Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktų S. L. ir S. B., skundus dėl NŽT 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1432-2019 ir 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1433-2019, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. S. L. ir S. B. analogiškuose skunduose nurodo, kad NŽT skirti įspėjimai už minėto žemės sklypo dalies nesutvarkymą skirti neteisėtai, nes 2019 m. pavasarį pamatė, kad jų žemės sklypas savavališkai užimtas ir žemės ūkio veiklai naudojamas ūkininko A. M.. Dėl to, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintajame skyriuje 2019 m. birželio mėn. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25894-19 dėl 2,00 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savavališko užėmimo. Ikiteisminio tyrimo metu prokuratūra kreipėsi į NŽT dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau NŽT vietoje S. L. ir S. B. teisių gynimo, pradėjo patikrinimą dėl jų sklypo naudojimo ne pagal paskirtį ir skyrė joms įspėjimus, nepaisant to, kad jos ne dėl savo kaltės nevaldo sklypo. Praradusios sklypo valdymą negalėjo važiuoti per augančius A. M. pasėlius ir sutvarkyti sklypo dalį (0,3252 ha) taip, kad ji atitiktų sklypo paskirtį. Tuo atveju, jeigu sklypo savininkės būtų mėginusios sutvarkyti savo sklypo dalį pagal jo paskirtį, būtų padariusios A. M. pasėliams žalą, dėl ko vėliau galėjo būti apkaltintos savavaldžiavimu ir žalos A. M. pasėliams padarymu. Todėl S. L. ir S. B. galėjo siekti tik teisinėmis priemonės atgauti užvaldytą jų žemės sklypą ir tik po to rūpintis tinkama sklypo priežiūra.

6. Patikrinimo vietoje metu apžiūrėjus minėtą žemės sklypą bei naudojantis geodezinių matavimų įranga, buvo nustatyta, kad žemės sklypo dalis – 1,6545 ha užsėta kviečiais, o 0,3252 ha dalis, apaugusi medžiais, krūmais, neprižiūrima taip, kad būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės apaugusios medžiais, krūmais, sustabarėjusiomis žolėmis vieta, pažymėta 2019 m. liepos 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje (4 priedas), apleistos žemės požymiai matosi 2019 m. liepos 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) fotolentelėse (1-3 priedai). Todėl, NŽT nuomone, surinktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad ginčo žemės sklypo šiaurinė dalis (0,3252 ha), buvo apleista, nenaudojama žemės ūkio veiklai, nesutvarkyta taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.

7. NŽT 2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatą dėl informacijos suteikimo dėl savavališkai užimto ginčo sklypo, tačiau 2019 m. rugpjūčio 26 d. gautame atsakyme nurodyta, kad Širvintų rajono policijos komisariate 2019 m. birželio 20 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25894-19, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, dėl medienos vagystės. Todėl, priešingai nei teigia skunde administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, ikiteisminis tyrimas dėl savavališko žemės užėmimo ir naudojimo nebuvo pradėtas.

8. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2011 vasario 8 d. nuosavybės teise perėjo S. L. ir S. B.. Žemės sklypas nebuvo niekam išnuomotas ar perleistas naudotis, todėl už žemės sklypo naudojimą pagal žemės ūkio paskirtį buvo atsakingos tik savininkės.

9. S. L. ir S. B., nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2019 m. pavasario niekas netrukdė vykdyti savo pareigų, naudoti žemę pagal paskirtį ir žemę tvarkyti taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį. Dėl gamtinių procesų medžiai, krūmai ir sustabarėjusios žolės, kurios matomos 2019 m. liepos 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) fotolentelėse, atsiranda ne per kelis mėnesius, o per keletą metų, nevykdant žemės naudotojui jokios veiklos sklype.

