- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- 1-82-722/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-2-00025-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Kaltinamasis
- D. T.
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, išnagrinėjusi Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 61-2-00025-2011 ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-10-14 Jonavos rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 227 str. 3 d. 12 MGL( 1560 Lt) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 1d., 223 str. 1d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2011-05-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 3(duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, 2011-03-25 08 val. 20 min. antstolio Nikolajus Alenino kontoros, esančios Kosmonautų g. 15, Jonava, patalpose, susipažinęs bei savo parašu patvirtinęs 2011-02-25 turto arešto aktą Nr. 0111002960, vykdomojoje byloje Nr. 0165/11/00315, kuriuo, vadovaujantis 2011-01-31 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo priimtu įsakymu, antstolis Nikolajus Aleninas areštavo 1/3 dalį piniginių lėšų, esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kasoje, žinodamas apie atsakomybę už 2011-03-25 turto arešto akte Nr. 0111002960 numatytą apribojimo pažeidimą, įsipareigojo šį turtą saugoti iki bus padengtas 26000 Lt įsiskolinimas žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)); taip pat būdamas susipažinęs su 2011-05-05 antstolio Nikolajus Alenino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjai V. Š. pasirašytinai įteiktu ir jos jam perduotu 2011-05-04 patvarkymu dėl 2011-03-25 turto arešto akto Nr. 0111002960 pakeitimo, kuriuo, vadovaujantis 2011-02-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriaus sprendimu Nr. (4.2) SPTi-283, pasikeitus išieškotinų sumų ir vykdymo išlaidų dydžiui, antstolis Nikolajus Aleninas areštavo 1/1 dalį piniginių lėšų, esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kasoje iki bus padengtas bendras 63000 Lt žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriui, esančiam Kauno g. 20, Jonava, įsiskolinimas, sutrukdant 63000 Lt įsiskolinimo žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jonavos skyriui išieškojimą, pažeisdamas 2011-03-25 turto arešto akte Nr. 0111002960 įtvirtintas nuostatas, nustatančias baudžiamąją atsakomybę už perduoto saugoti turto išeikvojimą, perleidimą ar paslėpimą, nusikalstamą šio turto sunaikinimą ar sužalojimą nusikalstamu būdu, t. y. laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2011-05-31 paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusį, 2011-03-25 antstolio Nikolajus Alenino turto arešto aktu Nr. 0111002960 bei 2011-05-03 patvarkymu aprašytą areštuotą ir jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 18639,15 Lt vertės turtą.
Šiais savo veiksmais D. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 246 str. 1 d.
Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679):
- 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
- 18 straipsnio „Klaidų taisymas“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jei padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo N. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (nauja red. 2010-06-02 LRV nut. Nr. 671) 16 punkte nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.... Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais“, pildydamas bendrovės kasos knygą, 27 lape laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-01-16, grafoje „Likutis laikotarpio pradžioje“ pataisė likučio (93,72 Lt) sumą, ją patvirtino parašu, grafoje „Likutis laikotarpio pabaigoje“ pataisė likučio (2670,02 Lt ) sumą, parašu pataisymo nepatvirtino; kasos knygos 28 lape laikotarpio nuo 2011-01-16 iki 2011-01-26, grafoje „Likutis laikotarpio pradžioje“ pataisė likučio (2670,02 Lt) sumą, jos nepatvirtino parašu, grafoje „Likutis laikotarpio pabaigoje“ pataisė likučio (752,71 Lt) sumą, patvirtino pataisymą parašu; kasos knygos 29 lape laikotarpio nuo 2011-01-27 iki 2011-01-31 grafoje „Likutis laikotarpio pradžioje“ pataisė likučio (752,71 Lt) sumą, jos nepatvirtino parašu; kasos knygos 30 lape laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-02-09, grafoje „Likutis laikotarpio pradžioje“ pataisė likučio (1391,46 Lt) sumą, jos nepatvirtino parašu, grafoje „Likutis laikotarpio pabaigoje“ pataisė likučio (3771,38 Lt ) sumą, nepatvirtino pataisymo parašu; kasos knygos 31 lape laikotarpio nuo 2011-02-10 iki 2011-02-27, grafoje „Likutis laikotarpio pradžioje“ pataisė likučio (3771,38 Lt) sumą, jos nepatvirtino parašu;
- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 4 dalį, kur nurodyta, kad „.... Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“, neišsaugojo ir nepateikė tyrimui už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymo su tiekėjais registrų;
- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 5 dalį, kur nurodyta, kad „Grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais..... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo N. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (nauja red. 2010-06-02 LRV nut. Nr. 671) 3 punktą, kur nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, 4 punktą, kur nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos pajamų orderį“, 16 punktą, kur nurodyta, kad „Visos operacijos įrašomos į kasos knygą....“, laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-06-04 į bendrovės kasos knygą neįtraukė 249,31 Lt sumą, įformintą kasos pajamų orderiais:
- 2011-06-01 kasos pajamų orderio serija (neįskaitoma) be numerio, išrašyto 114,31 Lt sumai; 2011-06-01 kasos pajamų orderio serija (neįskaitoma) be numerio, išrašyto 50 Lt sumai; 2011-06-02 kasos pajamų orderio serija (neįskaitoma) be numerio, išrašyto 50 Lt sumai; 2011-06-04 kasos pajamų orderio serija (neįskaitoma) be numerio, išrašyto 35 Lt sumai;
- pagal pateiktus tyrimui grynųjų pinigų apmokėjimo dokumentus: 2011-06-28 AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą serija KRA Nr. 0009966, išrašytą 1000 Lt sumai, 2011-06-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą serija UIB Nr. 0602295, išrašytą 1000 Lt sumai, 2011-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitą serija MIA Nr. 0000179, išrašytą 269,84 Lt sumai, 2011-11-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitą serija MIA Nr. 0000201, išrašytą 197, 61 Lt sumai bei tai pačiai sumai išrašytą 2011-11-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“PVM sąskaitą-faktūrą serija MIA Nr. 0000406 kasos išlaidų orderių už laikotarpį nuo 2011-06-28 iki 2011-11-04, išrašytų bendrai 2467 Lt sumai tyrimui nepateikė, į kasos knygą neįtraukė.
- 17 straipsnį, kur nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo.... ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (nauja red. 2008-06-26 įst. Nr. X-1633) 15 straipsnį, „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro apsibaigus finansinėms metams“, 27 straipsnį, kur nurodyta, kad „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas...“, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės už 2011 metus dokumentų, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti kaip keitėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai įsiskolinimai tiriamuoju laikotarpiu bei jų teisingumo, dėl ko iš dalies negalima nustatyti 2011 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinimas D. T. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 246 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. grindžiamas šiais duomenimis:
D. T. įtariamojo apklausos metu duotais parodymais nustatyta, kad nuo 2009 m. kovo mėn. 03 d. jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Pagrindinė įmonės veikla mėsos perdirbimas ir prekyba. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini), o veiklą vykdė (duomenys neskelbtini). Turėjo tris parduotuves (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į parduotuves produkciją teikdavo keletas tiekėjų, tarp kurių buvo ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. 2010 m. buvo finansiškai sunkūs, kiek galėdavo, tiek pervesdavo pinigų tiekėjams, atsiskaitydavo su SODRA ir mokesčių inspekcija. Kadangi neturėjo galimybės pervesti tiekėjams visų lėšų, augdavo skolos, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ir jiems iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista skola, vykdomasis raštas buvo perduotas antstoliui N. Aleninui. 2011 m. kovo mėn., gali būti kad tai buvo pranešime apie įtarimą nurodytą 25 d., jis nuvyko pas antstolį N. Aleniną, kur pasirašytinai susipažino su turto arešto aktu, kuriuo buvo areštuota 1/3 įmonės kasoje esančių lėšų. Jis buvo paskirtas turto administratoriumi, apie ką pasirašė turto arešto akte. Taip pat jis, kaip įmonės direktorius, turėjo pateikti antstoliui prašomus dokumentus. Kadangi dokumentai buvo netvarkingi, susitarė su antstoliu, kad juos pristatys vėliau, bet taip ir nepristatė. Jie su antstoliu susitarė, kad jis areštuotas pinigines lėšas ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nuo jų apskaitos įmonės kasoje perves ar įmokės į antstolio depozitinę sąskaitą, bet dėl finansinių sunkumų šių lėšų nepervedė. Siekdamas, kad įmonė toliau vykdytų veiklą, paimtas iš įmonės kasos pinigines lėšas naudojo žaliavų pirkimui, atsiskaitymui už žaliavas. Antstoliui pinigų visai nelikdavo, todėl antstolis pats ateidavo į parduotuves ir paimdavo kasoje esančius pinigus. Visus antstolio patvarkymus yra gavęs, tačiau, kaip jau minėjo, dėl sunkios finansinės padėties negalėjo pervedinėti antstoliui visų kasoje esančių lėšų, nes įmonė turėtų nutraukti veiklą. Nors labai stengėsi išgelbėti įmonę, nuo 2012-06-01 ji sustabdė veiklą ir nuo tos dienos jos nebevykdo.
Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal LR BK 264 str. 1 d. dėl aprašyto ir areštuoto turto paslėpimo kaltu prisipažįsta iš dalies, kadangi nevykdė antstolio įpareigojimų, iš įmonės kasoje gautų lėšų bandė pats atsiskaityti su tiekėjais, kad įmonė kuo ilgiau galėtų vykdyti savo veiklą. Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltu prisipažįsta visiškai. Jis įmonėje vykdė kasininko pareigas, buhalteriją tvarkė buhalterė J. D.. Kadangi pagal išsilavinimą yra mechanikas, buhalterijoje neturi jokios patirties, todėl tvarkydamas tą pačią kasos knygą darydavo klaidų, jis net nežinojo, kad kasos knygoje negalima daryti pataisymų, o jeigu jie buvo padaryti, reikia juos patvirtinti parašais. Kai įmonė nustojo vykdyti veiklą, jis nustojo pildyti kasos knygą, turėjo labai daug rūpesčių, liko daug skolų, todėl apie buhalterinę apskaitą negalvojo, dokumentus stengėsi išsaugoti, bet jie tikrai nebuvo tvarkingi. Gal tyrimui nepateikti dokumentai – finansinė atskaitomybė už 2011 m., atsiskaitymo su tiekėjais registrai kažkur ir yra, bet kur, jis šiuo metu nežino, todėl ir tyrėjai nepateikė (2 t. b. l. 106-107, 123).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojo antstolio Nikolajaus Alenino parodymais nustatyta, kad 2011-03-07 gavo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą, t. y. 2011-01-31 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-264-548/2011. Sprendimo, dėl lėšų išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vykdymo metu 2011-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. T. pasirašytinai buvo įteikti patvarkymai dėl reikalavimo pateikti duomenis, susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdomąjį dokumentą, ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Antstolio reikalavimas pateikti duomenis, skolininkui buvo privalomas ir turėjo būti įvykdytas per antstolio nustatytą terminą, tačiau iki šio momento antstolis jokių reikalaujamų dokumentų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Už šiuose patvarkymuose nurodytų reikalavimų vykdymą yra atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. T., kuris nepateikdamas antstoliui reikalaujamų dokumentų savo veiksmais trukdo antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Taip pat 2011-03-25 buvo areštuotos piniginės lėšos, esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kasoje. Šio turto saugotoju buvo skirtas įmonės direktorius, kuris pasirašytinai įsipareigojo saugoti arešto akte nurodytą turtą ir pasirašytinai gavo turto arešto akto kopiją. Turto arešto akte buvo nustatyti su turto areštų susiję apribojimai, t. y. turto saugotojas buvo įpareigotas areštuotas pinigines lėšas ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nuo jų apskaitos įmonės kasoje pervesti arba įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą. Nors įmonė vykdė ūkinę veiklą ir gaudavo pinigines įplaukas į įmonės kasą, ką savo paaiškinimuose, kurie buvo pateikti kaip priedai kartu su pareiškimu, patvirtina ir įmonės darbuotojos A. J. ir V. Š., 2011-03-25 turto arešto akte nurodytas turto saugotojas D. T. nevykdė jame nurodytų apribojimų susijusių su areštuotu turtu ir jokių įmokų į antstolio depozitinę sąskaitą nepadarė. Pažymi, kad savo paaiškinimuose įmonės darbuotojos nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos metu gautus pinigus atiduodavo direktoriui D. T..
Kadangi 2011-05-04 prie išieškojimo iš to paties skolininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisijungė išieškotojas VSDFV Jonavos skyrius, kuris pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą (VSDFV Jonavos skyriaus 2011-02-21 sprendimą Nr. (4.2)SPTi-283), 2011-03-25 turto arešto aktas 2011-05-04 antstolio patvarkymu buvo dalinai pakeistas, nurodant, kad pasikeitė arešto mastas ir areštuojama turto dalis. Turtas, su turto arešto akte nustatytais apribojimais ir įsipareigojimais, buvo paliktas saugoti direktoriui D. T., kuris atsakingas už šios įmonės kasą. Be to, 2011-05-04 patvarkymu buvo pareikalauta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius per 2 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo momento raštu antstoliui praneštų ar pas jį yra skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės lėšų, kurias jis pagal 2011-03-25 turto arešto aktą privalėjo saugoti, ir visas šias areštuotas lėšas pervestų į antstolio depozitinę sąskaitą.
