- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- 2-1404-259/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00021-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- UAB „EIP Kaunas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos atvirame, Centrinėje
- Trečiasis asmuo
- UAB „Nacionalinių projektų rengimas“, VšĮ „PVC“
- Advokatai
- Saulius Urbonavičius
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Indrei Stankienei, Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovo UAB „EIP Kaunas“ atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „EIP Kaunas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims UAB „Nacionalinių projektų rengimas“, VšĮ „PVC“ dėl sudarytų preliminarių sutarčių atvirame konkurse „Kauno miesto savivaldybės projektų dokumentų rengimo, administravimo ir konsultavimo paslaugų pirkimas" (pirkimo Nr. 75290) pripažinimo negaliojančiomis,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „EIP Kaunas“ ieškiniu (b.l.3-7) prašo pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus neteisėtais ir preliminarias sutartis, pasirašytas su UAB „Nacionalinių projektų rengimas" bei VšĮ „PVC", pripažinti negaliojančiomis, kadangi laiku nebuvo pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas, kaip tai buvo numatyta Konkurso sąlygose, taip pat priteisti ieškovui UAB „EIP Kaunas" iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad ieškovas UAB „EIP Kaunas“, veikiantis jungtinės veiklos sutarties (b.l.100-103) pagrindu su UAB „Eurointegracijos projektai", UAB „Bankinės konsultacijos" ir UAB „S4ID", dalyvavo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atvirame konkurse „Kauno miesto savivaldybės projektų dokumentų rengimo, administravimo ir konsultavimo paslaugų pirkime" (pirkimo Nr. 75290), kuriame kartu su UAB „Nacionalinių projektų rengimas" ir VšĮ „PVC" buvo pakviestas pasirašyti preliminariąsias sutartis. Preliminari sutartis tarp atsakovo ir trijų konkurse dalyvavusių ūkio subjektų buvo pasirašyta 2009-11-24 (b.l.50-64). Konkurso sąlygų (b.l.70-86) 14.4 punkte buvo nustatyta, kad sudarant preliminarią sutartį bus reikalaujama, kad dalyvis per 3 (tris) darbo dienas po preliminariosios sutarties pasirašymo pateiktų sutarties įvykdymo užtikrinimą - banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą. Užtikrinimo vertė - ne mažesnė kaip 100 000 Lt. Preliminari sutartis įsigalioja tik dalyviui pateikus reikalaujamą sutarties įvykdymo užtikrinimo banko arba draudimo bendrovės laidavimo raštą. Ši atsakovo pozicija buvo išdėstyta ir 2009-11-13 rašte Nr. 32-14-1181 (b.l.24). Paskutinė diena ūkio subjektams, pakviestiems pasirašyti preliminariąsias sutartis, buvo 2009-11-27. 2009-11-27 ieškovas pateikė atsakovui sutarties įvykdymo užtikrinimo laidavimo raštą Nr. SĮLD 033671 (b.l.65), kaip buvo reikalaujama pirkimo dokumentuose. Kiti ūkio subjektai - UAB „Nacionalinių projektų rengimas" ir VšĮ „PVC" iki pirkimo dokumentuose numatytos datos, t.y. 2009-11-27, sutarties įvykdymo užtikrinimui reikalingų dokumentų nepateikė. 2009-12-18 atsakovas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje išplatino informacinį pranešimą, kad buvo sudarytos preliminariosios sutartys su trimis ūkio subjektais. Ieškovas 2009-12-21 atsakovui ir Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė pretenziją dėl Kauno miesto savivaldybės projektų dokumentų rengimo, administravimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo atviro konkurso Nr. 200921165 (b.l.21-23). Pretenzijoje ieškovas nurodė, kad buvo pažeistas LR viešųjų pirkimų įstatyme (toliau - VPĮ) įtvirtintas lygiateisiškumo principas ir Konkurso sąlygose įtvirtinti reikalavimai preliminariųjų sutarčių sudarymui ir įsigaliojimui, todėl preliminari sutartis galėjo įsigalioti tik su vienu subjektu, kuris laiku įvykdė visus pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, t.y. ieškovu. 2009-12-22 raštu (b.l.18) Viešųjų pirkimų tarnyba atsakė, kad už pirkimo dokumentų parengimą, juose nustatytų reikalavimų pagrįstumą, tiekėjų ir jų pasiūlymų atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams vertinimą bei už viešojo pirkimo komisijos sprendimų atitikimą VPĮ reikalavimams atsakinga perkančioji organizacija ir tiekėjas gali ginti savo teisėtus interesus VPĮ V skyriuje nustatyta tvarka bei terminais. 2009-12-28 atsakovas raštu Nr. 32-14-1452 (b.l.19-20) informavo ieškovą, kad nemato jokių VPĮ pažeidimų ir atsisako nagrinėti pateiktą pretenziją bei kviečia sudarant pagrindines sutartis laikytis VPĮ apibrėžtų konkurencijos principų.
Atsakovo argumentai ir atsisakymas pripažinti, kad įsigaliojo tik viena preliminarioji sutartis, pasirašyta su ieškovu, nepagrįsti. VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų, įgyvendinant pirkimų tikslą - sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. LAT, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad VPĮ siekiama užtikrinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. VPĮ reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (LAT 2005-09-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-416/2005; LAT 2008-12-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-583/2008 ir kt.). VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis, siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje (LAT 2008-12-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-583/2008). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (LAT 2005-09-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-416/2005; LAT 2008-12-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-583/2008). Kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas lemia teismo pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Šiai teismo pareigai racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus VPĮ imperatyviuosius reikalavimus (LAT 2009-07-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-323/2009).
Konkurso sąlygų 14.4. punkte ir 2009-11-13 aiškinamajame rašte Nr. 32-14-1181 atsakovas aiškiai suformulavo reikalavimą pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą per tris darbo dienas ne mažesnei nei 100 000 Lt sumai. Šis reikalavimas buvo taikomas visiems trims ūkio subjektams, pakviestiems pasirašyti preliminariąsias sutartis. Vienintelis ieškovas laiku pateikė sutarties įvykdymo užtikrinimą. Kiti du ūkio subjektai reikalaujamo sutarties įvykdymo užtikrinimo laiku nepateikė, todėl su jais pasirašyta preliminari sutartis negalėjo įsigalioti. Tačiau atsakovas, pažeisdamas lygiateisiškumo, skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus, leido kitiems dviem ūkio subjektams sutarties įvykdymo užtikrinimus pateikti vėliau, nei buvo nustatyta konkurso sąlygose. Tokiu būdu kitiems konkurso dalyviams buvo sukurtos išskirtinės sąlygos ir pažeidžiamos VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatytos imperatyvios pareigos užtikrinti įstatymo reikalavimų įgyvendinimą.
Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, jį grindė prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, ieškinyje nurodomais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį (b.l.46-49) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad 2009-11-24 atsakovas pasirašė Preliminariąją sutartį dėl Kauno miesto savivaldybės projektų dokumentų rengimo, administravimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo su viešojo pirkimo konkursą laimėjusiais paslaugų teikėjais: UAB „EIP Kaunas", UAB „Eurointegracijos projektai", UAB „Bankinės konsultacijos" ir UAB „S4ID", veikiančiais pagal 2009-06-01 jungtinės veiklos sutartį Nr. JV2009/06/01-01 (b.l.100-103) (toliau - Paslaugų teikėjas I); UAB „Nacionalinių projektų rengimas", UAB „Projektų gama" ir UAB „PG agro", veikiančiais pagal 2009-05-25 jungtinės veiklos sutartį (b.l.92-99) (toliau - Paslaugų teikėjas II); VšĮ „PVC", UAB „Jostra", Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutu bei UAB „AF-TSP", veikiančiais pagal 2009-05-26 jungtinės veiklos sutartį Nr. JV 09-02 (b.l.87-91) (toliau - Paslaugų teikėjas III).
Pagal VPĮ 30 str. 1 d., perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. VPĮ 18 str. 6 d. 6 p. nustatyta, jog prievolių įvykdymo užtikrinimas yra privaloma rašytinės sutarties sąlyga. Atvirojo viešojo pirkimo konkurso, kurio metu buvo sudaryta Preliminarioji sutartis, sąlygose buvo pažymėta, jog sudarant preliminariąją sutartį bus reikalaujama, kad dalyvis pateiktų sutarties įvykdymo užtikrinimą per 3 darbo dienas po preliminariosios sutarties pasirašymo. Preliminariosios sutarties 9.1 punkte numatyta, jog sutartis įsigalioja po jos pasirašymo, kai Paslaugų teikėjas pateikia 100 000 Lt sutarties įvykdymo užtikrinimą. VPĮ 2 str. 22 d. preliminariąją sutartį apibrėžia kaip vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimą, kurio tikslas - nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų kiekių nustatymu. Ginčijama Preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos projektų dokumentų rengimo, administravimo ir konsultavimo paslaugų teikimo. Sutartis sudaryta su trimis laimėtojais (paslaugų teikėjais), šios sutarties pagrindu numatyta ateityje vykdyti atnaujintą paslaugų teikėjų varžymąsi ir sudaryti pagrindines sutartis dėl konkrečių paslaugų pirkimo. Tokiu būdu buvo siekiama, kad sutarties vykdymo metu būtų sudarytos tinkamos sąlygos paslaugų teikėjų tarpusavio konkurencijai, taip įgyvendinant VPĮ 3 str. 2 d. nurodytą pirkimų tikslą - racionalų lėšų panaudojimą, kartu užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą. Patenkinus ieškinio reikalavimus ir pripažinus sutartį, sudarytą su Paslaugų teikėju II ir Paslaugų teikėju III, negaliojančia, neliktų galimybės ateityje vykdyti atnaujinto paslaugų teikėjų varžymosi, Kauno miesto savivaldybė būtų priversta pirkti paslaugas iš vienintelio Paslaugų teikėjo I. Priešingai nei nurodo ieškovas, būtent tokiu atveju neliktų tarpusavio paslaugų teikėjų konkurencijos, nors būtent konkurencijos skatinimas, tuo pačiu ir galimybė ateityje gauti pigesnes ir kokybiškesnes paslaugas lėmė Preliminariosios sutarties sudarymą.
Prievolių užtikrinimo būdai yra specialios priemonės, garantuojančios pagrindinės prievolės įvykdymą, skatinančios skolininką tinkamai įvykdyti prievolę, o tam tikrais atvejais garantuoja kreditoriaus teisę į patirtų nuostolių dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo jos vykdymo atlyginimą. Šiuo atveju prievolės įvykdymo užtikrinimo tikslas - kompensuoti galimus užsakovo (Kauno miesto savivaldybės administracijos) nuostolius, jei laimėjęs konkursą ir pasirašęs Preliminariąją sutartį paslaugų teikėjas ateityje nepagrįstai atsisakytų vykdyti šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus (pvz. teikti pasiūlymus atnaujinto varžymosi metu), ir dėl to atsakovas patirtų nuostolių. Buvo prašoma, jog visi paslaugų teikėjai pateiktų sutarties įvykdymo užtikrinimą per 3 dienas nuo jos pasirašymo. Atsakovas buvo informuotas, jog Paslaugų teikėjas II ir Paslaugų teikėjas III dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo per nurodytą terminą, todėl jie buvo pateikti vėliau. Atsižvelgiant į tai, jog per laikotarpį, kol buvo pateikti visi paslaugų įvykdymo užtikrinimo dokumentai, Preliminarioje sutartyje numatyta paslaugų teikėjų atnaujinto varžymosi procedūra nebuvo vykdoma, ieškinio argumentas, jog kitiems paslaugų teikėjams buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas pažymi, jog pačioje Preliminarioje sutartyje nebuvo nustatytas terminas, per kurį turi būti pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas, su šio dokumento pateikimo momentu siejamas sutarties įsigaliojimas. Dėl šių priežasčių atsakovas laiko, jog atlikdamas viešojo pirkimo procedūras, nustatydamas laimėtojus bei sudarydamas su jais sutartis, jis nepažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Be to, nei VPĮ, nei konkurso sąlygose nėra numatyta jokių sankcijų, jei sutarties įvykdymo užtikrinimas pateikiamas vėliau, nei buvo prašoma. Todėl atsakovui nebuvo prievolės nepripažinti kitų paslaugų teikėjų pateiktų sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančių dokumentų.
CPK 5 str. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog kitų sutarties šalių vėlesnis sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimas įtakojo ieškovo teisėtus interesus, todėl nėra aišku, kokias ieškovo teises teismas turėtų apginti. Pareikšto ieškinio pagrindas - viešųjų pirkimų principų, įtvirtintų VPĮ, pažeidimas. Ieškovas savo ieškinyje apsiribojo vien viešųjų pirkimų principų analize bei nuorodomis į LAT nutartis. Tačiau vadovautis ieškovo nurodytomis LAT nutartimis (2005-09-21 nutartis Nr. 3K-3-416/2005; 2008-12-23 nutartis Nr. 3K-3-583/2008; 2009-07-31 nutartis Nr. 3K-3-323/2009) nėra pagrindo, kadangi jų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi: jose nagrinėjamas viešojo pirkimo procedūrų teisėtumas bei ginčijami viešojo konkurso rezultatai. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje iš dalies ginčijama jau sudaryta paslaugų pirkimo sutartis, t.y. šiuo atveju pirkimo procedūros, pagal VPĮ 7 str. 2 d. 1 p. yra baigtos. Ieškovas neginčija nei pirkimo procedūros, nei viešojo pirkimo komisijos priimto sprendimo.
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog ieškovas ginčija Preliminariąją sutartį, kurią sudarė ne kaip savarankiškas juridinis asmuo, o kaip 2009-06-01 jungtinės veiklos sutarties pagrindu ūkio subjektų grupės įgaliotas asmuo. Jungtinės veiklos sutarties 3.3 punktas numato, jog „visus reikalus Partneriai sprendžia ir vykdo savo funkcijų ribose pagal šią sutartį. Bendri klausimai sprendžiami Partnerių susitarimu. Partnerių reikalams vykdyti jie skiria savo atstovus ir atsako už jų veiklą". CPK 6.972 str. 5 d. nustato, kad sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partneriu sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Minėtoje sutartyje nėra aptartas klausimas dėl jungtinės veiklos sutarties partnerių atstovavimo teismuose. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog partneriai nusprendė kreiptis į teismą dėl Preliminariosios sutarties teisėtumo ir jog ieškovas buvo įgaliotas pateikti ieškinį teismui. Todėl nesant bendro partnerių sprendimo dėl kreipimosi į teismą, negalima spręsti, ar ieškovo reiškiami reikalavimai sukels siekiamas teisines pasekmes. Be to, nors ieškinyje keliamas reikalavimas pripažinti negaliojančiomis preliminarias sutartis, pasirašytas su UAB „Nacionalinių projektų rengimas" bei VšĮ „PVC", tačiau viešojo pirkimo metu buvo sudaryta tik viena Preliminarioji sutartis, jokių atskirų sutarčių pasirašyta nebuvo.
Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ieškinį siūlė atmesti, poziciją grindė atsiliepimo motyvais, pridėtais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo VšĮ „PVC“ atsiliepime į ieškinį (b.l.40-45) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir paskirti ieškovui 10 000 Lt baudą už pareikštą žinomai nepagrįstą ieškinį. Atsiliepime tretysis asmuo nurodo, jog VšĮ „PVC" 2009-11-13 buvo informuota apie atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą dėl konkursą laimėjusių pasiūlymų bei pakviesta pasirašyti preliminarią sutartį dėl paslaugų teikimo. Preliminari sutartis dėl Kauno miesto savivaldybės projektų dokumentų rengimo, administravimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo buvo pasirašyta 2009-11-24 tarp atsakovo ir VšĮ „PVC", UAB „Jostra", Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto bei UAB „AF-TSP", veikiančių pagal 2009-05-26 jungtinės veiklos sutartį Nr. JV09-02. 2009-11-27 VšĮ „PVC", veikdama 2009-05-26 jungtinės veiklos sutarties pagrindu, informavo atsakovą apie tai, kad dar nėra gavusi iš draudimo bendrovės preliminarios sutarties vykdymą užtikrinančio laidavimo rašto, tačiau nuo sutartinių įsipareigojimų neatsisako ir tokį raštą pateiks netrukus (b.l.69). 2009-12-11 atsakovui buvo pateiktas bendrovės „BTA Draudimas" išduotas sutartinių įsipareigojimų draudimo laidavimo raštas (b.l.66). 2009-12-18 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje buvo išplatintas informacinis pranešimas apie sudarytas preliminariąsias sutartis su trimis ūkio subjektais. 2009-12-21 ieškovas pateikė pretenziją atsakovui, kurioje buvo prašoma: (1) sustabdyti pirkimo procedūras, kol pretenzija bus išnagrinėta, (2) nepripažinti kitų dviejų ūkio subjektų sutarties įvykdymo užtikrinimo tinkamais, su kuriais buvo pasirašytos preliminarios sutartys, (3) priimti motyvuotą sprendimą bei apie jį pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui. 2009-12-28 atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją, kadangi nemanė, jog buvo pažeistos esminės viešųjų pirkimų procedūros ar viešųjų pirkimų principai. 2010-01-06 ieškovas pateikė ieškinį teismui, prašydamas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir preliminarias sutartis, pasirašytas su UAB „Nacionalinių projektų rengimas" bei VšĮ „PVC" pripažinti negaliojančiomis, kadangi nebuvo laiku pateiktas sutarties įvykdymo užtikrinimas, kaip tai numatyta konkurso sąlygose.
Tretysis asmuo nurodo, jog šioje byloje tarp šalių kilo ginčas yra dėl viešojo pirkimo procedūrų teisinio vertinimo. Atsakovas, siekdamas įsigyti projektų dokumentų rengimo, administravimo ir konsultavimo paslaugas viešųjų pirkimų procedūrų nustatyta tvarka, parengė bei paskelbė atviro konkurso sąlygas. Šių sąlygų 14.4 punkte suformavo šio ginčo objektu tapusią sąlygą, nustatančią, jog „sudarant sutartį, bus reikalaujama, kad dalyvis per 3 darbo dienas po preliminarios sutarties pasirašymo pateiktų sutarties įvykdymo užtikrinimą <...>". VšĮ „PVC" tokį sutarties vykdymo užtikrinimą pateikė tik 2009-12-11. Todėl esminis byloje formuluotinas teisinis klausimas yra, ar VšĮ „PVC", 2009-11-24 sudariusi preliminarią sutartį, o sutarties vykdymo užtikrinimą pateikusi tik 2009-12-11, t.y. praleidusi konkurso sąlygose nustatytą 3 (trijų) darbo dienų terminą, pažeidė viešųjų pirkimų principus ir teisės normas tokiu mastu, dėl kurių viešųjų pirkimų rezultatai turėtų būti pripažinti negaliojančiais su visomis iš to plaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis. Ginčo sprendimas yra sietinas su viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių principų ir teisės normų turinio atskleidimu.
Tretysis asmuo nurodo, jog atsakovas, užtikrindamas tinkamą viešojo administravimo subjekto funkcijų įgyvendinimą, sudaro prekių ir paslaugų pirkimo sutartis su privačiais verslo subjektais. Viešojo administravimo institucijos veikla įprastai yra organizuojama valstybės ir savivaldos biudžeto (taigi viešųjų finansų) ištekliais. Atsižvelgiant į tai, finansinių lėšų išleidimui yra keliami tam tikri reikalavimai, numatomi viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančiose teisės normose ir principuose. Cituojant ieškovo minimą LAT 2005-09-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005 „Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybės darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus <...>". Tinkamai ir teisingai įgyvendinus viešųjų pirkimų procedūras, yra sudaromi sandoriai, kurių vykdymą reglamentuoja civilinės teisės normos. Ieškovas prašo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, nurodo, jog tretieji asmenys, laiku nepateikę sutarties vykdymo užtikrinimo, pažeidė imperatyvias viešųjų pirkimų procedūras nustatančias teisės normas, konkrečiai - šalių lygiateisiškumo principą. Šiam teisės ginčui aktualių viešųjų pirkimų principų ir teisės normų turinys apibrėžtinas laiko, vietos, subjektų atžvilgių, galiausia tokiems subjektams kylančių teisių ir pareigų atžvilgiu. VPĮ 1 straipsnis nurodo, jog įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką. VPĮ 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys apibrėžia viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės normų veikimą laiko atžvilgiu. Minimose teisės normose įtvirtinta viešųjų pirkimų instituto teisės normų veikimo pradžia ir pabaiga: „Pirkimas prasideda, kai Viešųjų pirkimų tarnyba gauna perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą", „Pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai: sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas". Loginiu ir kalbiniu (lingvistiniu) teisės aiškinimo būdu interpretuojant minimų normų turinį, darytina išvada, jog preliminarios sutarties sudarymo data yra viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės normų veikimo pabaigos data (terminas). Tokia pati išvada darytina minimų teisės normų turinį bei prasmę atkleidžiant teleologiniu būdu. Viešųjų pirkimų procedūrų tikslas yra sudaryti paslaugų (prekių) tiekimo sutartis viešosios naudos gavėjams priimtiniausiomis sąlygomis, bet ne reglamentuoti tolimesnį jų įgyvendinimą. Tokių sutarčių vykdymo (nevykdymo) teisinius aspektus apibrėžia civilinės teisės normos. Preliminarios sutartys tarp atsakovo ir ieškovo bei trečiųjų asmenų buvo sudarytos 2009-11-24. Taigi, ši data laikytina viešųjų pirkimų procedūrų termino pabaiga.
