Utenos apylinkės teismo nutartis

2017-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-72-844/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-08
Bylos Nr.
A18.-72-844/2017
Teisminio proceso Nr.
4-11-3-00040-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaidas Vasiliauskas
Kategorijos
  • 19.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. A18-72-844/2017Teismo proceso Nr. 4-11-3-00040-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 19.11.; 2.1.9.10. (S)
VISAGINO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 8 d.Visaginas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, rašytinio proceso tvarka, ruošdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra N. J., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J., Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau Utenos apskrities VPK Visagino PK) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. G. 2017-04-28 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 49ANP-97477260-17, ir tuo pareiškė administracinį kaltinimą, nurodydamas, kad 2017-04-05 apie 18 val. 50 min., viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), N. J. būdama neblaivi (nustatytas 1,40 prom., girtumas) už viešosios tvarkos pažeidimą tarnybiniu automobiliu pristatoma į policijos komisariatą daužė tarnybinio automobilio apsauginę sienelę, uniformuotų tarnybines pareigas atliekančių statutinių valstybės tarnautojų – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. G. ir vyresniojo tyrėjo M. M. atžvilgiu demonstravo vidurinį pirštą, grasino, keikėsi, nevykdė teisėtų nurodymų ir reikalavimų nedaužyti tarnybinio automobilio apsauginės sienelės, nusiraminti, atsisakė pateikti savo asmens duomenis. Tokiais savo veiksmais N. J. padarė administracinius nusižengimus.

Policijos pareigūnas A. G. nurodė, kad tokiais savo veiksmais N. J. padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 508 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.

Administracinio nusižengimo byla į teismą gauta 2017-05-04. Teismo posėdis Utenos apskrities VPK Visagino PK pareigūnų joje buvo paskirtas 2017-05-29, 10 val. 00 min..

Administracinio nusižengimo protokolas su medžiaga grąžinami Utenos apskrities VPK Visagino PK tolimesniam tyrimui atlikti

Motyvuojamoji dalis

ANK 627 straipsnis numato, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia šiuos klausimus: 1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą administracinio nusižengimo bylą ir ar neturėtų būti ši byla nagrinėjama šio kodekso 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka; 2) ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima; 3) ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas; 4) ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus; 5) nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai; 6) nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, duoda nurodymą šių teisių ir pareigų išaiškinimą išsiųsti asmeniui kartu su teismo šaukimu; 7) nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui; 8) ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotųjų atstovų prašymai ir nušalinimai.

Atsiųsdami administracinio nusižengimo bylą teismui, Utenos apskrities VPK Visagino PK pareigūnai, tirdami administracinio nusižengimo bylą joje nesurinko ir teismui nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima įsitikinti jog G. G. ir M. M. yra policijos pareigūnai, kokios yra tiksliai jų pareigos, ir kokiame policijos komisariate jie dirba. Taip pat nepateikti duomenys jog G. G. ir M. M. 2017-04-05 buvo tarnyboje. Neaišku kuo remdamasis, vyresnysis tyrėjas A. G. surašydamas administracinio nusižengimo protokolą N. J. padarė išvadą, jog N. J. galimai padarė ir administracinį nusižengimą numatytą ANK 508 straipsnio 1 dalyje.

Pirmiausia, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 508 straipsnis neturi dalių, todėl rengiant kaltinimą, veika kvalifikuojama tik pagal šį straipsnį, nenurodant jos dalies.

ANK 508 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Administraciniame kaltinime N. J. nėra nurodyta, kad ji savo veiksmais pažemino statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą.

Šių kvalifikuojančių aplinkybių (požymių) nenurodymas kaltinime, patį kaltinimą daro netikslų ir užkerta galimybę nuo jo gintis traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui.

Taip pat iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar tikrai N. J. elgesys pažemino policijos pareigūnų G. G. ir M. M. garbę ir orumą.

Byloje yra duomenys, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnas M. M. 2017-04-05 tarnybiniame pranešime Nr. 0117000179526, nurodo, jog tarnybiniame automobilyje N. J. galimai parodė policijos pareigūnams abiejų rankų vidurinius pirštus, o policijos komisariate keikėsi policijos pareigūnų atžvilgiu ir tokiais savo veiksmais pažemino abiejų policijos pareigūnų garbę ir orumą, tačiau tokių aplinkybių procesiniuose dokumentuose nėra nurodęs policijos pareigūnas G. G..

Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu nėra išsiaiškinta, ar N. J. galimai savo neteisėtais veiksmais, pažemino ir policijos pareigūno G. G. garbę ir orumą.

Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiuoju yra asmuo, suvokiantis, kad yra žeminamas.

Jeigu atliekant papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus (apklausiant policijos pareigūnus liudytojais) bus nustatyta, kad N. J. savo galimai neteisėtu elgesiu pažemino policijos pareigūnų M. M. ir G. G. garbę ir orumą, šiuos policijos pareigūnus reikėtų pripažinti nukentėjusiaisiais. Be to juos apklausiant liudytojais, reikia tiksliai išsiaiškinti ar N. J. veiksmai, kuriais galimai buvo pažeminta policijos pareigūnų garbė ir orumas, buvo skirti būtent jiems asmeniškai, nes duodama paaiškinimus dėl jai pareikšto administracinio kaltinimo, N. J. nurodė, kad jos elgesys nebuvo tiesiogiai asmeniškai nukreiptas policijos pareigūnų atžvilgiu ir ji jų nesiekė įžeisti.

