus nuo namo ar tuo labiau užmūryti langus. Įsipareigojimas užmūryti ties butu Nr. 4 įrengtus langus prieštarauja Taikos sutarties 1 punktui, kadangi UAB „Synergy Finance“, suteikdama sutikimą namo rekonstravimo projektui Nr. 2018.02/01- TDP pritaria jame nurodytų sprendinių įteisinimui. Be to, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį šiems darbams yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, o jo gavimui būtini visų daugiabučio namo gyventojų sutikimai.
8. Apeliantai su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė VĮ Registrų centro išrašą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Synergy Finance“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš R. R. ir J. L. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos argumentus:
9.1. Tai, jog, remiantis teisiniu reglamentavimu, statybos darbų žemės sklype negalima vykdyti be gretimo žemės sklypo savininko/naudotojo sutikimo, nereiškia, jog ieškovė neturi teisės raštu išreikšti pritarimą atitinkamiems veiksmams. Prieš vykdydama aptariamus statybos darbus, atsakovė privalės gauti kitų subjektų sutikimus/pritarimus, bet nedaro negaliojančiu ir/ar neteisėtu ir/ar prieštaraujančiu viešajai tvarkai arba imperatyvioms įstatymo normoms ieškovės sutikimą, įtvirtintą taikos sutartyje. Pareikštu ieškiniu buvo reikalaujama pripažinti ieškovei teisę be atsakovės sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti statinį pagal projekto vadovės E. J. projektavimo biuro parengtą projektą Nr. 2018.01/01-TDP-SA-1. Taigi, NŽT teisėms ir pareigoms teismo sprendimo priėmimas jokios įtakos neturi, nes jei statybos žemės sklype galės būti vykdomos tik gavus NŽT sutikimą, jis privalės būti gautas, nepriklausomai nuo šios bylos baigties ir/ar teismo patvirtintos taikos sutarties nuostatų.
9.2. Tai, jog taikos sutarties 4 punkte įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas per 120 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos demontuoti ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinių sienų konstrukcijų rytų pusėje, ties butu Nr. 4 esančius vamzdžius, kaminus, apšiltinimo medžiagas bei visus kitus įrengimus/tinklus, panaikinti/užmūryti namo sienoje rytų pusėje ties butu Nr. 4 įrengtus langus, niekaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų nepriklausomai nuo to, jog jiems bendrosios nuosavybės teise galimai priklauso atitinkamos konstrukcijos. Ieškovė, laisvai naudodamasi savo subjektinėmis teisėmis, prisiėmė įsipareigojimą per nustatytą terminą atlikti tam tikrus veiksmus, tuo tarpu tai, kokioms sąlygoms esant ji galės tokį įsipareigojimų įvykdyti, nedaro tokio įsipareigojimo neteisėtu. Ieškovė yra laisva prisiimti atitinkamus įsipareigojimus ir nei teismas, nei tretieji asmenys tokios ieškovės teisės negali varžyti. Jei langų ties butu Nr. 4 užmūrijimui ateityje bus reikalinga koreguoti byloje pateiktą rekonstrukcijos projektą ir/ar pakartotinai derinti pakeitimus su trečiaisiais asmenimis, nedaro negaliojančiu ar neteisėtu nei šio ieškovės įsipareigojimo, nei taikos sutarties, nei skundžiamos nutarties.
10. Ieškovė L. J. atsiliepime į trečiųjų asmenų atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:
10.1. Sutikimas, nurodytas taikos sutartyje, nereiškia, kad atsakovas, patvirtinus taikos sutartį, galės savaime pradėti vykdyti statybos darbus arčiau, negu 3 metrų atstumu nuo žemės sklypo. Tokiems darbams vykdyti turės būti gauti atitinkami leidimai ir sutikimai. Valstybės institucijų pareiga yra užtikrinti, kad, prieš išduodant leidimą statybos darbams, būtų pateikti visi teisės aktuose numatyti sutikimai. Taikos sutartis NŽT teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturi. NŽT sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo dėl galimų statybos darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), galės priimti nepriklausomai nuo taikos sutarties nuostatų.
10.2. Taikos sutarties 4 punkte numatytas ieškovės įsipareigojimas per 120 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos demontuoti ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinių sienų konstrukcijų rytų pusėje, ties butu Nr. 4 esančius vamzdžius, kaminus, apšiltinimo medžiagas bei visus kitus įrengimus/tinklus, taip pat panaikinti/užmūryti namo sienoje rytų pusėje įrengtus langus, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Minėti vamzdžiai, kaminai ir kt. buvo sumontuoti, nesant atitinkamų trečiųjų asmenų sutikimų ar valstybės institucijų leidimų, jie nustatyta tvarka nebuvo įteisinti, todėl jų demontavimas nei teisės aktų reikalavimų, nei trečiųjų asmenų teisių nepažeistų. Tretieji asmenys nepagrįstai teigia, kad įsipareigojimas užmūryti langus prieštarauja taikos sutarčiai, kadangi UAB „Synergy Finance“, suteikdama sutikimą byloje ieškovės pateiktam rekonstravimo (savavališkos statybos įteisinimo) projektui pritaria jame nurodytiems statybos (rekonstravimo) darbams, tame tarpe ir angų iškirtimo įteisinimui. Jeigu paaiškėtų, kad Taikos sutartyje nurodytiems veiksmams atlikti bus reikalinga gauti atitinkamus leidimus ar koreguoti statybos (rekonstravimo) projektą, ieškovė privalės pasirūpinti jų gavimu.
11. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
13. Byloje kilo ginčas dėl šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo pagrįstumo.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantų apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2022 m. liepos 19 d. VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašas jokių aplinkybių, turinčių esminę reikšmę šioje byloje sprendžiamam klausimui, nepatvirtina, todėl apeliacinės instancijos teismui pateiktą naują rašytinį įrodymą atsisakytina priimti (CPK 314 str.).
16. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatą, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai) (CPK 231 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Vis dėlto dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-687/2018).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą taikos sutartį patvirtino nepagrįstai, ji yra neteisėta, nes pažeidžia kitų daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių teisėtus interesus, imperatyvias įstatymų nuostatas.
18. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus dėl neįtrauktų į bylą asmenų (L. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos), kurių teisėms ir pareigoms nutartis gali turėti įtakos, atmeta kaip nepagrįstus, kadangi byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl leidimo statinio rekonstrukcijai, taigi, nesusijęs su žemės sklypo nuosavybės teisėmis ar valdymu. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje numatyti šalių susitarimai nedaro įtakos kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikos sutarties 2 punkte įtvirtintas ieškovės sutikimas atsakovei vykdyti statybos darbus arčiau nei 3 metrai atstumu nuo žemės sklypo bei su juo besiribojančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos niekaip nevaržo trečiųjų asmenų teisių, kadangi tai tėra ieškovės išreikštas sutikimas, kuris neatleidžia atsakovės nuo pareigos statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), vykdyti pagal teisės aktų reikalavimus – tik gavus besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus. Taigi, apeliantai turėtų galimybę šią savo teisę realizuoti savo nuožiūra.
20. Skundžiama nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 4 punkte susitarta, kad L. J. įsipareigoja per 120 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos demontuoti ant namo, esančio (duomenys neskelbtini), išorinių konstrukcijų rytų pusėje (t. y. pusėje, kurioje žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) ribojasi su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini)) ties butu Nr. 4 esančius vamzdžius, kaminus, apšiltinimo medžiagas bei visus kitus įrenginius/tinklus, taip pat panaikinti/užmūryti namo sienoje rytų pusėje ties butu Nr. 4 įrengtus langus. Šalys susitaria, jog L. J. laiku neįvykdžius šiame taikos sutarties punkte įtvirtintų įsipareigojimų, UAB „Synergy finance“ pareikalavus L. J. privalo mokėti netesybas – po 200 Eur už kiekvieną uždelstą dieną.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio nėra aišku, ar tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teismas įvertino, šios taikos sutarties sąlygos dalies dėl namo sienoje rytų pusėje ties butu Nr. 4 įrengtų langų panaikinimo/užmūrijimo galimybes, ar tokia sąlyga nereikalaus E. J. parengto rekonstravimo projekto Nr. 2018.02/01- TDP sprendinių pakeitimo, ar nepažeis šalių ir trečiųjų asmenų interesų.
22. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė taikos sutarties tvirtinimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir taikos sutarties tvirtinimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nutartį panaikinti ir taikos sutarties tvirtinimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.