Trečiojo asmens nuomone, ieškovas neturėjo teisės reikšti pretenzijos (taigi, neturi šio ieškinio teisinio pagrindo) dėl viešųjų pirkimų procedūrų nesilaikymo po preliminariosios sutarties sudarymo. Tam jis neturi jokio teisinio pagrindo, kylančio iš viešųjų pirkimų teisės normų. Pretenzijos pateikimas ir jos nagrinėjimas yra privaloma ikiteisminė ginčo stadija dėl viešųjų pirkimų procedūrų (VPĮ 93 str. 1 d.). Šią teisės normą sistemiškai atskleidžiant su VPĮ 93 str. 2 d. viešųjų pirkimų ginčų sprendimo kontekste, ieškovas į teismą gali kreiptis tik dėl tokių reikalavimų, kurių atsakovas nepatenkino pretenzijoje. T.y. ieškovas negali kelti naujų (arba kitokių) reikalavimų atsakovui, kurių nebuvo pateikęs pretenzijoje. Ieškovas 2009-12-21 pretenzijoje atsakovui prašė: (1) sustabdyti pirkimo procedūras, kol pretenzija bus išnagrinėta, (2) nepripažinti kitų dviejų ūkio subjektų sutarties įvykdymo užtikrinimo tinkamais, (3) priimti motyvuotą sprendimą bei apie jį pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui. Tuo tarpu savo ieškinyje ieškovas kelia reikalavimą pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais ir preliminarias sutartis, pasirašytas su UAB „Nacionalinių projektų rengimas" bei VšĮ „PVC" pripažinti negaliojančiomis. Šie reikalavimai pagal savo pobūdį ir galimų teisinių pasekmių apimtį yra skirtingi. Nors VPĮ ar CPK expressis verbis nėra suformuluoti tokio ieškinio nepriimtinumo teisiniai pagrindai, vis tik minėtas sisteminis teisės normų aiškinimas susiklosčiusių aplinkybių pagrindu suponuoja išvadą, jog toks ieškinys yra atmestinas kaip neturintis jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovo nurodomoje byloje Nr. 3K-3-416/2005 LAT pasisakė: „Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs. Taigi, vertinant vykdomų viešųjų pirkimų pagal Viešųjų pirkimų įstatymą teisėtumą, būtina preciziškai įvertinti konkrečių pažeistų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų teisės normų pobūdį, <...> spręsti, ar konkretus pažeidimas pateisina pirkimų komisijos sprendimo panaikinimą ir šio sprendimo pagrindu sudarytos sutarties pripažinimą niekine. Kolegija sprendžia, kad pirkimų komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyvios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos". Vadovaujantis LAT suformuota teismų praktika, sprendžiant apie pažeidimo pobūdžio mastą ar dydį, būtina nustatyti, ar buvo pažeistos imperatyvios teisės normos. Atskleidžiant ginčijamo pažeidimo esmę viešųjų pirkimų kontekste, būtina atkreipti dėmesį ir į kitą teismų praktikoje suformuluotą teisinę taisyklę. Ieškovo minimoje LAT 2008-12-23 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-583/2008 LAT pasisakė, kad „Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos imperatyviosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o pastarieji yra tokių imperatyvų taikymo matas." Taigi, sprendimas dėl viešųjų pirkimų imperatyvių normų pažeidimo yra formuluojamas viešųjų pirkimų principų kontekste, o ne remiamasi formaliomis procedūromis ir jų laikymusi.
Ieškovas akcentuoja, kad atsakovas, priimdamas vėlesnį trečiųjų asmenų preliminarių sutarčių vykdymo užtikrinimą, nei reikalavo konkurso sąlygose, pažeidė šalių lygiateisiškumo bei kitus viešųjų pirkimų principus. Todėl tretysis asmuo atkreipia dėmesį į šių principų turinį: (1) Lygiateisiškumo principas turi užtikrinti, kad visiems konkurso dalyviams būtų pateikta tokia pati ir tokios pačios apimties informacija, reikalinga pasiūlymui parengti, (2) Nediskriminavimo principas užtikrina, kad visiems konkurso dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti konkurse, (3) Abipusio pripažinimo principas reiškia, kad perkančioji organizacija privalo vienodai vertinti tiek nacionalinius, tiek užsienio tiekėjus bei priimti kitų valstybių kompetentingų institucijų išduotus tiekėjams dokumentus, patvirtinančius jų atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, (4) Proporcingumo principas reikalauja, kad visi perkančiosios organizacijos parengtų pirkimo sąlygų (pirkimo dokumentų) reikalavimai privalo būti proporcingi perkamam objektui, o (5) Skaidrumo principas įpareigoja perkančiąją organizaciją viešai paskelbti apie vykdomas konkurso procedūras, teikti visą būtiną informaciją tiekėjams apie procedūrų vykdymo eigą. Iš šių viešųjų pirkimų principų turinio matyti, jog konkurso sąlygų dėl sutarties vykdymo užtikrinimo vėlesnis pateikimas pats savaime neprieštarauja jokiai imperatyviai normai ar principui. Tai patvirtina ieškovo reikalavimo nepagrįstumą.
