- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- 2-687-665/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Čereškevičienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- P. G.
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ( L. S. ) ieškinį atsakovui P. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo iškeldinti atsakovą P. G. iš jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo , esančio (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas- 41 eurą žyminio mokesčio ir 600 eurų advokato pagalbos, 44 eurai išlaidass antstoliui, nes tik su jo pagalba pavyko atsakovui įteikti notarinį pranešimą dėl iškeldinimo. Ieškinį grindžia tuo, kad ieškovė po savo motinos A. G. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo jai priklausantį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), jame iki motinos mirties gyveno atsakovas, kur likosi gyventi ir toliau. Šiuo metu be jo ieškovei priklausančiame name gyvena jos sūnus A. S. su savo šeima. Nors atsakovas yra jos brolis, ir name gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau tolimesnis jo gyvenimas negalimas, nes ieškovė to nenori dėl atsakovo nesugyvenamumo ( atsakovas girtauja , triukšmauja, neduoda ramybės name gyvenančiai sūnaus šeimai), nenoro prisidėti prie turto išlaikymo ir remonto. Ieškovė nori, kad name gyventų jos sūnus su šeima, nes sūnus prižiūri namą, remontuoja, apmoka visus privalomus mokesčius, todėl ji 2015 06 01 atsakovui parašė pareiškimą dėl išsikėlimo notarine tvarka, kuris jam buvo įteiktas 2015 08 27, todėl jis privalėjo išsikelti iki 2015 11 27, tačiau to gera valia nepadarė (b.l. 1-3).
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje dalyvavo , prašė teismo ieškinį atmesti, nes neturi kur gyventi, nurodydamas, kad yra dirbantis , gyvena iš darbo pajamų, kurios yra nepakankamos gyvenamajam būstui nuomotis arba įsigyti. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl jo sesuo, kuriai motina testamentu paliko savo namą, privalo jam suteikti gyvenamąjį būstą, neneigė, kad notarine tvarka buvo informuotas, jog privalo išsikelti, patvirtino, kad prieš keletą metų jam sesuo siūlė žodžiu išsikelti suteikiant kitą gyvenamąjį plotą- tai yra žadėjo nupirkti butą, tačiau jis tuomet su šiuo pasiūlymu nesutikęs. Jis patvirtino, kad naudojasi elektra, už kurią nemoka, todėl ieškovė ar jos sūnus vykdo šią prievolę, kuria jis nesidomi, nes mano, kad jo pajamos yra nepakankamos.
Liudytojas A. S. paaiškino, kad gyvena su savo šeima ir joje esančiu nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini), jo motinai priklausančiame name, kur taip pat gyvena atsakovas. Atsakovas nesutinka prisidėti prie būtinojo namo remonto, nemoka už elektrą, todėl išlaidas dengia liudytojas. Atsakovas yra jo dėdė, tačiau namuose jis girtauja, triukšmauja, todėl sudaro blogas gyvenimo sąlygas jam ir jo šeimai, ypač dėl triukšmo kenčia nepilnametis vaikas. Atsakovui prieš keletą metų buvo savininkės pasiūlyta išsikelti į butą, kurį jam buvo žadama nupirkti, tačiau jis nesutiko ir tebegyvena kitų asmenų sąskaita, yra nesugyvenamas, o namo savininkė ir jo motina šiuo metu jau nebeturi galimybių jį aprūpinti gyvenamuoju plotu, nes pati yra senyvo amžiaus, jos pensija nedidelė ir savo broliu, atsakovu šioje byloje neišsigali pasirūpinti ir negali dėl atsakovo nesugyvenamo būdo, nenoro prisidėti prie būsto išlaikymo ir būtinojo remonto, žalingų įpročių – girtavimo ir keliamo triukšmo gyvenamojoje vietoje. Liudytojui žinoma, kad jo senelė testamentu paliko ieškovei – savo dukrai, savo gyvenamąjį namą, nes atsakovas senatvėje skriaudė savo silpnos sveikatos motiną, dėl ko ši buvo priversta kreiptis į policiją .
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, pašė ieškinį tenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui aplinkybė dėl ieškovės paveldėto namo buvo žinoma nuo pat paveldėjimo fakto, kurio jis neginčijo niekada, paveldėjimas yra nenuginčytas. Jokių teisių į gyvenamąjį būstą atsakovas neturi, panaudos santykiai nesusiklostė, nėra registruoti viešame registre.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas , esantis adresu (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),nuosavybės teise priklauso ieškovei L. S. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, nuo 2006 01 05 išviešintas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 7-9,10-11, LR CK4.47 str. 2 p. ). Šiame name yra registruotas ir atsakovas, kuriam ieškovė dar 2015-06-01 išsiuntė pranešimą išsikelti iš jo per tris mėnesius. Pareiškimas atsakovui su anstolio pagalba įteiktas iki 2015-08-27(b.l. 13,14, 15, 17 ).Nurodytas atsakovui išsikėlimo terminas yra pasibaigęs, atsakovas gera valia neišsikėlė.
Ginčas kilo dėl iškeldinimo iš ieškovei priklausančios gyvenamosios patalpos.
LR CK 4.95 ir 4.98 straipsniai įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus – vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).
Pagal CK 4.37 str. 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Buto savininkė - ieškovė, gindama savo teises naudotis namu jį valdyti ir juo disponuoti savo nuožiūra, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovą iš namo, remdamasi CK 4.95 str. Savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Ieškovės teisės varžomos tuo, kad atsakovas naudojasi turtu ir ieškovė savo nuožiūra negali juo naudotis- ieškovė, nenori, kad atsakovas gyventų jai priklausančiame name, nori, kad jame gyvento toliau jos sūnus su šeima ir be atsakovo, kuris sudarė neįmanomas sąlygas ten gyventi jos sūnui su šeima.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo, jog namu naudojasi atsakovas, nėra, nes tą aplinkybę patvirtina ne tik Gyventojų registro pažyma, bet ir pats atsakovas teismo posėdyje. (LR CPK 187 str.). Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė namo panaudos teisiniai santykiai, nes neatlygintinis naudojimasis daiktu reiškia susitarimą tarp dviejų ir daugiau asmenų, kuriuo viena sutarties šalis (panaudos
davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamą daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduota atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (LR CK 6.629 str. 1 d.). Ieškovei nurodžius, kad jokio susitarimo dėl naudojimosi namu su atsakovu ieškovė nesudarė, byloje nustačius iš ieškovės paaiškinimo ir liudytojo paaiškinimo, kad ieškovė tapusi namo savininke siekė kelis kartus atsakovą iš šio namo iškeldinti ( iš pradžių geruoju- žadėdama jam nupirkti butą, tačiau atsakovas nesutiko, vėliau įspėdama jį dėl išsikeldinimo per tris mėnesius notarine tvarka ) įrodyti buvus tokį susitarimą su ieškove, turi atsakovas (LR CPK 12, 178, 179 str. str. ). Įrodymų, patvirtinančių, kad šalys - ieškovė (buto savininkė) ir atsakovas, gyvenantis ieškovei priklausančiame name , buvo sudaręs susitarimą dėl namo panaudos, į bylą nepateikta. Panaudos santykiai neregistruoti ir neišviešinti Nekilnojamojo turto registre. Iš paveldėjimo santykių jokios pareigos ieškovei dėl atsakovo nekilo. Vadinasi, nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad atsakovas ieškovei priklausančiu namu naudojasi be turto savininko sutikimo, o tai reiškia, be teisinio pagrindo. Dėl nurodyto ieškinys tenkinamas, atsakovą iškeldinant iš ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo P. G. priteistina 41 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur advokato išlaidų, 44 eurai dokumentų įteikimo išlaidų ieškovės naudai (b.l. 4,31, 32,33; LR CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p.p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.), iš viso 685 Eur bylinėjimosi išlaid, kadangi jos yra pagrįstos ir įrodytos.
Teismo patirtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį visiškai patenkinti.
Iškeldinti atsakovą P. G. , gim. (duomenys neskelbtini), iš L. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) , asmeninės nuosavybės teise paklausančio gyvenamojo namo , esančio (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovo P. G. ieškovei L. S. 685 eurus jos turėtų bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.