Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R., teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 124² straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016-12-29, 7 val. 40 min., kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (kairė pusė), 299,50 km., Klaipėdos r., vairavo automobilį Opel Astra Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) magistraliniu keliu prieš eismą, tuo sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir susidūrė su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais R. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 99, 118, 126, 222 punktus.

Administracinio teisės pažeidimo byla gražinama protokolą surašiusiai institucijai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal susiformavusią teismų praktiką yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, taip pat tai yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui numatyti ATPK 260 straipsnyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą, užtikrinimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N756-135/2008, Nr. N62-5911/2008, Nr. N444-340/2008 ir kt).

Pažymėtina, kad nustatydami pažeidimų padarymo faktą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus (ATPK 256 str. 1 d.), kuriuos ištyręs ir įvertinęs nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) – šiuo atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas,– galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ATPK 257 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t.y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. N3?802/2007).

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Šiuo atveju R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 124² straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. R. vairavo automobilį magistraliniu keliu prieš eismą, tuo sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir susidūrė su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu. Tokie jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyto pažeidimo požymius atitinkančio ANK straipsnio nėra. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų veikų, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punktu, t.y. tuo pagrindu, kad panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. R. R. veiksmai vairuojant automobilį prieš eismą automagistralėje atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje požymius. Tačiau už ANK 417 straipsnio 1 dalies pažeidimą numatyta griežtesnė nuobauda nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuotina.

Be to, R. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) 130 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju R. R. veiksmai pasitraukiant iš eismo įvykio vietos Administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatą atitinka ANK 426 straipsnio 1 arba 2 dalies dispozicijose nurodytų pažeidimų požymius. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi, už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą numatyta švelnesnė, o už ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažeidimą – griežtesnė atsakomybė nei ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nurodyti pažeidimai atribojami padarytos žalos dydžiu. Padarytos žalos dydis šiuo atveju yra būtina ir esminė aplinkybė, kuri turi būti nustatyta, tačiau teismui pateiktoje administracinio pažeidimo medžiagoje nėra duomenų apie eismo įvykio metu padarytos žalos dydį. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 631 straipsnyje, nustatančiame administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo terminus, nurodyta, kad teismas administracinių nusižengimų bylas pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo ir bylos gavimo dienos. Teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį. Šiuo konkrečiu atveju byla teisme gauta 2017-01-06, bylos nagrinėjimas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą paskirtas 2017-01-16. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismui perduotoje administracinio pažeidimo medžiagoje nesant duomenų apie padarytos žalos dydį, darytina išvada, kad teisme nėra galimybės išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą nepažeidžiant įstatyme numatytų terminų, nurodyti įrodymų trūkumai yra esminiai ir negali būti pašalinti teisme. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą, o teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad teismui perduota administracinio teisės pažeidimo medžiaga su esminiais įrodymų trūkumais, kurie negali būti pašalinti teisme, teismui nėra pateikta pakankamai duomenų apie padarytą teisės pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžintina institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą papildyti medžiagą (ATPK 280 straipsnis, 284 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą