Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys BAB „Ūkio bankas“ ir antstolis G. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo M. R. skundas dėl antstolio G. B. veiksmų. Pareiškėjas skundu prašė antstolio atšaukti nuo 2015-12-09 iki 2016-01-08 vykusias jo ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes Nr. 113831. Nurodė, kad antstolis savo veiksmais pažeidė išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurią numato CPK 664 str. Pareiškėjo nuomone, kai kreditoriaus reikalavimams įvykdyti areštuojami keli to paties savininko turto objektai, turi būti laikomasi CPK 664 str. nustatytos išieškojimo iš skolininko turto eilės tvarkos. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ir yra areštuoti du nekilnojamojo turto objektai – ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog jo gyvenamoji vieta yra bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurį antstolis pardavė iš varžytynių. Antstolis, nesiaiškindamas, kuriame iš skolininkui priklausančių butų skolininkas gyvena, nukreipė išieškojimą pirmiausiai į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klevinės vs., Vilniaus r. sav., skolininkas negyvena. Pirmiausiai turėjo būti parduodami nekilnojamojo turto objektai, kuriuose skolininkas negyvena, ir tik tada, kai juos pardavus neužtenka lėšų skoloms padengti, gali būti parduodamas gyvenamasis būstas. Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė nekilnojamojo turto registro išraše – 21 706 Eur, t. y. pusės buto vertė siekia 10 853 Eur, o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 38 809 Eur. Taigi, pardavus ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gautų lėšų neužteks išieškojimams padengti, todėl teks nukreipti išieškojimą ir į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).Taip yra pažeidžiamos jo kaip skolininko teisės, nes jis liks be gyvenamosios vietos, todėl išieškojimas turėjo būti nukreiptas į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame skolininkas negyvena.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-09 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis vykdomąją bylą Nr. 0040/09/00131 pradėjo 2008-12-30 Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarės N. G. vykdomojo įrašo pagrindu, kuriuo iš skolininko išieškoma 61 126,34 Eur skola, 7,74 Eur procentų metinių palūkanų išieškotojo BAB „Ūkio bankas“ naudai. Antstolis 2015-12-09 – 2016-01-08 vykdė skolininkui priklausančio ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes. Varžytynės paskelbtos įvykusiomis 2016-01-08. Teismas, iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Abu minėti objektai buvo antstolio areštuoti vykdomojoje byloje vykdant išieškojimą. Gyventojų registro duomenimis, skolininko gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas nepilnamečių vaikų neturi. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis ėmėsi veiksmų skolininko gyvenamajai vietai nustatyti: tikrino duomenis iš gyventojų registro, nekilnojamojo turto registro, įvairius priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje siuntė visais žinomais skolininko gyvenamosios vietos adresais. Vykdomojoje byloje yra duomenys apie tai, kad skolininkas antstoliui kaip savo gyvenamosios vietos adresą buvo nurodęs būtent butą (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų nurodęs antstoliui, kad gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis parduota iš varžytynių, todėl skolininkas, teigdamas, kad gyvena (duomenys neskelbtini), turėjo įstatymų nustatytą pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą bei apie gyvenamosios vietos pasikeitimą nedelsiant informuoti antstolį.

Iš Nekilnojamojo turto registro, Lietuvos Respublikos hipotekos centrinio registro išrašų matyti, kad Skolininkui priklausančiam butui Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Klevinės vs., (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugpjūčio 10 d. yra įregistruota sutartinė hipoteka, hipotekos kreditorius – AB bankas „Hansabankas“ (dab. AB „Swedbank“). Pagal CPK 664 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma iš hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Kadangi šioje byloje išieškotojas BAB „Ūkio bankas“ nėra hipotekos kreditorius, kaip pagrįstai nurodė Antstolis, neturėjo teisės pirmiau, nei hipotekos kreditorius, nukreipti išieškojimo į butą (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu išieškoti skolą šioje vykdomojoje byloje.

Pareiškėjas (apeliantas) M. R. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teimos 2016-03-09 nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad antstolio išieškojimo nukreipimas į apelianto gyvenamąjį būstą ir jo pardavimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, iš esmės atkartojo antstolio 2016-02-01 patvarkyme pateiktus argumentus. Patvarkymas yra neteisėtas. Antstolis, nukreipdamas išieškojimą į apeliantuo priklausantį butą, turėjo įsitikinti, jog pastarasis jame negyvena.

Suinteresuotas asmuo BAB „Ūkio bankas“ atsiliepimu prašo teismo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad antstolis, vykdydamas skolininkui priklausančios ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pardavimą iš varžytynių, nepažeidė CPK 644 str. nustatytos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės, skolininko teisių. Skolininkui priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruota sutartinė hipoteka. Vadovaujantis CPK 644 str. 1 d. nuostatomis, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma iš hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Išieškotojas, t. y. BAB „Ūkio bankas“, šiuo atveju nėra hipotekos kreditorius, todėl antstolis neturėjo teisės pirmiau, nei hipotekos kreditorius, nukreipti išieškojimo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu atlikti išieškojimą vykdomojoje byloje, kaip to skundu prašė skolininkas. Dėl nurodytų priežasčių, BAB „Ūkio bankas“ nuomone, apelianto nurodyti argumentai yra visiškai nepagrįsti.

Suinteresuotas asmuo antstolis G. B. atsiliepimu prašo teismo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-09 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis savo poziciją yra išdėstęs 2016-02-01 patvarkyme Nr. 0040/09/00131/SK4, todėl nesikartoja. Taip pat nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai sutinka.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.). Taigi, vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis G. B. vykdo 2008-12-30 Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 8557 dėl 212 131,12 Lt (61 437,42 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko IĮ ,,Litmobilis” ir laiduotojo M. R., trečios eilės išieškotojo AB „Ūkio bankas“ naudai.

CPK 664 str. nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Remiantis minėta teisės norma, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, ketvirtąja eile – iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile – iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantui priklauso du nekilnojamojo turto objektai - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klevinės vs., Vilniaus r. sav., ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apelianto butui, esančiam (duomenys neskelbtini) yra taikoma hipoteka, todėl išieškojimas iš minėto turto yra apribotas, kadangi, vadovaujantis CPK 644 str. 1 d. nuostatomis, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto tik tuomet, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Nagrinėjamu atveju, išieškotojas BAB „Ūkio bankas“ nėra hipotekos kreditorius, todėl antstolis neturėjo ir neturi teisės pirmiau, nei hipotekos kreditorius, nukreipti išieškojimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, apelianto deklaruota gyvenamoji vieta, Juridinių asmenų registro 2016-04-28 išrašo duomenimis, yra (duomenys neskelbtini). Duomenų apie apelianto gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog apeliantas būtų informavęs antstolį apie naujos gyvenamosios vietos adresą. Paminėtina, jog CPK 644 str. 1 d. 2 p. numato skolininko pareigą informuoti antstolį apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Taigi, apeliantas, pasikeitus gyvenamosios vietos adresui, privalėjo antstolį informuoti apie pasikeitusias aplinkybes.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei sprendė, kad antstolis G. B. tinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias išieškojimo tvarką. Tuo tarpu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.