Tretysis asmuo atkreipia dėmesį į sudaromų preliminariųjų sutarčių paskirtį, organizuojant viešuosius pirkimus. Preliminarioji sutartis paprastai yra sudaroma siekiant sumažinti būsimus viešųjų pirkimų organizavimo finansinius kaštus bei laiko terminus. Perkančioji organizacija iš galimų daugelio tiekėjų išsirinkdama potencialiausius sudaro su jais preliminariąsias sutartis, o tolimesnį konkursą (apklausą ar derybas) vykdo tik su šiais tiekėjais preliminariosios sutarties sąlygų rėmuose. Esant labai elastingai konkrečių paslaugų rinkai (šiuo atveju projektų rengimo paslaugų rinka yra ypatingai elastinga, t.y. į ją galima labai lengvai patekti, rinkos dalyvių skaičius yra palyginti didelis, o verslo pradžia iš esmės nereikalauja jokių kaštų), kiekvienas atskiras atviras projekto dokumentų rengimo konkursas dėl galimai didelio konkurentų skaičiaus prilygtų paties projekto dokumentacijos rengimo kaštams. Tokiu atveju viešojo administravimo subjektas viešųjų pirkimų procedūrų tvarka išsirinkęs kelis potencialius tiekėjus vėliau, dėl konkretaus projekto dokumentų rengimo, derisi tik su pasirinktais tiekėjais ir pagrindinę paslaugų teikimo sutartį sudaro su geriausias sąlygas pateikusiu tiekėju. Tokią preliminarios sutarties sampratą patvirtina ir VPĮ 63 straipsnio 8 dalis „Kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra trys ir daugiau perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų". Toks tiekėjų pasirinkimas leidžia užtikrinti tiekėjų konkurenciją bei viešųjų pirkimų tikslų įgyvendinimą efektyviausiu būdu. Priešingas viešųjų pirkimų normų traktavimas, t.y. preciziškai formalizuojant neesminių reikalavimų laikymąsi, sudarytų sąlygas ne tik konkurencijos panaikinimui (nes liktų tik vienas tiekėjas - ieškovas), bet apskritai keltų klausimą, ar viešųjų pirkimų procedūros šiame konkurse atliko joms skirtą funkciją - užtikrino „racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybės darnią ir tinkamą veiklą gavimą, skatino konkurenciją ir rinkos plėtrą". Panaikinus viešųjų pirkimų konkurso rezultatus toje apimtyje, kurioje laimėtojais pripažinti ir tretieji asmenys, šio viešojo pirkimo konkurso rezultatai yra naikintini patys savaime, kadangi tektų pripažinti, jog neatliko pagrindinio viešųjų pirkimų tikslo. Tokia teisinė išvada net ir pačiam ieškovui yra nepriimtina, o toks ginčo sprendimas prieštarautų visų proceso dalyvių interesams.
Motyvuojamoji dalis
VPĮ 30 straipsnis numato pareigą perkančiajai organizacijai (atsakovui) pareikalauti sutarties vykdymo užtikrinimo iš tiekėjų. Nors pačios sutarties turinys, vykdymo tvarka ir pasibaigimo pagrindai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, tačiau VPĮ nustato tam tikrus privalomus sutarties turinio elementus. Šių sutarties turinio elementų įgyvendinimo tvarka yra paliekama pačios perkančiosios organizacijos dispozicijai. Nėra jokios teisinės pareigos, kylančios iš viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų, nurodančios, kaip perkančioji organizacija turėtų pareikalauti sutarties vykdymo užtikrinimo. Vien todėl šios teisės normos (reikalavimo) aiškinimas turėtų apimti tokios normos tikslo ir prasmės atskleidimą. Sutarties vykdymo užtikrinimas sukuria teisinį saugumą ir galimų nuostolių padengimą (nepatogumų kompensavimą) sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Pati savaime ši sutartinė sąlyga prasmės neturi, o sutartiniams santykiams reikšminga tiek, kiek sutarties kontrahentas gali turėti abejonių dėl tinkamo sutarties vykdymo. VšĮ „PVC" žiniomis, preliminarios sutarties vykdymo iki pateikiant jos užtikrinimą pareikalauta nebuvo. Taigi, nebuvo jokios realios grėsmės galimiems nuostoliams atsirasti. Sutarties vykdymo užtikrinimo priemonių ir jų įgyvendinimo tvarkos pasirinkimas yra perkančiosios organizacijos (atsakovo) teisė. Ši teisė yra ribojama tik pačiu reikalavimo faktu. Savo turimomis teisėmis sutarties šalys gali disponuoti išimtinai savo nuožiūra. Subjektas, nebūdamas sutartinių santykių šalimi, nebūdamas šių sutartinių santykių naudos gavėju ar dėl jų realizavimo nepatiriantis neteisėto nuostolio, neturi ir negali turėti jokios teisiškai pagrįstos pretenzijos riboti sutarties šalių dispozityvumo (taigi, ir vienos iš šalių lygiateisiškumo) principų įgyvendinimo. Išvada, jog tokiu būdu siekiama likti vieninteliu galimu tiekėju (t.y. gauti naudą teisinėmis priemonėmis), prieštarauja pačiam viešųjų pirkimų tikslui. Civilinės teisės prasme tai yra nesąžiningas siekis įgyti konkurencinį pranašumą piktnaudžiaujant civilinio proceso teise, - teikiant aiškiai nepagrįstą ieškinį. Vadovaujantis CPK 95 str., už piktnaudžiavimą teise kreiptis į teismą turi būti skiriama bauda.
Apibendrindamas tretysis asmuo akcentuoja, jog: 1. Šio ginčo nereguliuoja viešųjų pirkimų teisės normos ir principai; 2. Net ir taikant viešųjų pirkimų ginčus reglamentuojančias teisės normas, ieškovo reikalavimas skiriasi nuo pateikto pretenzijoje, todėl atmestinas kaip viršijantis susiformavusį ginčo dalyką; 3. Vadovaujantis viešųjų pirkimų principais, teisės normomis, teismų praktikoje suformuluotomis teisės taisyklėmis, reglamentuojančiomis panašių ginčų sprendimą, atsakovas nelaikytinas pažeidusių imperatyvias viešųjų pirkimų teisės normas, todėl viešojo pirkimo rezultatai yra galiojantys; 4. Sutarties vykdymo užtikrinimo tvarkos įgyvendinimas priklauso atsakovo dispozicijai, o preciziškas jo paties suformuotų taisyklių tinkamas ar netinkamas laikymasis nepažeidė jokių teisėtų ieškovo interesų, lūkesčių ar teisių, todėl ieškovo pateiktas ieškinys yra žinomai nepagrįstas ir nesąžiningas naudojimasis procesinėmis priemonėmis.
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, ta faktinė aplinkybė, kad ieškovas UAB „EIP Kaunas“, veikiantis jungtinės veiklos sutarties (b.l.100-103) pagrindu su UAB „Eurointegracijos projektai", UAB „Bankinės konsultacijos" ir UAB „S4ID", dalyvavo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atvirame konkurse „Kauno miesto savivaldybės projektų dokumentų rengimo, administravimo ir konsultavimo paslaugų pirkime" (pirkimo Nr. 75290). Konkurso sąlygų (b.l.70-86) 14.4 punkte buvo nustatyta, kad sudarant preliminarią sutartį bus reikalaujama, kad dalyvis per 3 (tris) darbo dienas po preliminariosios sutarties pasirašymo pateiktų sutarties įvykdymo užtikrinimą - banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą. Užtikrinimo vertė - ne mažesnė kaip 100 000 Lt.
Ieškovas byloje prašė pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, įrodinėjo, jog tretieji asmenys byloje, laiku nepateikę sutarties vykdymo užtikrinimo, pažeidė imperatyvias viešųjų pirkimų procedūras nustatančias teisės normas, konkurso sąlygų 14.4 p., o tai reiškia ieškovo manymu šalių lygiateisiškumo ir viešojo konkurso vieną iš esminių sąlygų.
Išnagrinėjus bylą teisme yra nustatyta, kad 2009-11-24 atsakovas pasirašė Preliminariąją sutartį dėl Kauno miesto savivaldybės projektų dokumentų rengimo, administravimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo su viešojo pirkimo konkursą laimėjusiais paslaugų teikėjais: UAB „EIP Kaunas", UAB „Eurointegracijos projektai", UAB „Bankinės konsultacijos" ir UAB „S4ID", veikiančiais pagal 2009-06-01 jungtinės veiklos sutartį Nr. JV2009/06/01-01 (b.l.100-103) (toliau - Paslaugų teikėjas I); UAB „Nacionalinių projektų rengimas", UAB „Projektų gama" ir UAB „PG agro", veikiančiais pagal 2009-05-25 jungtinės veiklos sutartį (b.l.92-99) (toliau - Paslaugų teikėjas II); VšĮ „PVC", UAB „Jostra", Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutu bei UAB „AF-TSP", veikiančiais pagal 2009-05-26 jungtinės veiklos sutartį Nr. JV 09-02 (b.l.87-91) (toliau - Paslaugų teikėjas III). Ginčijama Preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos projektų dokumentų rengimo, administravimo ir konsultavimo paslaugų teikimo. Sutartis sudaryta su trimis laimėtojais (paslaugų teikėjais, tame tarpe ir su ieškovu), šios sutarties pagrindu numatyta ateityje vykdyti atnaujintą paslaugų teikėjų varžymąsi ir sudaryti pagrindines sutartis dėl konkrečių paslaugų pirkimo.
Teismas laiko, kad ta ieškovo ieškinyje nurodoma aplinkybė, jog kiti du paslaugų teikėjai su kuriais atsakovas sudarė ginčijamą Preliminariąją sutart,į pažeidė konkurso sąlygas, nes ne laiku pateikė sutarties įvykdymo užtikrinimą, negali būti pagrindu tenkinti ieškinį. Pagal VPĮ 30 str. 1 d., perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. VPĮ 18 str. 6 d. 6 p. nustatyta, jog prievolių įvykdymo užtikrinimas yra privaloma rašytinės sutarties sąlyga. Atvirojo viešojo pirkimo konkurso, kurio metu buvo sudaryta byloje minima Preliminarioji sutartis, sąlygose buvo pažymėta, jog sudarant preliminariąją sutartį bus reikalaujama, kad dalyvis pateiktų sutarties įvykdymo užtikrinimą per 3 darbo dienas po preliminariosios sutarties pasirašymo. Preliminariosios sutarties 9.1 punkte numatyta, jog sutartis įsigalioja po jos pasirašymo, kai Paslaugų teikėjas pateikia 100 000 Lt sutarties įvykdymo užtikrinimą. VPĮ 2 str. 22 d. preliminariąją sutartį apibrėžia kaip vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimą, kurio tikslas - nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų kiekių nustatymu.
Teismas sutinka asu atsakovo atsiliepimo į ieškinį motyvais, jog nagrinėjamu atveju buvo siekiama, kad sutarties vykdymo metu būtų sudarytos tinkamos sąlygos paslaugų teikėjų tarpusavio konkurencijai, taip įgyvendinant VPĮ 3 str. 2 d. nurodytą pirkimų tikslą - racionalų lėšų panaudojimą, kartu užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę bei efektyvumą. Patenkinus ieškinio reikalavimus ir pripažinus sutartį, sudarytą su kitais dviem potencialiais paslaugų teikėjais, negaliojančia, neliktų galimybės ateityje atsakovui vykdyti atnaujinto paslaugų teikėjų varžymosi, Kauno miesto savivaldybė būtų priversta pirkti paslaugas iš vienintelio šaltinio-ieškovo, o tokiu būdu neliktų tarpusavio paslaugų teikėjų konkurencijos, nors būtent konkurencijos skatinimas, tuo pačiu ir galimybė ateityje gauti pigesnes ir kokybiškesnes paslaugas lėmė pagrįstą ir racionalų ieškovo sprendimą sudaryti Preliminarią sutartį su visais pretendentais.
Teismas pažymi, kad vykdant ir organizuojant viešuosius pirkimu, preliminarioji sutartis paprastai yra sudaroma siekiant sumažinti būsimus viešųjų pirkimų organizavimo finansinius kaštus bei laiko terminus. Perkančioji organizacija iš galimų daugelio tiekėjų išsirinkdama potencialiausius, sudaro su jais preliminariąsias sutartis, o tolimesnį konkursą (apklausą ar derybas) vykdo tik su šiais tiekėjais preliminariosios sutarties sąlygų rėmuose. Esant labai elastingai konkrečių paslaugų rinkai (šiuo atveju projektų rengimo paslaugų rinka yra ypatingai elastinga, t.y. į ją galima labai lengvai patekti, rinkos dalyvių skaičius yra palyginti didelis, o verslo pradžia iš esmės nereikalauja jokių kaštų), kiekvienas atskiras atviras projekto dokumentų rengimo konkursas dėl galimai didelio konkurentų skaičiaus prilygtų paties projekto dokumentacijos rengimo kaštams. Tokiu atveju viešojo administravimo subjektas viešųjų pirkimų procedūrų tvarka išsirinkęs kelis potencialius tiekėjus vėliau, dėl konkretaus projekto dokumentų rengimo, derasi tik su pasirinktais tiekėjais ir pagrindinę paslaugų teikimo sutartį sudaro su geriausias sąlygas pateikusiu tiekėju. Tokią preliminarios sutarties sampratą patvirtina ir VPĮ 63 straipsnio 8 dalis „Kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra trys ir daugiau perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų". Toks tiekėjų pasirinkimas leidžia užtikrinti tiekėjų konkurenciją bei viešųjų pirkimų tikslų įgyvendinimą efektyviausiu būdu. Priešingas viešųjų pirkimų normų traktavimas, t.y. preciziškai formalizuojant neesminių reikalavimų laikymąsi, sudarytų sąlygas ne tik konkurencijos panaikinimui (nes liktų tik vienas tiekėjas - ieškovas), bet apskritai keltų klausimą, ar viešųjų pirkimų procedūros šiame konkurse atliko joms skirtą funkciją - užtikrino „racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybės darnią ir tinkamą veiklą gavimą, skatino konkurenciją ir rinkos plėtrą". Panaikinus viešųjų pirkimų konkurso rezultatus toje apimtyje, kurioje laimėtojais pripažinti ir tretieji asmenys, šio viešojo pirkimo konkurso rezultatai yra naikintini patys savaime, kadangi tektų pripažinti, jog neatliko pagrindinio viešųjų pirkimų tikslo. Tokia teisinė išvada net ir pačiam ieškovui yra nepriimtina, o toks ginčo sprendimas prieštarautų visų proceso dalyvių interesams.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos procesinių dokumentų išlaidos valstybei (LR CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260, 265, 270 straipsniais, teismas
nuspr endžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš UAB „EIP Kaunas“ (į.k. 3000089532) 40, 45 lt (keturiasdešimt litų ir 45 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.