Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo atsakovui R. B., trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir jame išdėstytais argumentais prašė ieškinį patenkinti, paramą iš atsakovo priteisiant iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., nes nėra aiški ieškovo mokslų gimnazijoje baigimo data. Ieškovas papildomai paaiškino, kad artėja išleistuvės, todėl patirs papildomų išlaidų, taip pat nori įgyti vairuotojo pažymėjimą. Ieškovas šiuo metu neturi galimybės dirbti, nes ruošiasi egzaminams..

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta. Susisiekus telefonu su atsakovu, pastarasis nurodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu negalės. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, bylos eiga nesidomėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla nagrinėta teismo posėdyje, nedalyvaujant atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas R. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo R. B. ir trečiojo asmens R. B. pilnametis sūnus, pilnametystės sulaukė 2023 m. liepos 26 d. Iš 2023 m. rugpjūčio 28 d. pažymos matyti, kad ieškovas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) IV d klasėje, ugdymo proceso pabaiga pažymoje nurodyta – 2024 m. rugpjūčio 31 d.

Ieškovas savo vardu vertingo (nekilnojamojo, registruotino kilnojamojo) turto neturi, „SODRA“ duomenimis, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki teismo posėdžio negavo darbinių pajamų. Bylos duomenimis ieškovas yra neįgalus, jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Ieškovui nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. mokama 87,75 Eur ir 50,47 Eur dydžio mėnesinės išmokos vaikui. Tuo tarpu jo mamai R. B., su kuria jis gyvena, mokama kas mėnesinė 34,89 Eur vienišo asmens išmoka ir 277,04 Eur netekto darbingumo išmoka.

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jau iki konkretaus pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo įtvirtinimo CK normose suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.

Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovas yra pilnametis nuo (duomenys neskelbtini) mokosi baigiamojoje klasėje gimnazijoje. Šiuo metu ieškovas ruošiasi egzaminams, todėl turi didelį užimtumą ir po pamokų mokykloje, dėl to, teismo nuomone, jis neturi realių galimybių dirbti ir pakankamai užsidirbti savo pragyvenimui. Šiuo metu jo pajamas sudaro tik valstybės mokama parama vaikui, kuri siekia 136,22 Eur per mėnesį. Be to, jam yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, dėl ko jo galimybės mokytis gimnazijos baigiamojoje klasėje ir kartu dirbi yra objektyviai apribotos. Tokiu būdu, ieškovas yra išlaikomas motinos, taip pat prie jo išlaikymo, sulaukus pilnametystės, turi prisidėti ir atsakovas (ieškovo tėvas).

Taigi, iš ieškovo ir trečiojo asmens teisme duotų paaiškinimų, taip pat ugdymo įstaigos išduotos pažymos apie ugdymo proceso pabaigą, mokymosi tvarkaraščio nustatyta, kad ieškovas mokosi pažangiai ir gimnaziją baigs (vidurinį mokslą) 2024 m. rugpjūčio 31 d. (pagal ugdymo įstaigos išduotą pažymą apie ugdymo proceso pabaigą). Kaip jau teismas nustatė, mokslo metų eigoje ieškovas dėl didelio užimtumo mokymosi procese bei nustatyto darbingumo lygio dirbti neturi jokios galimybės. Dėl to teismas daro išvadą, jog tik pasibaigus ugdymo procesui gimnazijoje, ieškovui atsiras galimybė dirbti. Atsižvelgiant į įtvirtintą reguliavimą, kad tėvai turi pareigą išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įvertinus realią ieškovo situaciją – šiuo metu yra baigiamosios klasės moksleivis, o besimokančio mokyklos mokinio pareiga yra didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, ruoštis egzaminams, teismas sprendžia, kad siekiant padėti ieškovui, kaip mokiniui, įgyvendinti savo teisę įgyti vidurinį išsilavinimą, būtina abiejų tėvų parama, kol jis baigs šiuos mokslus.

