Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisejas Arunas Kaminskas, sekretoriaujant A. Cilinkeviciutei, dalyvaujant atsakoves Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ atstovei D. Kurcikovienei, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo S. K. skunda atsakovems Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“ ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“, del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2009-12-11 nutarimu „Del Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. baland˛io 23 d., 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (bylos Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, kad aukšciau paminetas reguliavimas yra neteisetas.

Pareiškejo S. K. teigimu, taikant toki teisini reguliavima, jam nuo 2004-02-01 iki 2008-12-31 buvo neišmoketa 1652,32 Lt priedu ir priemoku, kurie yra sudedamoji darbo u˛mokescio dalis (Darbo kodekso 186 str. 2 d.).

Rinktine „Vytis“, vadovaudamasi Darbo kodekso 298 straipsniu, praše taikyti senaties termina ir nepriteisti pareiškejui S. K. neišmoketos darbo u˛mokescio dalies (368,04 Lt) u˛ laikotarpi nuo 2004-01-01 iki 2007-02-28.

Teisminio nagrinejimo metu atsakoviu rinktines „Vytis“ ir Lietuvos valstybes, atstovaujamos rinktines „Vytis“, atstove su skundu nesutiko ir praše taikyti senaties termina.

Byloje kiles gincas, ar teisetai ir pagristai pareiškejui S. K. neišmoketa darbo u˛mokescio dalis (1652,32 Lt), kuri susidare laikotarpiu nuo 2004-02-01 iki 2008-12-31, kai atsakove rinktine „Vytis“ taike 70 procentu pareigines algos priedu ir priemoku ribojima pagal VTI 23 straipsnio 2 dali.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškejas S. K. dirba rinktines „Vytis“ 5-osios kuopos vyresniuoju patruliu (b. l. 5). Atsi˛velgiant i tai, jam, kaip statutiniam valstybes tarnautojui, apskaiciuojant darbo u˛mokesti yra taikomos VTI VI skyriaus (23-26 straipsniu) nuostatos, reglamentuojancios darbo u˛mokescio apskaiciavimo ir mokejimo tvarka (VTI 4 str.).

Remiantis rinktines „Vytis“ 2010-03-29 pa˛ymos Nr. 142-PAZ1-1077 ir pa˛ymos Nr. 142-PAZ1-1078 (b. l. 19-20) duomenimis, nustatyta, kad pareiškejui S. K. del priedu ir priemoku sumai taikomo 70 procentu pareigines algos ribojimo u˛ laikotarpi nuo 2004-02-01 iki 2008-12-31 neišmoketa 1652,32 Lt darbo u˛mokescio.

Valstybes tarnautoju darbo u˛mokescio klausimus reglamentuoja VTI VI skyriaus 23-26 straipsniu nuostatos, kurios, remiantis VTI 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygu taikomos ir statutiniams valstybes tarnautojams.

VTI 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybes tarnautojo darbo u˛mokesti sudaro pareigine alga, priedai ir priemokos. Priedu ir priemoku suma negalejo viršyti 70 procentu pareigines algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad i šia suma neiskaitomi VTI 25 straipsnio 1 dalies 1 (u˛ tarnybos sta˛a) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 i darbo u˛mokesti, apibre˛ta VTI 23 straipsnyje, atskira eilute buvo itrauktas apmokejimas u˛ darba poilsio ir švenciu dienomis, nakties bei viršvalandini darba ir budejimus, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad i priedu ir priemoku suma neiskaitomas šis priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 prieme nutarima ,,Del Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. baland˛io 23 d., 2007 m. bir˛elio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripa˛ino, kad VTI VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija; ˇin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. baland˛io 23 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba <...>“, konstituciniam teisines valstybes principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. bir˛elio 7 d. redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba <...>“, konstituciniam teisines valstybes principui.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad paminetu teisiniu reguliavimu privalejo buti aptarta, kokiais budais vidaus tarnybos sistemos pareigunams turejo buti atlyginama u˛ darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliekamu viršijant nustatyta darbo trukme tais atvejais, kai apskaiciuotas ir išmoketas darbo u˛mokestis viršijo nustatyta riba. Tai galejo buti papildomu laisvu (nedarbo) dienu suteikimas, kasmetiniu apmokamu atostogu pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakove rinktine „Vytis“ iki šiol u˛ faktiškai S. K. atlikta darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, taip pat u˛ papildomu u˛duociu, atliktu viršijant nustatyta darbo trukme, vykdyma iki šiol nera tinkamai (pilnai) atsiskaiciusi ir to neneigia.

Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, daro išvada, kad pareiškejo S. K. reikalavimas priteisti jam neišmoketa darbo u˛mokescio dali yra pagristas. Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais, ivertinus tai, kad darbo u˛mokescio mokejimas yra asmens, su kuriuo dirbantiji ar tarnaujantiji sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo u˛mokestis priteisiamas tiesiogiai iš pareiškejo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime yra pa˛ymejes, kad VTI 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedu ir priemoku bendro dyd˛io (sumos) apribojimas suponuoja tai, jog ir vidaus reikalu statutines istaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys istaigos darba turejo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu butu dirbama, papildomos u˛duotys, atliekamos viršijant nustatyta darbo trukme, butu vykdomos paisant šio istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokejimo u˛ darba apribojimo. Tuo remiantis konstatuotina, kad u˛ netinkama darbo organizavima ir darbo neatitinkanti apmokejima yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turejo pareiga moketi darbo u˛mokesti.

Išanalizaves teisini reguliavima, teismas daro išvada, jog tai, kad ne viso darbo u˛mokescio mokejimo S. K. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas del priedu ir priemoku dyd˛io ribojimo taikyma numatanciu teises aktu pripa˛inimo prieštaraujanciais Konstitucijai, nepaneigia S. K. teises i neišmoketo darbo u˛mokescio priteisima. Jeigu asmuo kreipiasi i teisma istatymo nustatytais terminais, jis turi teise i tai, kad butu atsi˛velgiama ir i veliau priimta Konstitucinio Teismo nutarima del ginco teisiniams santykiams taikytinu teises normu konstitucingumo. Ivertinus šiuos nagrinejamos bylos duomenis ir tai, kad atsakove rinktine „Vytis“ u˛ S. K. atlikta darba poilsio bei švenciu dienomis ir nakties metu, papildomu u˛duociu, atliktu viršijant nustatyta darbo trukme, nera tinkamai (pilnai) atsiskaiciusi, pripa˛intina, kad yra pagrindas pareiškejo S. K. skunda tenkinti, priteisiant iš atsakoves rinktines „Vytis“ pareiškejui S. K. neišmoketa darbo u˛mokescio dali.

Nagrinejamu atveju S. K. i teisma del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo kreipesi 2010-03-22 (b. l. 1). Skunde praše priteisti jam darbo u˛mokescio nepriemoka u˛ laikotarpi nuo 2004-02-01 iki 2008-12-31. Taigi, vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skundo reikalavimas priteisti nepriemoka u˛ laikotarpi nuo 2004-02-01 iki 2007-02-28 (suma 368,04 Lt) (skaiciuojant trejus metus atgal nuo skundo padavimo dienos) pareikštas praleidus Darbo kodekso 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta treju metu ieškinio senaties termina.

Atsi˛velgiant i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009; 2009-09-24 nutartis byloje Nr. A822-1037/2009) ir Lietuvos Aukšciausiojo teismo (2006-01-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2008-02-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-206/2009) formuojama praktika, teismas savo iniciatyva, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo principais, atsi˛velgdamas i ieškinio senaties termino trukme (bendrasis ar sutrumpintas), ginco esme, šaliu elgesi, ieškinio senaties teisinio instituto esme ir paskirti (Civilinio kodekso 1.5 str. 3, 4 d., 2002 m. Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei i kitas reikšmingas bylos aplinkybes, turi nagrineti ieškinio senaties termino atnaujinimo pagristuma, t.y. ar konkrecios ieškinio senaties termino praleidimo prie˛astys yra svarbios ir sudaro pagrinda ji atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.). Analogiškai pasisakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-20 nutartyje adm. byloje Nr. A756-1572/2010.