10. NŽT skundžiami nutarimai surašyti už administracinius nusižengimus, kurie nustatyti kitoje to paties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, t. y. 0,3252 ha plote, kurioje nei A. M., nei žemės sklypo savininkės jokios veiklos nevykdė, todėl NŽT nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-25894-19 dėl medienos vagystės, nuobaudų skyrimas už netinkamą žemės sklypo priežiūrą yra neteisingas ir nepagrįstas. Be to, medienos vagystė galimai buvo įvykdyta tik toje žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuri apsėta pasėliais (t. y. 1,6545 ha plote), prieš tai išrovus medžius ir krūmus, todėl nesudaro pagrindo administracinei teisenai nutraukti už administracinius nusižengimus, padarytus kitoje šio žemės sklypo dalyje, t. y. 0,3252 ha plote, už kurį numatyta atsakomybė ANK 333 straipsnio 1 dalyje, t. y. privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį.

11. NŽT prašo ištaisyti skundžiamuose nutarimuose padarytą nusižengimo datą – iš 29 d. į 30 d., kadangi visi byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad ginčo žemės naudojimo kontrolė buvo atlikta 2019 m. liepos 30 d. (ANK 638 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundai netenkintini

14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjoms S. L. ir S. B. nuo 2011 m. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 11 d. pareiškėjos kreipėsi į NŽT dėl susidariusios situacijos paaiškinimo, nurodydamos, jog 2019 m. nuvykusios į minėtą sklypą pamatė, kad sklype be pareiškėjų žinios ir pritarimo buvo iškirsti visi medžiai, išrauti krūmai, užlygintas ir sutvarkytas vandens telkinys, suarta žemės ir pasėti pasėliai. Šiame prašyme buvo nurodyta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuo jo įsigijimo 2011 m. nebuvo naudojamas žemės ūkio veiklai, t. y. žemė nebuvo dirbama, joje nebuvo sėjami jokie pasėliai, sklype augo beržai, krūmai, buvo vandens telkinys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, NŽT 2019 m. liepos 30 d. atliko minėto žemės sklypo valstybinę kontrolę ir 2019 m. liepos 30 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko nustatė, kad didžioji žemės sklypo dalis (1,6545 ha) užsėta kviečiais, o likusi 0,3252 ha dalis apaugusi medžiais, krūmais, neprižiūrima taip, kad būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (b. l. 16-19). Apleistos žemės požymiai matosi 2019 m. liepos 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) fotolentelėse (2-3 priedai). 2019 m. rugpjūčio 26 d. Širvintų rajono policijos komisariato atsakyme NŽT nurodyta, kad Širvintų rajono policijos komisariate 2019 m. birželio 20 d. yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25894-19, dėl medienos vagystės, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį. NŽT 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1432-2019 ir 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1433-2019, S. L. ir S. B. skyrė įspėjimus, pagal ANK 333 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jos, būdamos 2,0000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkėmis (po ½ dalį), nesutvarkė 0,3252 ha (0,1626 ha x 2) dalies žemės sklypo taip, jog žemę butų galima naudoti ūkio veiklai, todėl pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 punkto reikalavimus.

15. Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. ANK 333 straipsnio 1 dalis numato, kad privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės iki trijų hektarų ploto nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

15. Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (1 punktas), laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (2 punktas), racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius (3 punktas).

16. Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad 2019 m. liepos 30 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinė dalis, kurios plotas 0,3252 ha, buvo apleista, nenaudojama žemės ūkio veiklai, nesutvarkyta taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį – apaugusi medžiais ir krūmais (b. l. 21-23).

