- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-19
- Bylos Nr.
- AS-143-407-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- B. L.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. L. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas B. L. (toliau – pareiškėjas) 2007 m. gegužės 9 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir atsakovas) priimti įsakymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) neatlygintinio perdavimo jam nuosavybėn individuliai statybai. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – turto, paminėto žemės sklypo, areštą, uždraudžiant atsakovui iki teismo sprendimo priėmimo disponuoti suformuotu žemės sklypu priimant sprendimus dėl turto perdavimo tretiesiems asmenims.
Pareiškėjas nurodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje būtų visiškai negalimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 30 d. nutarties dalimi pareiškėjo prašymo nepatenkino (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra nemotyvuotas. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas prašo uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau nenurodo, kokius konkrečius veiksmus atsakovas atlieka ar ketina atlikti. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, ir byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas vykdo kokius nors darbus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu tretiesiems asmenims žemės sklype, į kurį atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėjas. Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra įstatymo numatytų pagrindų (ABTĮ 71 str. 1, 2 d.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui perleisti nuosavybėn tretiesiems asmenims nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šio ginčo dalykas – konkretus žemės sklypas, kuris turi būti perduotas jam nuosavybėn neatlygintinai individualiai statybai. Šiuo metu atsakovas nėra saistomas bent kokių apribojimų disponuoti ginčo sklypu savo nuožiūra, taip pat ir perleisti jį tretiesiems asmenims. Skundo nagrinėjimas taptų beprasmiškas, jeigu ginčo sklypas atsakovo būtų perleistas tretiesiems asmenims. Tai akivaizdu ir be jokių papildomų įrodymų.
2. Privatus asmuo neturi teisės, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu ar kitais teisės aktais, gauti informacijos, kokius teisinius veiksmus su ginčo sklypu ketina atlikti atsakovas, o šis neturi jokios teisinės pareigos ginčo sklypo neperleisti. Kiek yra žinoma, ginčo sklypai, kuriuos atsisakyta perduoti individualiai statybai neatlygintinai Vyčio Kryžiumi ir kt. apdovanotiesiems asmenims, atsakovo yra numatyti perleisti ar jau realiai perleidžiami nuosavybėn kitiems asmenims.
3. Atsakovo pozicija dėl jam paskirto sklypo perdavimo yra neigiama, todėl iki bylos nagrinėjimo pabaigos jis gali priimti bet kokį sprendimą, nes ketinama baigti žemės reformą.
4. Teismas nepakankamai atsižvelgė į reikalavimo pobūdį, faktinį jo pagrindą, o tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai analogiškose bylose.
5. Šioje byloje taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų adekvačios siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, kadangi sklypai suprojektuoti paskirtose konkrečiose teritorijose. Uždraudimas atsakovui sudaryti disponavimo sandorius nepažeistų nei viešojo, nei jokio kito intereso.
6. Nepagrįstai teigiama, jog jis pretenduoja į nuosavybės teisių atkūrimą, nes šio ginčo dalykas yra žemės sklypo individuliai statybai suteikimas vadovaujantis galiojusia Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 punkto nuostata (2002 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. IX-1170 redakcija).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu arba negalimumu jį įvykdyti. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, reikia nustatyti, ar nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo yra nepagrįstas. Pareiškėjas iš esmės remiasi prielaidomis, kad atsakovas atliks veiksmus, kurie trukdys įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo atsisakyta suteikti informaciją apie ginčo sklypą. Be to, byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pagrindas imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.
Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą (pagrįstą faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo bet kurioje proceso stadijoje.
Esant tokioms aplinkybėms, galima konstatuoti, kad pareiškėjo skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo B. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 30 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.