Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant R. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Kretingos raj., lietuviui, LR piliečiui, profesinio išsilavinimo, ūkininkaujančiam, vedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, surašytas protokolas pagal ATPK 130² str.

nustatė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato VTS KPP vyriausiasis patrulis Edmundas Lukauskas (toliau-Institucija) 2013-06-04 surašė R. L., administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013-06-04, 19:10 val., Kretingos raj. Kalniškių k., vairavo transporto priemonę automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas baustas pagal ATPK 126 str. 4 d., neblaivus, kai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2.62 prom.), neturėdamas teisės vairuoti. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 130² str. pažeidimą. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. L. sutiko su nustatytu pažeidimu. Teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, kad prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo. Nurodė, kad jis 2013-06-04 namuose šventė sutuoktinės mamos gimtadienį kai vakare, jam būnant neblaiviam, paskambino draugas, kuris pranešė, kad kaime prie parduotuvės rastas negyvas jo klasės draugas. Jis būdamas šoke, nepagalvojęs, galimai dėl išgerto alkoholio, sėdo į kieme stovėjusį automobilį, kuris dienos metu nerakinamas, o užvedimo rakteliai visada yra užvedimo spynelėje, įsėdo ir išvažiavo prie kaime esančios parduotuvės. Jam atvažiavus, iš jo paskos privažiavo policijos pareigūnai, kurie ir nustatė, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Su padarytu pažeidimu sutiko, jo neginčijo. Paaiškino, kad jis po nubaudimo už vairavimą transporto priemonės būnant neblaiviam jo vardu registruotą transporto priemonę Audi A8, perregistravo sutuoktinės vardu, nes jis ja nesinaudojo, o sutuoktinė L. L., nuolat naudojosi automobiliu, nes jie turi tris nepilnamečius vaikus, iš kurių du yra vežiojami į mokyklą ir atgal bei pas medikus. Nurodė, kad šeimoje turi tik vieną automobilį, kuriuo visada naudojosi jo sutuoktinė ir ji apie tai, kad jis būdamas neblaivus išvažiavo iš namų nieko nežinojo. Automobilio rakteliai namuose nebuvo slepiami, nes tam nebuvo būtinybės, nes jis žinodamas, kad jam negalima vairuoti, nes jis tokios teisės neturi, to niekada nedarydavo. Prašo teismo atsižvelgti į šeimos sudėtį, poreikį sutuoktinei turėti transporto priemonę ir ja vežioti vaikus, į tai, kad gyvena kaime, ūkininkauja, žmona yra vaiko priežiūros atostogose, jam reikalinga dirbti ūkio darbus, kad šeima gautų pajamų, bei atsižvelgti į šeimos turtinę padėtį, kad ūkininkauja, į tai, kad šeimos mėnesines pajamas sudaro apie 1000 litų, į tai, kad jų šeimos pragyvenimui padeda tėvai, todėl prašo nekonfiskuoti vienintelės šeimos susisiekimo priemonės automobilio AUDI A8.Transporto priemonės automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas L. L. parodė, kad jos sutuoktinis R. L. po jam paskirtos nuobaudos - atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, perregistravo automobilį jos vardu, kadangi jis ja naudotis nebegalėjo, o ji privalėjo nuolat vežioti vaikus į mokyklą, kuri nuo gyvenamosios vietos yra apie 2 km atstumu bei medikus. Paaiškino, kad šeimoje jie augina tris mažamečius vaikus, kuriais abu rūpinasi, tačiau, ji turėdama teisę vairuoti, rūpinasi vaikų pavežėjimu į mokymosi ir medicinos įstaigas. Paaiškino, kad šeimai praradus vienintelę transporto priemonę, nukentėtų jų vaikų interesai, nes būtų itin sudėtinga sprendžiant vaikų pavežėjimo klausimą, nes jie gyvena kaime, o vaikai kitais mokslo metais mokysis Kartenos mstl. Jų šeimos pajamos yra nedidelės, pragyventi padeda tėvai, todėl įsigyti kitą transporto priemonę, būtų skaudi finansinė našta šeimai. Prašo nekonfiskuoti automobilio. Taip pat parodė, kad jos sutuoktinis niekada nevairavo transporto priemonės, po to kai jam buvo atimta teisė vairuoti, todėl ji neslėpdavo automobilio raktelių, nuo R. L., o įvykio dieną, ji nežinojo ir nematė, kad jis išvažiavo automobiliu būdamas neblaivus, nes tuomet buvo namuose.R. L. kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo prisipažino. Be jo prisipažinimo padarytas pažeidimas visiškai įrodytas VPK Kretingos rajono PK surinkta medžiaga: 2013-06-04 administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų E. Lukausko ir V. Batakio tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 36, alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad R. L. vairavo a/m neblaivus (2,62 promilės) kitais bylos dokumentais.Iš surinktų rašytinių įrodymų ir liudytojos L. L. parodymų teismas daro išvadą, kad R. L. 2013-06-04, 19:10 val., Kretingos raj. Kalniškių k., vairavo transporto priemonę - automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas baustas pagal ATPK 126 str. 4 d., neblaivus, kai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2.62 prom.), neturėdamas teisės vairuoti. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14, punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ir ATPK) 130² str. pažeidimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnis).Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Byloje nenustatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Padarytas visuomenei pavojingas administracinis teisės pažeidimas, turintis įtakos visuomenės saugumui, pažeidėjui R. L. nustatytas sunkus girtumo laipsnis. R. L. anksčiau baustas už analogiškos rūšies teisės pažeidimus, t.y. už vairavimą transporto priemonę neblaiviam, už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą atimta teisė vairuoti transporto priemones. Visa tai rodo, kad R. L. išvadų dėl savo elgesio nedaro, tokiais savo veiksmais keldamas pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tačiau teismui pateikti duomenys, kad R. L. augina tris vaikus: M. L., gim. 2006-05-14, I. L. gim., 2008-06-06 ir A. L., gim. 2011-04-27 iki 12 metų.ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia <..> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti neturintiems asmenim, kuriems areštas negali būti skiriamas, - baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 29 straipsnio 2 dalyje yra numatytos išimtys ir nurodyta, jog Administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams.Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šia nuostata yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 23 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai). Nagrinėjamoje byloje aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 29 straipsnio 2 dalyje, numato, kad „Administracinis areštas negali būti skiriamas <...> moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus <...>“. Iš šios teisės normos analizės darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, numatydamas išimtis asmenų grupių, kurioms negali būti skiriamas areštas, siekė apsaugoti mažamečių vaikų interesus. Tačiau įstatyme numačius, jog areštas negali būti skiriamas tik moterims, to nenumatant vyrams, buvo nepagrįstai išskirta asmenų grupė lyties pagrindu. Šiuo atveju asmenų grupės lyties pagrindu išskyrimas nėra pateisinamas ir pagrįstas siekiamo apsaugoti gėrio – mažamečių vaikų – atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje yra įsakmiai nurodyta, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucinė jurisprudencija šiuo klausimu yra aiški, todėl aptartas reglamentavimas, numatytas ATPK 29 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, apima ir vyrus, kurių priežiūra vaiko auginime yra reikšminga ir kurie realiai augina vaikus iki 12 metų amžiaus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnyje yra nurodyta, jog Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią konstitucijos nuostatą, yra pabrėžęs, jog bendrasis teisės principas ubi ius, ibi remedium, Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, konstitucinis atsakingo valdymo principas, Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Konstitucijos 18 straipsnio nuostata, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą suponuoja ne tik tai, kad tokiais atvejais asmens teisės, laisvės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai turi ir gali būti apginti aiškinant Konstituciją ir tiesiogiai taikant jos nuostatas, bet ir tai, kad tokią gynybą turi užtikrinti teismai. <...>. Taigi teismai neabejotinai turi ir iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją – aukščiausiąją teisę <...>. Taikydami teisę, <..> teismai turi vadovautis inter alia konstitucine žmogaus teisių ir laisvių samprata, Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir laisvių prigimtinio pobūdžio pripažinimo maksima, konstituciniais teisinės valstybės, teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo principais, taip pat konstituciniu teisėtų lūkesčių apsaugos principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas). Įvertinus anksčiau aptartą teisinio reglamentavimo ATPK netikslumą ir Konstitucinio Teismo nutarime pateiktą Konstitucijos 6 straipsnio nuostatų aiškinimą, darytina išvada, kad pažeidėjas turi teisę ginti savo teises tiesiogiai remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, o teismas, nagrinėdamas bylą – jas taikyti. Dėl paminėtų priežasčių darytina išvada, kad R. L., faktiškai auginančiam tris vaikus iki 12 metų amžiaus, rūpinantis jų išlaikymu ir tenkinant jų poreikius (b. l. 17-19), neskirtina administracinio arešto nuobauda. Įvertinus apelianto paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad jis yra pajėgus sumokėti jam skiriamą piniginę baudą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnis nustato, jog šiame straipsnyje numatyti veiksmai užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones ir transporto priemonės konfiskavimą. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. Nustatyta, kad R. L. vairavo šeimos poreikiams naudojamą automobilį, kuris registruotas jo sutuoktinės L. L. vardu. ATPK 30¹ str. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryti pažeidimai yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. R. L., praėjus 1 m. ir 5 mėn. nuo nuobaudos paskyrimo įsiteisėjimo, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei jis prieš tai yra du kartus baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti (b. l. 12-14).Vairuodamas automobilį neblaivus R. L., kai jam buvo nustatytas 2,62 promilės girtumo laipsnis, kėlė grėsmę visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Tai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Teismas pabrėžia, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.Teismas įvertino tas aplinkybes, kad nors automobilio, kurį pažeidimo padarymo metu vairavo R. L., savininkė L. L. teisme paaiškino, kad jos vyras R. L., jos vardu registruotą automobilį, kuris priklauso jų šeimai, pasiėmė savavališkai, tačiau, apie tai ji policijos neinformavo, be to, jai buvo žinoma, kad R. L. tą patį automobilį tik R. L. vardu registruotą vairavo neblaivus ir 2011-09-12, dėl to Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-04 nutarimu R. L. pagal ATPK 126 str. 4 d. buvo paskirta 2000 Lt bauda, ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams, tačiau, pasitikėdama vyru, L. L. automobilio raktelius namuose laikė atviroje vyrui pasiekiamoje vietoje – automobilio užvedimo spynelėje, ar automobilyje, tai rodo, kad automobilio savininkė neužtikrino, kad R. L., neturėdamas teisės vairuoti ir neblaivus, pakartotinai sėstų prie automobilio vairo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonė buvo paimta prieš savininko valią ir ja buvo naudojamasi neteisėtai. Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad L. L. kaip transporto priemonės savininkė, elgėsi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai, nepasirūpino, kad transporto priemone negalėtų pasinaudoti kiti asmenys. ATPK 130² straipsnio taikymas tokiu būdu, kad transporto priemonės konfiskavimas negalėtų būti skiriamas tuo atveju, kai automobilio savininkas teigia valios perduoti savo automobilį valdyti ar naudoti kitam asmeniui neišreiškęs, nors nėra pakankamai tai patvirtinančių įrodymų, apsunkintų numatytų šioje ATPK nuostatoje atsakomybės priemonių bei įstatymų leidėjo tikslų tinkamą įgyvendinimą. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, nepaisant to, kad automobilio savininkė L. L. žmona, turi tris mažamečius vaikus bei automobilis jai reikalingas kasdieniam naudojimui, R. L. kartu su baudos nuobauda skirtinas ir ATPK 130² str. sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – automobilio konfiskavimas. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skirtina nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas sunkus girtumo laipsnis, ir vairuoja automobilį, kai jis tokios teisės neturi ir yra baustas už analogiškus administracinės teisės pažeidimus, yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas - baudą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – tai yra apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą šios visuomenės nariams. Tai, kad jis augina tris mažamečius vaikus, gailisi dėl padaryto pažeidimo, jam skirtina ATPK 130² str. sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis yra sankcijoje numatytas minimumas. nutarė pripažinti R. L., kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje ir skirti nuobaudą: 4000 Lt (keturių tūkstančių) baudą. Konfiskuoti automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), kurio savininkas L. L.. Bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 247300010112394300 AB bankas SWEDBANKAS (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030. Jeigu pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudą ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą Nutarimas Lietuvos Respublikos ATPK 302², 3024-5 str. nustatyta tvarka per 20 d. gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Kretingos rajono apylinkės teismą. Teisėja Diana Navickienė