Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu ir baudžiamąja byla, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbanti, teista, kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. vasario 18 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamoji byla, kurioje E. K. kaltinama tuo, kad ji būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,62 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 22 val., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su sugyventinio motina A. B., ranka jai sudavė kelis kartus per galvą, ir taip nukentėjusiajai A. B. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. K. kaltinama padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, E. K. kaltinama tuo, kad ji 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 17 val., romų bendrijoje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 185, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 0,507 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2018 m. rugsėjo 10 d., 00.40 val., kol Vilniuje, Algirdo g. 20, Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate darant asmens apžiūrą, policijos pareigūnė rado pas ją ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos. Šiais veiksmais E. K. kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina prokurorui

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje yra nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą.

BPK 423 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Bylos perdavimą nagrinėti teisiamajame posėdyje reglamentuoja BPK 233 straipsnio nuostatos. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla yra perduodama nagrinėti teisme, kai teisėjas susipažįsta su byla ir nustato, jog nėra kliūčių šią bylą nagrinėti teisme. Taigi tik nustačius, jog nėra jokių kliūčių bylą nagrinėti teisme, gali būti priimtas procesinis sprendimas bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismo įsitikinimu, pareiga įvertinti, ar nėra kliūčių baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti tiesiamajame posėdyje, neišnyksta ir tuo atveju, kai įstatyme numatytą procesinį sprendimą reikia priimti gavus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

BPK 234 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas ir kuriuo byla perduodama į teismą yra būtent prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK 419 straipsnis numato reikalavimus prokuroro pareiškimo dėl teismo baudžiamojo įsakymo turiniui. BPK 419 straipsnis be kitų reikalavimų numato, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turi būti trumpai aprašyta veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis turi būti nubaustas baudžiamuoju įsakymu, nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, taip pat nurodyta siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis, išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to. Nekyla abejonių, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos veikos ar veikų kvalifikavimui, taip pat tinkamai parinktas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Be to, prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, o nukentėjusysis per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Nagrinėjamu atveju E. K. yra kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje. E. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent savo sugyventinio motinai A. B.. BK 248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Taigi, iš nurodytų nuostatų darytina išvada, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu gali būti pripažįstami tik esamo sutuoktinio tėvai, tuo tarpu sugyventinio tėvai į šeimos nario sąvoką nepatenka, net ir jiems gyvenant kartu su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu. Atitinkamai kaltinimas šioje dalyje, teismo vertinimu, yra suformuluotas pernelyg plečiamai aiškinant šeimos nario statusą. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą asmeniui, kuris nėra kaltinamojo šeimos narys numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcija skiriasi nuo kaltinamajai E. K. inkriminuotos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijos. Prokuroro pasiūlyta bausmė nagrinėjamu atveju parinkta pagal BK 140 straipsnio 2 dalies sankciją, ją subendrinant su pagal BK 259 straipsnio 2 dalį siūlomą skirti bausme. Esant pagrindui perkvalifikuoti vieną iš kaltintajai inkriminuojamų nusikalstamų veikų tuo pačiu pažeidžiamos ir BPK 419 straipsnio nuostatos numatančios, prokurorui pareigą nurodyti kaltinamajai siūlomos skirti bausmės rūšį ir dydį bei kaltinamosios nuomonę dėl jai siūlomų bausmių, kadangi siūloma kaltinamajam skirti bausmė turi atitikti įstatymo nuostatas. Čia teismas tuo pačiu atkreipia prokuroro dėmesį, kad pareiškime prie siūlomos kaltinamajai bausmės rūšies ir dydžio jis siūlo skirti kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę ir nustatyti įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tuo tarpu pareiškime teismui suformuluotame prašyme užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai siūloma skirti galutinę 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nenurodant jokių įpareigojimų. Taigi nėra aišku, kokią tiksliai bausmę siūloma skirti kaltinamajai.

Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajai A. B. 2019 m. vasario 14 d. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau byloje nėra duomenų, ar nukentėjusioji iš tikrųjų gavo tokį pranešimą. Prokuroro pranešime nurodoma, jog nukentėjusioji gali skųsti tokį prokuroro sprendimą BPK 63 straipsnio nustatyta tvarka. Kita vertus, prokuroro rašte nurodytas straipsnis nustato tik bendrą prokuroro veiksmų ir nutarimų apskundimo tvarką, jame nėra nurodytas šiuo konkrečiu atveju numatytas apskundimo terminas (terminas nurodytas BPK 418 straipsnio 4 dalyje, į kurį nuoroda prokuroro pranešime nepateikta). Taigi nukentėjusioji nebuvo tinkamai informuota apie jos teisę apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, teisme byla su prokuroro pareiškimu gauta 2019 m. vasario 18 d., t. y. net nepraėjus BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatytam 7 dienų prokuroro sprendimo apskundimo terminui (pažymėtina, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo tokio pranešimo gavimo, o ne jo išsiuntimo dienos), kas gali lemti neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, tuo atveju, jeigu per įstatymo numatytą terminą prokuroro sprendimas būtų apskustas ir panaikintas įstatymo nustatyta tvarka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas pažeidžiant BPK 419 straipsnyje bei BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus, kuriais buvo apsunkinta kaltinamosios padėtis bei apribotos nukentėjusiosios teisės. Nustatyti trūkumai negali būti pašalinti nagrinėjimo teisme metu, jie trukdo nagrinėti bylą teisme bei teismui priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų, be to, bylos perdavimas nagrinėti teisme pažeistų kaltinamosios teisėtus lūkesčius dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, byla perduotina prokurorui trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 419 ir 440 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, perduoti prokurorui teismo nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.