- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-09-28
- Bylos Nr.
- I-2148-609/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė, Alona Romanovienė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- A. L. K.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Arūnas Devėnas
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Alonos Romanovienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjai A. L. K., jos atstovui advokatui Arūnui Devėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. K. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu prašo įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją įtraukti pareiškėją į eilę naujų sklypų, neatlygintinai perduotinų piliečiams Palangos mieste ir suteikti jai neatlygintinai eilės tvarka 0,1675 ha ploto žemės sklypą gyvenamųjų namų statybai Palangos mieste. Pareiškėja skunde nurodė, kad 1934-05-17 pareiškėjos senelis M. U. iš B. B. nusipirko činšo teisėmis valdytą 0,3983 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo pareiškėjos motina S. K.. 2000-06-27 buvo 4 punktu papildyta Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, činšo teise naudojantiems žemę miestuose. Kadangi činšo teisė paveldima, senelio žemę paveldėjo pareiškėjos motina, o po jos mirties- pareiškėja, ir įgijo teisę minėto įstatymo pagrindu įgyti neatlygintinai tokio paties dydžio žemės sklypą Palangoje. 1993-06-03 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 94 iš dalies buvo realizuota pareiškėjos teisė į činšo teisėmis valdytą žemę – pareiškėjos motinai suteiktas 0,2308 ha žemės sklypas Palangoje, toje vietoje kur buvo M. U. valdytas žemės sklypas. Dėl likusios žemės sklypo dalies- 0,1675 ha, grąžinimo pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją, tačiau prašymas buvo netenkintas, nurodant, kad nėra teisinio pagrindo. 2006-10-19 kreipėsi į nacionalinę žemės tarnybą, tačiau tarnyba atsakymo nepateikė.
Pareiškėja ir jos atstovas prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą nurodo, kad asmenims iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdžiusiems žemės sklypus činšo ir neterminės nuomos teisėmis, nuosavybės teisė į žemę galėjo būti atstatoma, jeigu žemė buvo įgyta nuosavybėn ir pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai - žemės perleidimo aktai, įrašyti į Vyresniojo Notaro rejestrus ar Ipotekos knygas, o jei šie dokumentai neišliko - teismo sprendimai, kuriais nustatytas žemės valdymo nuosavybės teise juridiniai faktas. Žemės perleidimo akto, įrašyto į Vyresniojo Notaro rejestrą ar Ipotekos knygą, pareiškėja nepateikė, todėl Palangos miesto valdyba 1993-06-03 potvarkiu Nr. 94, suteikdama neatlygintinai nuosavybėn 0,2308 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pažeidė tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo nuostatas. Žemės reformos įstatymo ( Žin., 1991, Nr. 24-635) 7 str. (įsigaliojo 2000-07-12) nustatyta, jog žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai činšo teise naudojantiems žemę miestuose. Pasikeitus įstatymo nuostatoms, činšo teise valdytą žemę galima atkurti prie nuosavybės teise turimų pastatų, būtinai toje pačioje vietoje, bet ne suteikiant naują sklypą. Kadangi Palangos miesto valdyba 1993-06-03 potvarkiu Nr. 94 prie nuosavybės teise turimų pastatų suteikė neatlygintinai nuosavybėn 0,2308 ha žemės sklypą, laikytina, kad Žemės reformos įstatymo 7 str. 1 d. 4 p. nuostata yra realizuota. Už činšo teise valdytą žemės sklypą naujų žemės sklypų perdavimas neatlygintinai nuosavybėn įstatymuose nenumatytas.
Atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 6 straipsnį nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, parduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai tvarką bei sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas.
Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.
Pagal 1997 09 29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnį nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jei šių dokumentų nėra- turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimo dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai.
Kadangi nustatyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę S. K. dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į ginčo žemę, nepateikė, laikytina, jog ginčo žemės grąžinimui Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos netaikytinos.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 3 punktas numato, kad žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, činšo teise naudojantiems žemę miestuose. To paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad miestuose (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose,teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha .
Kadangi nustatyta, jog Palangos miesto valdyba 1993 06 03 potvarkiu Nr. 94 S. K. jau yra suteikusi neatlygintinai nuosavybėn 0,2308 ha žemės sklypą prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo Palangoje, skundo reikalavimas pareiškėją įtraukti į eilę naujų žemės sklypų, neatlygintinai perduotinų piliečiams eilę Palangos mieste ir jai suteikti neatlygintinai 0,1675 ha žemės sklypą individualių gyvenamųjų namų statybai Palangoje, laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
skundo netenkinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliaciniu skundu per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.