Nepaisant antstolio reikalavimų susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų trukdyti vykdyti vykdomąjį dokumentą, pateikti duomenis apie skolininko turtą bei reikalavimo visas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. T. trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą, t. y. nepateikinėjo reikalaujamų duomenų ir areštuotų lėšų, iš kurių galimas išieškojimas, nepervedinėjo į antstolio sąskaitą, nors į įmonės kasą įplaukdavo lėšos ir jomis disponuodavo pats direktorius.
Kadangi jokios areštuotos lėšos į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos nebuvo, iki šios dienos D. T. jokių duomenų apie areštuoto turto buvimo vietą nepateikė, mano, kad areštuotas turtas yra paslėptas ar iššvaistytas (2 t. b. l. 92-93).
Liudytojos V. Š. parodymais nustayta, kad nuo 2009-04-28 iki 2011-06-14 ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke-pardavėja, parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2011 m. pavasarį, tiksliau nepasakys, nes nepamena, į parduotuvę atėjo vyriškis, kuris prisistatė antstoliu, pavardės dabar pasakyti negali, nepamena, jis parodė dokumentą ir paprašė „nuimti“ kasos aparatą, parodyti kiek jame yra pinigų ir visus pinigus atiduoti jam. Direktorius D. T. kalbėjo su antstoliu, bet apie ką ji negirdėjo, po pokalbio su direktoriumi antstolis paėmė kasos aparate buvusius pinigus, išrašė orderį ir išėjo. Po to karto antstolis dar kelis kartus buvo atėjęs jai dirbant, ji nuimdavo kasą, atiduodavo jam joje buvusius pinigus, o jis surašydavo atitinkamus dokumentus, direktorius tuo metu nedalyvaudavo. Apie tai, kad įmonės kasoje esančiomis piniginėms lėšoms yra uždėtas areštas, įmonė turi skolų, ji nežinojo. Visus inkasuotus kasos aparate pinigus ji darbo dienos pabaigoje atiduodavo įmonės direktoriui D. T., kuris pasirašydavo kasos operacijų žurnale, ką jis toliau darydavo su tais pinigais, ji nežino. Pinigus visą laiką imdavo tik direktorius. Kartais direktorius atvažiuodavo darbo dienos metu ir iš kasos paimdavo tam tikrą pinigų sumą, kam jam buvo reikalingi pinigai, ji neklausdavo, darydavo pinigų išėmimą, apie ką buvo atspausdinamas kasos kvitas, kuriame buvo rodoma data, laikas ir pinigų suma, jokio kito pinigų paėmimo dokumento surašoma nebuvo. Kai įmonės kasoje esantys pinigai buvo atiduodami antstoliui, jis palikdavo orderį, kurį ji atiduodavo įmonės direktoriui D. T., kol į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę neatėjo antstolis ir nepareikalavo atiduoti įmonės kasoje esančius pinigus (2 t. b. l. 94-95).