17. Byloje nėra ginčo dėl šios aplinkybės, tačiau pareiškėjos iš esmės ginčija tai, jog pareiškėjos dėl galimai užvaldytos jų žemės, dėl kurios Širvintų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. Nr. 01-1-25894-19, neturėjo galimybės sutvarkyti minėtos žemės sklypo dalies, kadangi neturėjo privažiavimo galimybių ir vengė užsitraukti atsakomybę dėl neteisėtų pasėlių sunaikinimo ir atitinkamai nuostolių padarymo, neteisėtai užvaldžiusiam jų žemės sklypo dalį asmeniui. Tačiau teismas nesutinka su šiais pareiškėjų argumentais.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad Širvintų rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. Nr. 01-1-25894-19, pagal 178 straipsnio 1 dalį, dėl medienos vagystės, o ne dėl pareiškėjų žemės sklypo neteisėto užvaldymo, todėl pareiškėjos nepagrįstai remiasi Širvintų rajono policijos komisariate pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. Nr. 01-1-25894-19, prašydamos panaikinti skundžiamus nutarimus, ar jų atsakomybės klausimą spręsti tik po šio ikiteisminio tyrimo pabaigos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog iškirsti medžiai ir galimai pavogta mediena galėjo būti iš kitos žemės sklypo dalies, t. y. kuri užarta ir užsėta, o ne iš apleistos žemės sklypo dalies, todėl NŽT atliktas patikrinimas ir nustatyti pareiškėjų pažeidimai nėra susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. Nr. 01-1-25894-19.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis apibrėžia nuosavybės teisės sąvoką – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teisės objektą, todėl tretieji asmenys galimai neteisėtai užvaldę pareiškėjų sklypą, neturėjo daugiau teisių į šį sklypą, nei pareiškėjos ir savo nuožiūra turėjo teisę patekti (tvarkyti) į savo žemės sklypą be apribojimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kasacinis teismas bei Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog iš ne teisės negimsta teisė, be to, teisinėje valstybėje niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2005 bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas), todėl pareiškėjų nurodoma aplinkybė, jog jos netvarkė savo žemės sklypo dalies, siekdamos išvengti reikalavimų dėl galimos žalos atlyginimo dėl sunaikintų pasėlių, ar savavaldžiavimo teismas laiko tik pareiškėjų gynybine pozicija ir atsakomybės vengimą.

19. Aplinkybę, kad pareiškėjos netvarkė ir neketino tvarkyti žemės sklypo pagal paskirtį atspindi ir jų 2019 m. birželio 11 d. kreipimosi į NŽT turinys, kuriame jos teigia, jog nuo 2011 m. minėtas žemės sklypas nebuvo naudojamas ūkio veiklai – žemė nebuvo dirbama, joje nebuvo sėjami pasėliai, sklype augo beržai ir krūmai, augo vandens telkinys, o ateityje pareiškėjos ketino sklype statyti namą ir susikurti ramybės oazę gamtos prieglobstyje, todėl pareiškėjų nurodomas argumentas, kad joms sutvarkyti žemės sklypą sutrukdė nežinia kieno (tikėtina A. M.) 2019 m. pavasarį rasti pasėliai, atmestini, kaip nepagrįsti. NŽT atsiliepime teisingai nurodo, kad dėl natūralių gamtinių procesų, medžiai, krūmai, sustabarėjusios žolės atsiranda ne per vienerius metus, o per keletą metų nevykdant žemės naudotojui jokios veiklos sklype, tai yra tęstinis nusižengimas, už kurį pareiškėjoms, yra pagrįstai paskirti įspėjimai.

20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiami nutarimai priimti objektyviai ir visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes, yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

21. Vadovaujantis ANK 638 straipsnio 1 dalimi, ištaisyti skundžiamuose nutarimuose padarytą rašymo apsirikimo klaidą – nusižengimo datą iš 29 d. į 30 d., kadangi visi byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad ginčo žemės naudojimo kontrolė buvo atlikta 2019 m. liepos 30 d., ginčo dėl to nėra, todėl nutarimuose nurodyta 2019 m. liepos 29 d. nusižengimų padarymo data laikytina rašymo apsirikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų S. L. ir S. B. skundų netenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1432-2019 palikti nepakeistą.

Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-1433-2019 palikti nepakeistą.

Ištaisyti Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimuose administracinio nusižengimo bylose Nr. NZT-ANR_N-1432-2019, Nr. NZT-ANR_N-1433-2019 administracinio nusižengimo datą iš 2019 m. liepos 29 d. į 2019 liepos 30 d.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.