Kadangi istatymai nenurodo aplinkybiu, kurias nustacius yra pagrindas pasibaigusi ieškinio senaties termina atnaujinti, ar kriteriju, pagal kuriuos butu galima spresti, kokios termino praleidimo prie˛astys pripa˛intinos svarbiomis, spresdamas ši klausima teismas turi diskrecija pripa˛inti arba nepripa˛inti ieškinio senaties termino praleidimo prie˛astis svarbiomis (LAT 2009-10-22 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Nagrinejamoje byloje teismas, atsi˛velgdamas i tai, kad pareigunu darbo u˛mokescio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo buvo pripa˛intas prieštaraujanciu Konstitucijos nuostatoms bei konstituciniam teisines valstybes principui bei i tai, kad nagrinejamai bylai aktualiu laikotarpiu toks reglamentavimas nebuvo keiciamas taip, kad neprieštarautu Konstitucijos nuostatoms, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sa˛iningumo principais, daro išvada, kad nagrinejamu atveju ieškinio senaties terminas buvo praleistas del svarbiu prie˛asciu ir yra atnaujintinas (Civilinio kodekso 1.131 str. 2 d.). Atnaujinus praleista ieškinio senaties termina, pareiškejui S. K. u˛ laikotarpi nuo 2004-02-01 iki 2008-12-31 gali buti priteisiama jo skunde prašoma 1652,32 Lt neišmoketa darbo u˛mokescio dalis.

Pa˛ymetina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne karta yra konstataves, jog bylose del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigunu darbo u˛mokesti reglamentuojancios, o ne civilines teises normos. Todel laikotarpis, u˛ kuri pareiškejui turi buti priteisiama neišmoketa darbo u˛mokescio dalis, turi buti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu ( 2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Pagal šia istatymo nuostata darbuotojui priklausancios darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u˛ trejus metus. Taigi, Darbo kodekso 298 straipsniu imperatyviai apribojama teismo galimybe priteisti darbuotojo, kurio teises ar teiseti interesai buvo pa˛eisti, naudai jam priklausanti darbo u˛mokesti ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas trejais kalendoriniais metais.

S. K. praše priteisti jam neišmoketa pinigu suma, susidariusia laikotarpiu nuo 2004-02-01 iki 2008-12-31 ir nurode, kad priteistina darbo u˛mokescio dalis apskaiciuota sekanciai: 158,56 Lt u˛ 2004 m. vasario, baland˛io men. + 96,99 Lt u˛ 2005 m. liepos, lapkricio ir gruod˛io men. + 137,47 Lt u˛ laikotarpi nuo 2007 m. gegu˛es iki rugpjucio men. + 1259,30 Lt u˛ 2008 m. kovo, gegu˛es, liepos, rugpjucio, spalio, lapkricio ir gruod˛io men. Visa prašoma priteisti suma sudaro 1652,32 Lt.

Teismas pa˛ymi, jog pagal Darbo kodekso 298 straipsni, jei darbuotojas turi teise i darbo u˛mokesti ar kitokias išmokas u˛ daugiau kaip trejus metus, jis gali pasirinkti jam finansiškai palankiausia treju metu laikotarpi, kadangi toks draudimas nera numatytas. Atkreiptinas demesys, kad laikotarpiai, kuriais darbuotojui buvo išmoketas ne visas darbo u˛mokestis, taip pat gali buti ir sumuojami, pasirenkant finansiškai palankiausius laikotarpius, taciau bendra susumuota trukme negali viršyti treju kalendoriniu metu. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-08-24 nutartyje administracineje byloje Nr. A756-859/2009.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustate kad S. K. skunde nurodyti laikotarpiai, u˛ kuriuos jis prašo priteisti jam neišmoketa darbo u˛mokesti, susumavus sudaro 16 menesiu, t.y. neviršija Darbo kodekso 298 straipsnyje nustatytu treju metu.

Kaip jau buvo mineta, u˛ netinkama darbo organizavima ir neatitinkanti atlikto darbo apmokejima yra tiesiogiai atsakinga istaiga, kuri turejo pareiga moketi darbo u˛mokesti. Pareiškejo S. K. ir atsakoves Lietuvos valstybes, iš kurios jis solidariai prašo priteisti darbo u˛mokescio nepriemoka, jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybe nebuvo atsakinga u˛ pareiškejo darbo organizavima. Atsi˛velgiant i tai, S. K. reikalavimas priteisti jam darbo u˛mokescio nepriemoka solidariai iš Lietuvos valstybes yra nepagristas ir skundas šioje dalyje atmestinas (Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. ir 129 str., teismas

nusprende:

pareiškejo S. K. skunda tenkinti iš dalies.

Priteisti S. K. iš atsakoves Lietuvos viešosios policijos rinktines „Vytis“ 1652,32 Lt (viena tukstanti šešis šimtus penkiasdešimt du litus 32 centus) neišmoketo darbo u˛mokescio.

Kitoje dalyje S. K. skunda atmesti kaip nepagrista.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.