Liudytojos A. J. parodymais nustatyta, kad nuo 2009-04-28 iki 2011-06-21 ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke-pardavėja parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2011 m. kovo mėn. pabaigoje-balandžio mėn. pradžioje, datos tiksliai nepasakys, nepamena, į parduotuvę atėjo antstolis Nikolajus Aleninas, kuris paprašė „nuimti“ parduotuvėje esantį kasos aparatą, suskaičiuoti jame esančius pinigus ir juos atiduoti jam. Ji padarė taip kaip jai liepė antstolis, jis paėmė kasoje buvusias įmonės lėšas, išrašė orderį ir išėjo. Ji orderį atidavė įmonės direktoriui D. T.. Kodėl antstolis paėmė kasoje buvusius pinigus ji direktoriaus neklausė, o pats jis tik pasakė, kad turbūt jos, t. y. pardavėjos, pačios supranta, kad tai dėl skolų. Kai atėjo antstolis ir paėmė iš kasos pinigus tik tada sužinojo, kad įmonė, kurioje ji dirba turi skolų, bet kokių ir kam nežinojo, o direktorius nieko nesakė. Kad įmonės kasoje esančioms piniginėms lėšoms buvo uždėtas areštas, nežinojo. Po pirmo karto, antstolis ateidavo kartą per savaitę į parduotuvę ir jam buvo atiduodamos kasoje esančios įmonės lėšos, apie ką jis surašydavo orderį, tą orderį ji atiduodavo direktoriui. Visus kasoje buvusius pinigus darbo dienos pabaigoje arba sekančios dienos ryte, ji atiduodavo tik direktoriui D. T., apie ką jis pasirašydavo kasos operacijų žurnale. Kur toliau direktorius veždavo grynuosius pinigus iš kasos, ji nežino. Kartais direktorius ateidavo darbo dienos metu ir iš įmonės kasos paimdavo tam tikrą pinigų sumą. Kai pinigai direktoriaus būdavo imami iš kasos darbo dienos metu, darydavo pinigų išėmimą, apie ką buvo atspausdinamas kasos kvitas, kuriame buvo rodoma data, laikas ir pinigų sumą, jokio kito pinigų paėmimo dokumento surašoma nebuvo. Kam direktorius imdavo tuos pinigus ji neklausė (2 t. b. l. 96-97).
Liudytojos R. A. parodymais nustatyta, kad nuo 2010-03-25 iki 2011-06-20 ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke-pardavėja parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ji šioje įmonėje dirbo metus ir tris mėnesius. 2011 m. kovo–balandžio mėnesį, tiksliai nepasakys, nes nepamena, iš kitų kasininkių–pardavėjų sužinojo, kad į įmonei priklausančias parduotuves ateina antstolis, kuris paima iš kasos pinigus, kadangi įmonė, kurioje jos dirba – „(duomenys neskelbtini)“ turi skolų. Direktorius apie skolas nieko nesakė, apie jas sužinojo, kai antstolis pradėjo iš įmonės kasos imti pinigines lėšas. Jai asmeniškai dirbant antstolis buvo atėjęs kelis kartus. Kai jis ateidavo, „nuimdavo“ kasos aparatą, suskaičiuodavo jame esančius grynuosius pinigus ir pagal orderį, kurį išrašydavo antstolis, atiduodavo pinigus jam, orderį vėliau atiduodavo direktoriui D. T.. 2011-05-11 ryte atvažiavęs į parduotuvę direktorius paėmė kasos knygą, sakė, kad ją reikia nuvežti įmonės buhalterei, todėl ji dirbo be kasos knygos, tuo metu atėjęs antstolis paprašė „nuimti“ kasą ir parodyti kasos knygą, bet ji jos neturėjo, dėl ko antstoliui teko rašyti paaiškinimą, nes nežinojo, kad be kasos knygos neturi teisės dirbti su kasos aparatu. Ji atidavė antstoliui kasos aparate buvusius grynuosius pinigus, jis išrašė orderį ir išėjo, o už kelių minučių direktorius atvežė kasos knygą. Tą pačią dieną iki 15 val. 50 min. kol į parduotuvę neatėjo antstolis, buvo suprekiauta produkcijos už 199,23 Lt iš jų apie 13 val. 30 min. direktorius D. T. paėmė iš kasos 160 Lt, išėmimas grynųjų pinigų iš aparato buvo įformintas įvedant į kasos aparatą paimtą sumą ir atspausdinus kvitą, kuris liko kasos knygoje pas direktorių. Darbo dienos pabaigoje, kasoje buvusius grynuosius pinigus paimdavo tik direktorius D. T., pasirašydamas kasos žurnale, kur jis tuos pinigus veždavo vėliau, ji nežino. Kaip jau minėjo, būdavo atvejų, kai direktorius imdavo pinigus iš kasos darbo dienos metu, bet kam direktoriui reikėjo tų pinigų ji neklausdavo. Pats direktorius apie tai, kad įmonė turi skolų darbuotojams nieko nesakė ir nieko neaiškino (2 t. b. l. 98-99).
Liudytojos J. D. parodymais nustatyta, kad nuo 2009-04-29 ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. Įmonėje grynais pinigais disponuodavo direktorius D. T., kadangi įmonė yra nedidelė, turi tris taškus skirtingose miesto vietose, samdyti papildomai asmenį, kuris eitų kasininko pareigas būtų ekonomiškai nenaudinga. Ji asmeniškai niekada įmonės grynųjų pinigų nematydavo, kasas „nuiminėdavo“ ir lėšas iš taškų surinkdavo pats direktorius. Jis pats darydavo bankinius pavedimus ir atsiskaitydavo su tiekėjais, jai tik perduodavo ūkinės-finansinės veiklos dokumentus, kuriuos ji sutvarkydavo. Įmonė per visą laikotarpį dirbo nuostolingai, trūko apyvartinių lėšų, dėl ko su laiku susidarė skolos tiekėjams. Dienos uždarbis buvo nedidelis iš taško po kelis šimtus litų. Pinigai pagrinde buvo naudojami atsiskaitymui už produkciją. Kadangi dirba įmonėje buhaltere, apie įmonės turtinę padėtį žinojo. Taip pat žinojo, kad yra kreditinių įsipareigojimų tiekėjams, bet kad 2011 m. kovo 25 d. antstolis areštavo lėšas, esančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kasoje, nežinojo, jokių antstolio dokumentų nematė ir direktorius jai apie tai nieko nesakė, kol pati tarp dokumentų nepamatė antstolio orderio, kuomet antstolio buvo paimtos viename iš taškų kasoje buvusios lėšos. Pasiteiravo apie tai direktoriaus, kadangi tą faktą turėjo atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje. Direktorius pasakė, kad antstolis paima iš kasos pinigus, kadangi jų įmonė moka skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių smulkmenų jai D. T. nepasakojo. Kartą direktorius jos paprašė sutvarkyti kasos dokumentus, nes jam reikės tuos dokumentus pateikti antstoliui, kada tai buvo, pasakyti negali, nepamena, tai buvo 2011 m. Maždaug nuo 2011 m. birželio mėn., įmonė veiklos nevykdo. Šiai dienai įmonėje yra įdarbinti pats direktorius, jo žmona ir ji (2 t. b. l. 100-101).
2012-07-17 specialisto išvada Nr. 5-2/137 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-05-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal įformintus kasos išlaidų orderius ir pinigų gavimą patvirtinančius „antstolio kvitus“ buvo išmokėtos grynųjų pinigų sumos Nikolajui Aleninui – 3742 Lt. D. T. būdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679):
- 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kur nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginamą; 2) pateikiama paiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
- 18 straipsnio „Klaidų taisymas“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jei padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo N. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (nauja red. 2010-06-02 LRV nut. Nr. 671) 16 punkte nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.... Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio ( buhalterio) parašais“, pildydamas bendrovės kasos knygą, 27 lape laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-01-16, grafoje „Likutis laikotarpio pradžioje“ pataisė likučio (93,72 Lt) sumą, ją patvirtino parašu, grafoje „Likutis laikotarpio pabaigoje“ pataisė likučio (2670,02 Lt ) sumą, parašu pataisymo nepatvirtino; kasos knygos 28 lape laikotarpio nuo 2011-01-16 iki 2011-01-26, grafoje „Likutis laikotarpio pradžioje“ pataisė likučio (2670,02 Lt) sumą, jos nepatvirtino parašu, grafoje „Likutis laikotarpio pabaigoje“ pataisė likučio (752,71 Lt) sumą, patvirtino pataisymą parašu; kasos knygos 29 lape laikotarpio nuo 2011-01-27 iki 2011-01-31, grafoje „Likutis laikotarpio pradžioje“ pataisė likučio (752,71 Lt) sumą, jos nepatvirtino parašu; kasos knygos 30 lape laikotarpio nuo 2011-01-01 iki 2011-02-09, grafoje „Likutis laikotarpio pradžioje“ pataisė likučio (1391,46 Lt) sumą, jos nepatvirtino parašu, grafoje „Likutis laikotarpio pabaigoje“ pataisė likučio (3771,38 Lt) sumą, nepatvirtino pataisymo parašu; kasos knygos 31 lape laikotarpio nuo 2011-02-10 iki 2011-02-27, grafoje „Likutis laikotarpio pradžioje“ pataisė likučio (3771,38 Lt) sumą, jos nepatvirtino parašu;
- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 4 dalį, kur nurodyta, kad „.... Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“, neišsaugojo ir nepateikė tyrimui už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymo su tiekėjais registrų;
- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalį, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 5 dalį, kur nurodyta, kad „Grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais..... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo N. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“ (nauja red. 2010-06-02 LRV nut. Nr. 671) 3 punktą, kur nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“, 4 punktą, kur nurodyta, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos pajamų orderį“, 16 punktą, kur nurodyta, kad „Visos operacijos įrašomos į kasos knygą....“, laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-06-04 į bendrovės kasos knygą neįtraukė 249,31 Lt sumą, įformintą kasos pajamų orderiais;
- 2011-06-01 kasos pajamų orderio serija (neįskaitoma) be numerio, išrašyto 114, 31 Lt sumai; 2011-06-01 kasos pajamų orderio serija (neįskaitoma) be numerio, išrašyto 50 Lt sumai; 2011-06-02 kasos pajamų orderio serija (neįskaitoma) be numerio, išrašyto 50 Lt sumai; 2011-06-04 kasos pajamų orderio serija (neįskaitoma) be numerio, išrašyto 35 Lt sumai;
- pagal pateiktus tyrimui grynųjų pinigų apmokėjimo dokumentus: 2011-06-28 AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą serija KRA Nr. 0009966, išrašytą 1000 Lt sumai, 2011-06-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitą serija UIB Nr. 0602295, išrašytą 1000 Lt sumai, 2011-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitą serija MIA Nr. 0000179, išrašytą 269, 84 Lt sumai, 2011-11-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitą serija MIA Nr. 0000201, išrašytą 197, 61 Lt sumai bei tai pačiai sumai išrašytą 2011-11-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“PVM sąskaitą-faktūrą serija MIA Nr. 0000406 kasos išlaidų orderių už laikotarpį nuo 2011-06-28 iki 2011-11-04, išrašytų bendrai 2467 Lt sumai tyrimui nepateikė, į kasos knygą neįtraukė;
- 17 straipsnį, kur nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo.... ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (nauja red. 2008-06-26 įst. Nr. X-1633) 15 straipsnį, „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 1 dalį, kur nurodyta, kad „Metinės finansines ataskaitas įmonės sudaro apsibaigus finansinėms metams“, 27 straipsnį, kur nurodyta, kad „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas...“, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės už 2011 metus dokumentų, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti kaip keitėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai įsiskolinimai tiriamuoju laikotarpiu bei jų teisingumo, dėl ko iš dalies negalima nustatyti 2011 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (1 t. b. l. 38-58).
Žemesnės instancijos teismas
2012-07-17 specialisto išvada Nr. 5-2/221 dėl papildomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos duomenimis 2011-03-25 dienos pradžiai dokumentinis piniginių lėšų likutis įrašytas 7090,07 Lt, laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2011-05-03 piniginių lėšų apskaityta 28929,89 Lt, tai 2011-03-25 dienai sudaro 36019,96 Lt.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo 2011-03-25 iki 2011-05-03 į antstolio Nikolajaus Alenino sąskaitą turėjo įnešti 1/3 per minėtą laikotarpį bendrovės kasoje apskaitytų piniginių lėšų, tai sudarė 12006,65 Lt suma.
Laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2011-05-03 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos įformintais kasos išlaidų orderiais (KIO) nurašyta 2772 Lt suma, pagrindas nurodytas – „išmokėti antstoliui Nikolajui Aleninui“. Prie kasos išlaidų orderių pateikti „antstolio kvitai“, kuriuose atspindi piniginių lėšų gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Vadinasi, už laikotarpį nuo 2011-03-25 iki 2011-05-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal antstolio Nikolajaus Alenino 2011-03-25 Turto arešto aktą pervedė (įnešė) 9234,65 Lt 9234,65 Lt (12006,65 Lt-2772 Lt) mažiau, negu sudarė areštuotų piniginių lėšų 1/3 dalis per 2011-03-25 - 2011-05-03 laikotarpį, t. y. 12006,65 Lt (36019,96:1/3)
Nuo 2011-05-04 pakeitus areštuotų lėšų dalį į 1/1, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos duomenimis laikotarpiu nuo 2011-05-04 iki 2011-05-31 piniginių lėšų apskaityta 10500,50 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo 2011-05-04 iki 2011-05-31 į antstolio N. Alenino depozitinę sąskaitą turėjo įnešti 1/1 per minėtą laikotarpį bendrovės kasoje apskaitytų piniginių lėšų, t. y. 10500,50 Lt.
Pateiktų dokumentų pagrindu, bendrovė kasos išlaidų orderiais įformino 1096 Lt piniginių lėšų išdavimą iš bendrovės kasos antstoliui N. Aleninui. Vadinasi, už laikotarpį nuo 2011-05-04 iki 2011-05-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal antstolio N. Alenino 2011-05-04 patvarkymą „Dėl turto arešto akto pakeitimo“ pervedė 9404,50 Lt (10500,50-1096) mažiau, negu sudarė areštuotų piniginių lėšų 1/1 dalis per 2011-05-04 – 2011-05-31 laikotarpį, t. y. 10500,50 Lt.
Pateiktų dokumentų pagrindų, iš viso per laikotarpį (įvertinus ir 2011-03-24 dieną) nuo 2011-03-24 iki 2011-05-31 pagal antstolio N. Alenino 2011-03-25 Turto arešto aktą ir 2011-05-04 patvarkymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepervedė (neįnešė) 18639,15 Lt (9231,65 +9404,50) į antstolio N. Alenino depozitinę sąskaitą nuo bendrovės kasoje apskaitytų lėšų per laikotarpį nuo 2011-03-25 iki 2011-05-31) (nuo 2011-06-01 bendrovės kasos knyga nevesta) (2 t. b. l. 23-37).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad D. T. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus LR BK 246 str. 1 d. ir 223 str. 1 d. ir jis yra baustinas. Jo veika kvalifikuota tinkamai.
Prokuroras siūlo kaltinamajam D. T. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 246 str. 1 d. skirti šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 120 valandų), už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 223 str. 1 d. - penkis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 120 valandų). Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. skirtiną bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės šešių mėnesių viešųjų darbų bausmės pridedant dalį švelnesnės penkių mėnesių viešųjų darbų bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti aštuonis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 160 valandų). Vadovaujantis LR BK 65 str. 2 d., prie skirtinos bausmės pridėti 2011-10-14 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 3 d. paskirtą ir neatliktą 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą ir galutinę bausmę paskirti aštuonis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 160 valandų) ir 12 MGL (1560 Lt ) dydžio baudą.
D. T. sutinka su siūlomu bausmės dydžiu (2 t., b. l. 143), laikytina, kad kaltinamasis sutinka dirbti viešuosius darbus ( BK 46 str. 1d.).
D. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo padaryti nusikaltimai nesunkūs ( BK 11 str. 3d.).
D. T. teistas 2011-10-14 pagal LR BK 227 str. 3 d. 12 MGL ( 1560 Lt) dydžio bauda (2 t. b.l.135-136), baudos nesumokėjęs (2 t., b.l.138), baustas LR ATPK tvarka (2t., b.l. 130-132). VŠĮ Jonavos PSPC psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (2 t., b.l. 140).
Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu. D. T. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekso 246 str. 1 d. str. skirtina šeši mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 120 valandų), už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekso 223 str. 1 d. – skirtina penki mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 120 valandų).
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. skirtinos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės šešių mėnesių viešųjų darbų bausmės pridedant dalį švelnesnės penkių mėnesių viešųjų darbų bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirtina aštuoni mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 160 valandų). Vadovaujantis LR BK 65 str. 2 d., prie skirtinos bausmės pridėtina 2011-10-14 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 3 d. paskirta ir neatlikta 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda ir paskirtina galutinė bausmė - aštuoni mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 160 valandų) ir 12 MGL (1560 Lt ) dydžio bauda.
2011-07-04 D. T. paskirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b.l. 108-109) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420-421 str., teismas
nusprendžia:
D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 246 str. 1 d. ir skirti šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 120 valandų).
D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. ir skirti penkis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 120 valandų).
Pagal LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės šešių mėnesių viešųjų darbų bausmės pridedant dalį švelnesnės penkių mėnesių viešųjų darbų bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti aštuonis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 160 valandų). Pagal LR BK 65 str. 2 d., prie šios bausmės pridėti 2011-10-14 Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 3 d. paskirtą ir neatliktą 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą ir galutinę bausmę paskirti aštuonis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (viso 160 valandų) ir 12 MGL (1560 Lt ) dydžio baudą.
Išaiškinti D. T., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Paskirtą baudą mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801 ir banko kvitą pristatyti teismo raštinės darbuotojui. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka -priverstinai per antstolį. Išaiškintina, kad galima kreiptis į teismą su prašymu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dėl sunkios kaltinamojo turtinės padėties.
2011-07-04 D. T. paskirtą kardomąją priemonę- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytais įpareigojimais, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, jei baudžiamasis įstatymas numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.