Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-08 · Administracinė byla Nr. eI-1414-484/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-08
Bylos Nr.
eI-1414-484/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00077-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
N. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1414-484/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00077-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos 8.3.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. (N. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2018 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-3 (00006) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto R. F. piliečiui N. M., panaikinimo“.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir Bendrovė), kurios jis yra dalyvis, atitiko Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinti leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo pagrindai bei Įstatymo 45 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytas leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, 2016 m. balandžio 4 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2018 m. balandžio 4 d.

Pareiškėjo teigimu, Bendrovėje darbuotojai dirbo sutartu laiku ir sutartomis sąlygomis. Dėl sunkios Bendrovės finansinės padėties atlyginimai negalėjo būti mokami ar išmokami reikiamo dydžio, todėl Bendrovėje šiuo metu nėra dirbančių darbuotojų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, teigia, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (tiek galiojusi, tiek šiuo metu galiojanti redakcija) nustatytas teisinis reglamentavimas yra diskriminacinio pobūdžio, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje (el. bylos I tomo 1-6 puslapiai).

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Akmenės grupei (toliau – Migracijos skyrius) 2016 m. vasario 25 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat į tai, kad įmonė atitiko kitus Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, 2016 m. kovo 16 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. Pareiškėjui 2016 m. balandžio 4 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. balandžio 4 d.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nėra įsteigtos nemažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, visi šioje Bendrovėje įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai buvo atleisti. Departamento turimais duomenimis, 2017 m. liepos 14 d. pareiškėjas tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau Bendrovėje nebedirba nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. Todėl buvo padaryta išvada, kad Bendrovė, kurios dalyviu yra pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcija) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl vadovaudamasis šio Įstatymo nuostatomis ir priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Atsakovas, atsakydamas į skundo teiginius apie tai, kad įmonės veikla buvo reali, o ne fiktyvi, kaip, anot pareiškėjo, motyvuoja Migracijos departamentas, atkreipia dėmesį, kad leidimas pareiškėjui buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ne dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvi, o dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinto reikalavimo, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsakovo teigimu, Migracijos departamentas, nustatęs savarankišką leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, aplinkybių, susijusių su įmonės fiktyvumu nevertino.

Migracijos departamentas atsiliepime pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik, kad neatitinka Įstatymo 45 straipsnio reikalavimų, bet ir tai, kad ši Bendrovė neperveda priklausančių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas (el. bylos I tomo 18-22 puslapiai).

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-3 (00006) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto R. F. piliečiui N. M., panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 25 d. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariato Migracijos skyriaus Akmenės grupę su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (el. bylos I tomo 23-31 puslapiai).

Migracijos departamento Imigracijos skyrius, nenustatęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (el. bylos I tomo 30 puslapis). Migracijos valdyba 2016 m. balandžio 4 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. balandžio 4 d.

Migracijos departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, 2018 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-2)11U-3 (00006) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (el. byla I tomo 8-10 puslapiai). Kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, atsakovas leidimą laikinai gyventi pareiškėjui panaikino tuo pagrindu, jog paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalyvis yra N. M., neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų, kadangi šioje bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Tokią išvadą Migracijos departamentas padarė vadovaudamasis VSDFV informacinės sistemos duomenimis, remdamasis kuriais nustatė, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d. iš Bendrovės buvo atleisti visi joje įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai. Taigi, minėta Bendrovė nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d., kurios dalyvis yra pareiškėjas, neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nebuvo ne mažiau kaip trijų visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 14 d. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau Bendrovėje nedirba nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. Pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 17 d. vykdo individualią veiklą. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovėje nėra dirbančių asmenų, konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo ūkinės – komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje ir užsienietis neatitinka sąlygų, kurios buvo nustatytos leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu atveju (el. bylos I tomo 157-159 puslapiai).

Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas, jeigu jis užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla. Užsienietis, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje suprantamas, kaip dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 1 d. (TAR, 2014, Nr.2014-19923) iki 2017 m. sausio 1 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo 2016 m. vasario 19 d. (el. bylos I tomo 53-58, 59 puslapiai). Bendrovės veiklos pobūdis – komercinė-ūkinė veikla. Bendrovės įstatinis kapitalas 45 000 Eur (el. bylos I tomo, 41-43, 44-46, 139-141, 147-150 puslapiai). Bendrovės veiklai patvirtinti pareiškėjas kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė Paslaugų teikimo sutartis: Nr. 15/06/30, Nr. 15/07/15, Nr. 15/07/31, Nr. 15/08/10, Nr. 15/10/15, Nr. 15/11/13, Nr. 15/12/02, Nr. 16-01, Nr. 16-02 (el. bylos I tomo 60-61, 62-63, 66-67, 70-71, 75-76, 77-78, 82-83 , 97-98, 99-100 puslapiai), Darbų priėmimo-perdavimo aktus (el. bylos I tomo 64, 68, 72, 74, 81, 84, 86, 102, 104 puslapiai), Sąskaitas faktūras (el. bylos I tomo 65, 69, 73, 79, 80, 85, 87, 101, 103 puslapiai), Kasos pajamų orderius (el. bylos I tomo, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94, 105, 106, 107 puslapiai), Bendradarbiavimo sutartį Nr. 01-02/2016 (el. bylos I tomo 95-96 puslapiai), 2015 metų balansą (el. bylos I tomo 108 puslapis), 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą (el. bylos I tomo 109 puslapis), 2016 m. vasario 19 d. pelno (nuostolių) ataskaita (el. bylos I tomo 110 puslapis), 2016 m. vasario 19 d. balansą (el. bylos I tomo 111 puslapis), Metinę pelno mokesčio deklaraciją (el. bylos I tomo 112-113 puslapiai) , išrašus iš Didžiosios knygos (el. bylos I tomo 116, 117, 118, 119, 120 puslapiai). Taip pat buvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ su darbuotojais sudarytos darbo sutartys, patvirtinančios, kad 2016 m. vasario 25 d. bendrovėje dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai (el. bylos I tomo 121-122, 123-124, 125-126, 127-128 puslapiai). Šios darbo sutartys buvo įvertintos Migracijos departamente nagrinėjant pareiškėjo 2016 m. vasario 19 d. pateiktą prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat buvo įvertinti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys apie apdraustuosius (el. bylos I tomo 142 puslapis).

Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba, kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad įmonė, kurios dalyvis yra užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytų reikalavimų, kad įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Migracijos departamento Kontrolės skyrius, remdamasis VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad vienas iš trijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų iš Bendrovės buvo atleistas 2017 m. rugpjūčio 29 d. , o kiti du -2017 m. rugsėjo 4 d. Bendrovėje nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. dirbančių darbuotojų nėra (el. bylos I tomo 151 puslapis). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalyvis yra pareiškėjas, nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, kad joje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Šių faktinių aplinkybių dėl darbuotojų skaičiaus pareiškėjas neginčija ir jas pripažįsta, tačiau nurodo, kad darbuotojai iš Bendrovės atleisti ir šiuo metu Bendrovėje jokie asmenys nedirba dėl objektyvių priežasčių.

Iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą. Įstatymas jokių šios normos taikymo išimčių nenumato, ji yra imperatyvi.

Pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nebeatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti, t. y. Bendrovė, kurios dalyviu yra pareiškėjas ir kuriam teisėtos veiklos pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas ne tuo pagrindu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios dalyviu yra pareiškėjas, yra fiktyvi, o tuo pagrindu, kad bendrovė, kurios dalyviu yra užsienietis, neatitinka imperatyvių Įstatymo reikalavimų. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su Bendrovės veikla, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Įstatymo pažeidimas nustatytas remiantis objektyviais VSDFV informacinės sistemos duomenimis, kuriais netikėti nėra pagrindo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 7 punktu (Įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų diskriminacinio pobūdžio yra nepagrįsti. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad nei užsieniečiams, nei Lietuvos Respublikos piliečiams nėra keliamas darbo vietų kiekybinis reikalavimas ar darbo užmokesčio dydžio reikalavimas tam, kad būtų įsteigta įmonė. Reikalavimas dėl įsteigtų darbo vietų skaičiaus ar darbo užmokesčio dydžio keliamas tik tuomet, kai užsienietis -įmonės dalyvis pageidauja gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog Migracijos departamento 2018 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. (15/5-2)11U-3 (00006) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto R. F. piliečiui N. M., panaikinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. M. (N. M.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė