- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-1212-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00044-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Žvejų
- Atsakovas
- AB „Panevėžio statybos trestas“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės Žvejų g. 41 Daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Žvejų g. 41 Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl daugiabučio namo statybos defektų pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę kokybiškai ir laikantis statybos techninių reglamentų reikalavimų savo lėšomis ištaisyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo, išorinių sienų, balkonų išorinių konstrukcijų ir laiptinių statybos defektus bei pašalinti namo bendrųjų metalinių konstrukcijų koroziją ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o jeigu atsakovė per nustatytą terminą defektų nepašalins, prašo teismo suteikti ieškovei teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovės lėšomis
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-04-18 nutartimi tenkino atsakovės AB „Panevėžio statybos trestas“ prašymą ir civilinę bylą pagal ieškovės Žvejų g. 41 Daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl daugiabučio namo statybos defektų pašalinimo perdavė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo šalių jokie sutartiniai santykiai nesieja, todėl šioje byloje alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklė, įtvirtinta CPK 30 str. 9 d., netaikytina, netaikytinos ir išimtinio teismingumo taisyklės, nustatytos CPK 31 str.
Šalies argumentai
Ieškovė su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes bei daugiabučių namų administravimo ypatumus, dėl to netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias alternatyvų teismingumą. Ieškovės vertinimu, ji įgyvendina statinio savininkų teises, kylančias iš sudarytų sutarčių su atsakove, bei vykdydama bendrijos visuotinio susirinkimo įpareigojimus pareiškė ieškinį dėl nekokybiškų darbų atlikimo. Mano, jog atsakovė, būdama statytoja ir pardavėja, yra saistoma sutarčių su butų savininkais, dėl to nesąžiningai elgiasi neigdama ieškovės teismingumo pasirinkimo galimybę.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, ieškovės ieškinys buvo perduotas kitam teismui dėl to, jog teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pripažįstu pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės teisinio statuso. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pagal šios normos nuostatas ieškovė įgyvendina visas butų savininkų teises ir prisiima pareigas, kurios susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškinys pareikštas dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų trūkumų pašalinimo. Šiuos objektus bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu savininkai įsigijo sutarties pagrindu iš atsakovės. Šią aplinkybę, atsižvelgdama į ieškovės teisinį statusą, turėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčo teisinių santykių šalių, nors ir netiesiogiai, nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai.
Pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta jų įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Aiškinant įstatymo formuluotę „sutarties įvykdymo vieta“, būtina atsižvelgti į tai, kaip šią prievolių teisės kategoriją apibrėžia civiliniai įstatymai. CK6.52 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose, arba kurią nulemia prievolė esmė. Šiuo nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo prievolės esmę lemia tai, jog daiktas turi būti perduotas pirkėjui, o perdavimo vieta, atsižvelgiant į sutarties objektą, yra nekilnojamojo daikto buvimo vieta, t .y. Palangos m. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė turėjo teisę pasinaudoti alternatyvų teismingumą reglamentuojančiomis teisės normomis, o pirmosios instancijos teismas turėjo tokią ieškovės teisę pripažinti kaip pagrįstą ir priimti ieškinį.
Be to, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie leistų pirmosios instancijos teismui padaryti priešingas išvadas nei tos, kurios buvo padarytos prieš priimant ieškinį nagrinėti Palangos miesto apylinkės teisme.
Šių aplinkybių visetas suteikia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias teismingumo klausimą. Dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės Palangos miesto apylinkės teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės Palangos miesto apylinkės teismui.