Šios N. J. nurodytos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrintos.

Pažymėtina tai, kad orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, su jo pažiūriu į save.

Šioje byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai G. G. ir M. M. yra pripažinti nukentėjusiaisiais, ir kad jiems yra išaiškintos nukentėjusių procesinės teisės ir pareigos.

Teismo vertinimu, tokie procesiniai pažeidimai pažeidžia G. G. ir M. M. teises ir gali užkirsti kelią savo teisių ginimui ateityje.

ANK 578 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nukentėjusysis gali būti apklaustas kaip liudytojas.

ANK 579 straipsnio 1 dalis numato, kad numato, kad nukentėjusysis turi šias teises: 1) susipažinti su bylos medžiaga; 2) dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti parodymus; 3) teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; 4) pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; 5) pareikšti prašymus ir nušalinimus; 6) naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; 7) kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; 8) atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius; 9) nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nukentėjusysis privalo: 1) laikytis nustatytos teisenos tvarkos ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis; 2) šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad už melagingų parodymų davimą teisme nukentėjusysis atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 235 straipsnį. Už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo tyrimo ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo ne teismo tvarka metu nukentėjusysis atsako pagal šio kodekso 224 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina tai, kad tiek kitas žmogus, taip pat ir policijos pareigūnas atliekantis ikiteisminį tyrimą, negali pats nustatyti, nurodyti ir teigti, kad galimai neteisėtais galimo pažeidėjo veiksmais buvo pažeminta kito žmogaus, taip pat ir kito policijos pareigūno garbė ir orumas, kol apie tai nepraneša ir nenurodo pats nukentėjusysis. Apie garbės ir orumo pažeminimą turi būti nusprendžiama individualiai ir asmeniškai, nes tiek policijos pareigūno, tiek žmogaus garbė siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti žmonės vertina konkretų individą - jo padėtį visuomenėje, gabumus, darbštumą, padorumą, dorovingumą. Tai yra žmogaus reputacija, labiausiai priklausanti nuo paties asmens, jo santykių su kitais, taip pat ir nuo to, ką apie jį kalba, skelbia kiti.

Tokių būtinų procesinių veiksmų neatlikimas ikiteisminio tyrimo metu trukdo greitai nagrinėti bylą teisme. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas kokybiškai, išsamiai, o ne formaliai ir šabloniškai.

Be to administracinio nusižengimo protokole nėra ir kitų reikalingų ir būtinų duomenų, kurių būtinumą numato įstatymas.

ANK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.

Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti nukentėjusiųjų vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai. Taip pat nėra nurodyta ar N. J. pageidavo siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat ar ji reikalavo nagrinėti šią bylą žodinio proceso tvarka.

Be to pažymėtina ir tai, kad skiriant bylą nagrinėti teisme, apie posėdžio vietą ir laiką turi būti pranešta ne tik traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui, bet ir nukentėjusiesiems, nes ne tik traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo turi teisę žinoti apie posėdžio vietą ir laiką, bet apie tai turi būti informuoti ir nukentėjusieji, nes jiems nežinant apie teismo posėdį bylos nagrinėjimas yra negalimas, nes tokiu atveju būtų pažeistos jų procesinės teisės.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad administraciniame kaltinime yra netiksliai nurodytas N. J. vardas. Šalinant ikiteisminio tyrimo trūkumus, turi būti ištaisyta ir ši klaida.

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog administracinio nusižengimo protokole nurodyti duomenys neatitinka bylos aplinkybių, kelia abejones jų atitikimu tikrovei, ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą, turi vertinti, kad administracinio nusižengimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, ir privalo grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad būtų pašalinti trūkumai.

Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Todėl teisėjas mano, jog administracinė byla yra neparuošta jos nagrinėjimui teisme. Ikiteisminio tyrimo metu N. J. pareikštas kaltinimas nėra tikslus, be to nėra atskleista nukentėjusiųjų pozicija dėl traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veiksmų jų atžvilgiu. Be to ikiteisminio tyrimo metu nebuvo siekiama įgyvendinti nukentėjusiųjų teisių ir jų teisėtų interesų procese, nors toks procesinis elgesys yra privalomas.

Todėl administracinio nusižengimo protokolo duomenys kelia abejonių, nes protokole užfiksuotų duomenų trūksta priimti objektyvų ir teisėtą nutarimą dėl tinkamai neatskleistų ir neišsiaiškintų galimo teisės pažeidimo padarymo aplinkybių.

ANK 635 straipsnio 1 dalis 3 punktas numato, kad numato, kad baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Šis teismo sprendimas privalo būti motyvuotas.

Esant šiems trūkumams, byla turi būti perduota ją inicijavusiai institucijai trūkumų pašalinimui ir detalesniam ištyrimui.

Dėl paminėtų aplinkybių administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo tirti Utenos apskrities VPK Visagino PK, kaip institucijai, surašiusiai N. J. administracinio nusižengimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis ANK 609, 627, 635 straipsniais

nutarė:

Grąžinti administracinio nusižengimo bylą Nr. A.18-72-844/2017, kurioje 2017-04-28, administracinio nusižengimo protokolas Nr. 49ANP-97477260-17, pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, surašytas N. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iš naujo tirti Utenos apskrities VPK Visagino PK.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas