Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-03-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-2190-1088/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-08
Bylos Nr.
e2YT-2190-1088/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19776-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Vitonė
Pareiškėjas
E. A.
Suinteresuotas asmuo
V. Š., G. P.
Advokatai
Donatas Dužinas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2190-1088/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19776-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui E. A. ir jo atstovui advokato padėjėjui Donatui Dužinui, suinteresuotiems asmenims V. Š., G. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š., G. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo V. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu.

Pareiškime nurodė, kad V. A. buvo sudaręs santuoką su G. A. E. A. ir V. Š. yra palikėjo ir G. A. vaikai. Mirusysis V. A. turėjo nekilnojamojo turto – butą (duomenys neskelbtini), 7/100 dalis ūkinio pastato, 33/100 dalis kitų inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini). V. A. su sūnumi E. A. iki savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). V. A. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą jam priklausiusį turtą po ½ dalį paliko sūnui E. A. ir G. P. Pareiškėjas, suinteresuoti asmenys per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas ir toliau gyveno bute, kuriame gyveno iki savo mirties tėvas, mokėjo mokesčius, valdė po tėvo mirties likusius asmeninius tėvo daiktus – nuotraukas ir dokumentus. Byla išnagrinėta pareiškėjui ir jo atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant pareiškėjo atstovo prašymu (DOK-30078).

Suinteresuotas asmuo V. Š. į bylą pateikė raštu poziciją, jog neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo (DOK-28375). Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444, 445 straipsniai). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. Š. motina mirė (duomenys neskelbtini); tėvas – (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 28 d. testamentu V. A. savo turtą paliko pareiškėjui E. A. bei G. P. po ½. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, V. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), 7/100 ūkinio pastato, 33/100 kitų statinių (duomenys neskelbtini).Testamentų registro duomenimis, po V. A. mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. A. po tėvo V. A. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau pareiškėjo paaiškinimais, jis ir toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina pažyma apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją (pareiškėjas gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravęs nuo 2005 m. kovo 21 d.) bei komunalinių mokesčių mokėjimo kvitai. Teismas neturi pagrindo netikėti akivaizdžiais ir įprastais dalykais, kad mirus tėvui, o pareiškėjui ir toliau likus gyventi bute, jis butą bei kitą turtą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius ir pan. Teismo vertinimu, E. A. savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys V. Š., G. P., prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad po V. A. mirties palikimą priėmė jo sūnus E. A. (CPK 183, 185 straipsniai).

Pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo E. A. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė