- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- I-120-811/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04078-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- H. T.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. T. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
H. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovė, Komisija) 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. KS-179 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta pripažinti, kad pareiškėjas, būdamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – ir LNOBT) (duomenys neskelbtini), Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatytais terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos ir tuo pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Komisija Sprendimo skyriuje ,,Teisinis veiklos vertinimas ir motyvai“ neatliko jokio teisinio vertinimo ir nedėstė sprendimo motyvų. Anot pareiškėjo, teisinis vertinimas reikalauja atskleisti teisės normos esmę (paaiškinti, kas yra administraciniai įgaliojimai) ir kvalifikuoti asmens veiksmus (paaiškinti, kodėl pareiškėjo veikla yra veikla asmens, turinčio administracinius įgaliojimus arba kodėl pareiškėjas yra valstybės tarnyboje dirbantis asmuo).
Nurodė, jog Komisija nepateikdama teisinio veiklos vertinimo pažeidė išsamumo principą.
Teigė, jog tam, kad asmuo būtų prilygintas valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui ir jam būtų taikoma pareiga deklaruoti privačius interesus, būtina nustatyti du požymius: pirma, asmuo turi dirbti biudžetinėje įstaigoje, antra, asmuo turi turėti administravimo įgaliojimus. Nurodė, jog ginčo dėl pirmojo požymio nėra.
Pabrėžė, jog Komisija sprendime nebandė aiškinti, kodėl, Komisijos nuomone, ,,administraciniai įgaliojimai“ reiškia ,,turėti, valdyti ką nors“, todėl Komisija pažeidė viešojo administravimo principus.
Teigė, jog pareigos deklaruoti privačius interesus įtvirtinimas yra asmens privatumo siaurinimas, o proporcingumo principas reikalauja įvertinti, ar galima pasiekti tuo siekiamus tikslus kitomis, mažiau privačių asmenų teises ribojančiomis priemonėmis.
Nurodė, jog sąvoką administraciniai įgaliojimai reikia aiškinti taip, kad tie asmenys, kurie turi teisę priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, privalo deklaruoti savo privačius interesus. Tuo tarpu reikalavimas asmenims, kurie atlieka kontrolės ar tvarkymo funkcijas, bet nepriima sprendimų, deklaruoti privačius interesus reikštų proporcingumo principo pažeidimą, nes toks reikalavimas nėra susijęs su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams.
Teigė, jog pripažinus, jog ,,valdymas, tvarkymas ko nors“ yra esminis požymis, atskiriantis asmenis, turinčius administravimo pareigą nuo neturinčių tokių įgaliojimų, reikėtų pripažinti, jog, kultūros įstaigų atžvilgiu, asmenų ratas dar labiau išsiplėstų.
Nurodė, jog iš pareiškėjo pareiginėje instrukcijoje nurodytų šias pareigas einančio asmens funkcijų matyti, kad šiam asmeniui suteikta vienintelė teisė teikti pasiūlymus generaliniam direktoriui dėl orkestro artistų skatinimo ar drausminių nuobaudų skyrimo, tačiau nematyti jokių įgaliojimų priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, pavyzdžiui, priimti ar atleisti pavaldžius darbuotojus, skirti jiems nuobaudas ar paskatinimus, sudaryti sutartis ar jų nesudaryti, leisti įsakymus ar jų neleisti ir pan.
Papildomai nurodė, jog LNOBT darbuotojai neatlieka vidaus administravimo veiklos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 3 dalies požiūriu, nes vidaus administravimo veikla yra tada, kai ja užtikrinamas viešasis administravimas. Akcentavo, jog pareiškėjas neatlieka vidaus administravimo ir todėl neturi administravimo įgaliojimų.
Teigė, jog Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir minėtą Sprendimą pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir Etikos komisijos įstatymas) 12 straipsnio 2 dalies sąlygos neatitinkantis Komisijos narys – V. K.. Nurodė, jog Komisija neturi tesės priimti sprendimų, jei sprendimai parengti viešojo administravimo subjekto, kuris neturi teisės šių funkcijų vykdyti. Teigė, jog negali būti pareiškėjui teikiamas Sprendimas, kuris pasirašytas tam neturinčio teisės asmens. Atitinkamai, nepasirašytas sprendimas yra negaliojantis ab initio ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 20–24) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog pareiškėjas LNOBT dirba nuo 1994 m. sausio 1 d., o nuo 2003 m. sausio 2 d. ėjo LNOBT (duomenys neskelbtini) pareigas. Teigė, jog privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis skundo autorius pareikė 2017 m. balandžio 25 d. Deklaruotas pareiškėjo pareigų LNOBT klasifikatoriaus kodas – 501 ,,Darbuotojas, turintis administravimo įgaliojimus“. Paaiškino, jog pareiškėjas privačių interesų deklaraciją pateikė praėjus daugiau nei keturiolikai metų po to, kai pradėjo eiti LNOBT (duomenys neskelbtini) pareigas.
Nurodė, jog LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu LNOBT skyrių ir tarnybų vadovams buvo nurodyta pildyti privačių interesų deklaracijas, o LNOBT generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. S1-60 ,,Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“ LNOBT tarnybų ir skyrių vadovai įpareigoti nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.
Teigė, jog įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti faktą, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, turėjęs pareigą veikti atitinkamu būdu, nagrinėjamu atveju – per 30 kalendorinių dienų pateikti privačių interesų deklaraciją – šios prievolės nustatytais terminais nebuvo įvykdęs.
Nurodė, jog LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėjas šioje įstaigoje eina (duomenys neskelbtini) pareigas ir: tvirtina orkestro darbo tvarkaraštį; organizuoja perklausas laisvoms orkestro artistų vietoms užimti; sudaro autorines sutartis; organizuoja atestaciją ir pan. Atitinkamai, pareiškėjui taikomos Įstatymo nuostatos seka ne tik iš formalaus jo pareigybės pavadinimo, bet ir pareigybės aprašyme jam deleguotų tarnybinių pareigų.
Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas Komisijos posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems Komisijos nariams vienbalsiai balsavus ,,už“. Nurodė, jog Komisijos pirmininkas R. V. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo atleistas iš pareigų nuo 2017 m. kovo 20 d., o naujas Komisijos pirmininkas nėra paskirtas. Atitinkamai, iš Komisijos pirmininko pareigų atsistatydinus R. V. ir Lietuvos Respublikos Seimui nepaskyrus naujo vadovo, Komisija nuolatinio pirmininko neturi.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir nurodė, kad jam žinoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose. Tuo pačiu teigė, kad Komisija nesiaiškino Sprendime nurodytų pareiškėjo pareiginės instrukcijos funkcijų turinio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. KS-179, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas LNOBT (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 7–9).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėjas, šioje įstaigoje nuo 2003 m. sausio 2 d. perkeltas į LNOBT (duomenys neskelbtini) pareigas, Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos.
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, yra: 1) valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai; 2) asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus; 3) asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus; 4) Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas); 5) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai; 6) taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.
Įstatyme nėra pateikiamas sąvokos „administravimas“ ar „administravimo įgaliojimai“ reikšmė, tokia sąvoka nėra naudojama ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose juridinių asmenų veiklą. Pažymėtina, kad sąvokos „administravimo įgaliojimai“ reikšmė negali būti tapatinama su sąvokos „viešojo administravimo įgaliojimai“ reikšme, kurios turinys pateikiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme: Konstitucijos 22 straipsnio normose įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas suponuoja asmens teisę į privatumą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu; kai Konstitucija nereikalauja įstatymu reguliuoti tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių, jie gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, pareiga deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant privačių interesų deklaraciją, kuri nustatyta tvarka gali būti viešinama, yra susijęs su konstitucinės asmens teisės į privatumą ribojimu, todėl jo nuostatos, susijusios su asmenų, kurie turi pareigą deklaruoti privačius interesus, identifikavimu, turi būti aiškios ir negali būti aiškinamos plečiamai. Taigi, bendrinėje lietuvių kalboje sąvokos „administravimo įgaliojimai” reikšmė – įgaliojimai kažką valdyti, tvarkyti. Kadangi Įstatymas nedetalizuoja, kokie asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose, laikomi turinčiais administravimo įgaliojimus, tokiems priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti.
Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, reglamentuojančio biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, 9 straipsnio, reglamentuojančio biudžetinės įstaigos valdymą, 1 dalis numato, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos. Apie biudžetinės įstaigos vadovo priėmimą į pareigas ar atleidimą iš pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos biudžetinės įstaigos vadovo pareigos: 1) organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos; 2) užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų; 3) nustatyta tvarka priimti ir atleisti biudžetinės įstaigos darbuotojus; 4) tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus; 5) garantuoti, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi (punkto redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.); 6) užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą. Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad biudžetinės įstaigos vadovas gali turėti ir kitų jam biudžetinės įstaigos nuostatuose arba kituose teisės aktuose nustatytų pareigų.
Kitų biudžetinės įstaigos valdymo organų Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato. Šio įstatymo 6 straipsnis, reglamentuojantis biudžetinės įstaigos nuostatus, t. y. dokumentą, kuriuo biudžetinė įstaiga vadovaujasi savo veikloje, numato, kad biudžetinės įstaigos nuostatuose, be kitų duomenų, turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka, kiti biudžetinės įstaigos organai, jei pagal kitus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus tokie organai sudaromi, šių organų sudarymo tvarka ir kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka (Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 str. 1 d., 2 d., 7 ir 8 p.). Ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas, kurio pavadinimas iki 2017 m. sausio 1 d. buvo Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas, nenumatė kitų valdymo organų, išskyrus patariamojo balso teisę turinčią meno tarybą, turinčią veikti nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje, vėliau – nacionaliniame teatre, biudžetinėse įstaigose, kurių veiklą reglamentuoja aptarti teisės aktai.
Taigi, teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro veiklą, numato tik vieną organą, įgaliotą valdyti tokią įstaigą – biudžetinės įstaigos vadovą. Tokios nuostatos įtvirtintos ir į bylą pateiktuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-252 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ĮV-753 redakcija) patvirtintuose Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuostatuose (b. l. 51-55).
Kadangi, kaip jau minėta, asmenims, dirbantiems biudžetinėse įstaigose ir turintiems administravimo įgaliojimus, priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti, biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, priskirtini asmenys, turintys įgaliojimus vykdyti šios įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį (žr. išaiškinimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartyje Nr. A-2896-624/2018).
Kaip matyti iš į bylą pateiktos Lietuvos nacionalinio ir baleto teatro generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42, 149 priedas, patvirtintos LNOBT (duomenys neskelbtini) pareiginės instrukcijos, (duomenys neskelbtini nėra pavesta vykdyti biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį: jam nėra pavesta savarankiškai priimti sprendimus, susijusius įstaigos vidaus administravimu, visos jo funkcijos nukreiptos į pagrindinio uždavinio – užtikrinti tinkamą Lietuvos nacionalinio ir baleto teatro Orkestro tarnybos valdymą, orkestro kolektyvo gastrolių organizavimą ir pasiruošimą, naujų pastatymų darbo grafiko savalaikį suderinimą, tinkamą savo pareiginėje instrukcijoje numatytų pareigų vykdymą, Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų laikymąsi. Taigi, Orkestro (duomenys neskelbtini) funkcijos nėra susijusios su biudžetinės įstaigos vadovo pareigomis - įstaigos vidaus administravimu, todėl toks asmuo nėra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas, LNOBT (duomenys neskelbtini) pareigas, pagal ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, nedeklaravęs privačių interesų Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Esant šioms aplinkybėms, ginčijamas Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. KS-179 laikytinas nepagrįstu, todėl naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi pareiškėjo skundas yra tenkinamas dėl aptartos priežasties, teisėjų kolegija dėl kitų skundo argumentų atskirai nepasisako, nes jie nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo H. T. skundą patenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. KS-179.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.