Vertinant ieškovo galimybes dirbti nustatyta, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) IV gimnazijos klasėje, ruošiasi brandos egzaminams. Jis neturi galimybių dirbti ir savarankiškai visiškai save išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti paskirtas užduotis bei ruoštis brandos egzaminams, be to, jam taip pat nustatytas 55 procentų darbingumas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos manyti, kad ieškovas turi išlaikymo poreikį, t. y. jo nurodyti poreikiai yra įprasti, kasdieniai, nepasižymintys išskirtinumu ar prabanga, ieškovas gyvena su motina, kuriai nustatytas neįgalumas, ji nedirbanti, jis pats jokių pajamų negauna, sulaukus pilnametystės jo poreikiai tenkinami iš gaunamų socialinių pašalpų ir motinos teikiamos lėšos, kurios yra labai minimalios. Visų minėtų duomenų visetas, teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą ieškovui, o būtent, yra visos būtinos minėtos teismų praktikos suformuluotos sąlygos šiai pareigai vykdyti – ieškovo turtinė padėtis sunki, jis sąžiningai mokydamasis siekia įgyti išsilavinimą.

Vis dėlto, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina laikytis vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo. Dėl to, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į išlaikymo prievolę turinčių asmenų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas ir pan.

Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo dėl to, kad dirba (duomenys neskelbtini), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, žinodamas apie bylą, atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, savo pozicijos apie pareikštą ieškinį neišreiškė. Dėl to, teismas vertina tik tuos bylos duomenis, kuriuos teismas gavo savo iniciatyva. Pagal VĮ ,,Regitra“ ir VĮ ,,Registrų centras“ duomenis atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, taip pat savo vardu yra užregistravęs tris transporto priemones, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Tačiau „SODRA“ duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gaunamos pajamos praėjusiais metais svyravo nuo 461,51 Eur iki 2391,74 Eur. Juolab pats atsakovas telefonu patvirtino, kad dirba užsienį, dėl ko pagrįstai manytina, kad jo gaunamas pajamos yra dar didesnės. Dėl to, byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovo galimybes teikti ieškovui reikiamą išlaikymą.

Įvertinęs aptartą atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad prie išsilavinimo siekiančio pilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo turėtų prisidėti ir atsakovas, pareiga teikti paramą vidurinėje mokykloje besimokančiam pilnamečiui vaikui negali būti perkeliama tik ieškovo motinai, su kuria jis gyvena. Byloje nustatyta, kad pilnamečio vaiko išlaikymui yra reikalinga apie 660,00 Eur suma, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 660,00 Eur sumos.

Teismas, atsižvelgdamas į išlaikymo reikalaujančio pilnamečio asmens poreikius, į aplinkybę, jog išlaikymas reikalingas atsakovo ir trečiojo asmens pilnamečiam vaikui, siekiančiam įgyti vidurinį išsilavinimą, į jo turtinę padėtį, daro išvadą, kad galimas ieškovo tėvų teikti jam išlaikymas yra 660,00 Eur per mėnesį, tačiau teismas tuo pačiu atsižvelgia į paties ieškovo prašomos priteisti išlaikymo sumos dydį, todėl yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje prievolėje 200,00 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis, ir tai atitiks protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis, 3.192¹ straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, išlaikymas ieškovui priteistinas po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš atsakovo nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki kol jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Konkreti išlaikymo mokėjimo pabaigos data nenustatytina, kadangi pats ieškovas teismui patvirtino, nežinantis, kada tiksliai jis baigs šią ugdymo įstaigą, o ir iš bendros vidurinio išsilavinimo organizavimo tvarkos žinoma, kad toks ugdymas nevyksta visą vasaros periodą.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui šioje civilinėje byloje buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 12). Antrinės teisinės pagalbos išlaidų 2023 m. gruodžio 21 d. pažymoje Nr. APD-2023-17255 nurodyta, kad išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 270,83 Eur (b. l. 20). Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo teikimą, kuris sudaro 72,00 Eur (skaičiuojant nuo 2400 Eur sumos (200,00 Eur x 12 mėn.)(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš atsakovo valstybei priteistina 39,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo R. B. ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo - tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) ieškovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą dieniniame skyriuje (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jam sueis 24 metai, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 72,00 Eur (septyniasdešimt du eurus 00 ct) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660, 270,83 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 83 ct) antrinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630, ir 39,65 Eur (trisdešimt devyni eurai 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.