Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-383/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-09-11Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-23Kauno apygardos teismas
  3. T-108-416/2015Nutartis · 2015-03-10Marijampolės apylinkės teismas
  4. T-337-564/2015Nutartis · 2015-05-27Marijampolės apylinkės teismas
  5. T-499-564/2015Nutartis · 2015-08-13Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-23
Bylos Nr.
1A-87-383/2015
Teisminio proceso Nr.
1-36-1-00369-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Albinas Antanaitis
Nuteistasis
R. B., J. B., A. B., S. K.
Advokatai
Loreta Daukšienė
Kategorijos
  • 2.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-383-2015

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Proceso Nr. 1-36-1-00369-2013-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.9.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistųjų R. B., J. B., A. B. gynėjoms advokatėms Loretai Daukšienei, Violetai Naujokienei, Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B., J. B., A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo

J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d ir paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Taikytas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažinta 1/3.

R. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2d. ir paskirta 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Taikytas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažinta 1/3. BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu šios bausmės dalis pridėta prie 2012-11-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

A. B. pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. ir paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taikytas BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažinta 1/3.

Šiuo nuosprendžiu už nusikaltimų numatytų BK 178 str. 2 d. (dvi veikos) padarymą taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas S. K., tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis veikdamas bendrai su S. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, t. y. 2013 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslus laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, vakare, veikdami bendrai, S. K. iš anksto nupjovus sandėlio durų pakabinamą spyną, kad būtų galima įvykdyti vagystę, įsibrovė į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ir slapta iš sandėlio pagrobė svetimą turtą - E. V. priklausančius 90 kg miežių, kurių bendra vertė 49.50 litų, tuo nukentėjusiajam E. V. padarydami 49.50 litų turtinę žalą.

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2013 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslus laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, vakare, veikdamas bendrai su S. K. ir A. B., vagystės tikslu, kartu su S. K. įsibrovė į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ir slapta iš sandėlio išnešė svetimą turtą - E. V. priklausančius 120 kg miežių, kurių bendra vertė 66 litai, kuriuos, išneštus iš sandėlio, pagal susitarimą A. B. automobiliu „Ford Escort“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė iki S. A. gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, taip bendrais savo veiksmais pagrobdami svetimą turtą nukentėjusiajam E. V. padarė 66 litų turtinę žalą.

A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. už tai, kad bendrininkavo padėjėju pagrobiant svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t.y. 2013 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslus laikas įrodymų tyrimo metu nenustatytas, vakare, veikdamas bendrai su S. K. ir R. B., S. K. ir R. B. įvykdžius nusikalstamą veiką, vagystės tikslu, S. K. ir R. B. įsibrovus į sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ir slapta iš sandėlio išnešus, svetimą turtą - E. V. priklausančius 120 kg miežių, kurių bendra vertė 66 litai, jis išneštus grūdus su maišais, pagal susitarimą automobiliu „Ford Escort“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė iki S. A. gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, taip bendrais savo veiksmais pagrobdami svetimą turtą nukentėjusiajam E. V. padarė 66 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistieji J. B., A. B. ir R. B. apeliaciniu skundu prašė peržiūrėti bylą ir paskirtas bausmes švelninti. Skunde nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis. Teigia, kad nebuvo paminėtos visos lengvinančios jų atsakomybę aplinkybės t.y., kad prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kad susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino jam padarytą žalą, kad nusikalto, nes gyvena labai vargingai, kad J. B. yra neįgalus ir, kad R. B. sugyventinė laukiasi judviejų kūdikio. Taip pat apeliantai teigia, jog buvo pažeista jų teisė į gynybą. Nors ikiteisminio tyrimo metu jie atsisakė gynėjo paslaugų, tačiau tai įvyko dėl klaidinančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, kadangi tyrėjai neteisingai išaiškino apeliantams jų teises ir naudodamiesi jų teisiniu neišprusimu nepaskyrė valstybinio gynėjo. Skunde pažymėta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei teisėja, nei prokuroras, žinodami, kad su nukentėjusiuoju nuteistieji susitaikė, nepasiūlė bylos nutraukti vadovaujantis BK 38 str. Šioje byloje susitaikymas galimas, kadangi to reikalauja tiek apeliantai, tiek nukentėjusysis. Apeliantų teigimu tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek jiems paskirti laisvės apribojimai yra per griežti jų atžvilgiu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjas, prašiusias apeliacinį skundą patenkinti ir prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingas išvadas dėl J. B., R. B. ir A. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., aplinkybių. Patys apeliantai neneigia padarę nusikaltimą, dėl kurio buvo kaltinami, tačiau mano, kad yra pagrindai ir sąlygos jų atžvilgiu taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 38 str. nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės. Tik įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti kaltininkui BK 38 straipsnio nuostatas. Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas turi įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas užtikrinant, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. B., R. B. ir A. B. nusikalstamą veiką, tinkamai nustatė atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadaryta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems atsižvelgė į tai, kad nuteistasis J. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, yra neįgalus, charakterizuojamas patenkinamai, pagrobto turto vertė nedidelė, į tai, kad nuteistasis R. B. teistas, apysunkį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu, praėjus labai trumpam laikui po paleidimo iš pataisos įstaigos, nedirba, charakterizuojamas neigiamai, išvadų nedaro, nesistengia gyventi nepažeisdamas įstatymų ir nustatytos tvarkos, pagrobto turto vertė nedidelė ir į tai, kad nuteistasis A. B. teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, charakterizuojamas patenkinamai, pagrobto turto vertė nedidelė, jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme, antraeilis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistųjų asmenybes, charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad jie prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, kad jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto veikdami kaip bendrininkų grupė ir pagrįstai pastariesiems paskyrė straipsnio sankcijoje už jų padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmes, kurios yra mažesnės už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl ko teismas J. B., R. B. ir A. B. taikė BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtąsias bausmes sumažino vienu trečdaliu. Subendrindamas R. B. paskirtąją bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė (BK 64 str. 1 d. 3 d.).

Apeliaciniame skunde nuteistieji nurodo, jog jie su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą atlygino, prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, veika mažareikšmė, J. B. yra neįgalus, tačiau teismas juos nuteisė neatsižvelgęs į šias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priešingai nei teigia apeliantai savo skunde, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistiesiems bausmes atsižvelgė į tai, jog nuteistieji prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi, pripažino tai jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, įvertino nusikaltimo padarymo pobūdį ir tai, jog pagrobto turto vertė nedidelė, atsižvelgė ir į nuteistojo J. B. neįgalumą ir kitas skunde nurodytas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismui dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes į, kurias jau buvo atsižvelgta skiriant nuteistiesiems bausmes ir dar kartą jas švelninti, nėra jokio pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas nukentėjusiojo E. V. prašymas, kuriame jis nurodė, jog su nuteistaisiais J. B., R. B. ir A. B. susitaikė, žalą jam atlygino, nukentėjusiojo nuomone nuteistiesiems paskirtos per griežtos bausmės, prašo juos atleisti nuo bausmės BK 38 str. arba 37 str. pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nors apeliantai su nukentėjusiuoju susitaikė ir žalą jam atlygino, tačiau vien to, taikyti BK 38 str. 1 d. ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės neužtenka, nes be to dar turi būti pagrindo manyti, kad jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau minėta, šio baudžiamojo kodekso straipsnio nuostatų taikymas kaltininko atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant byloje visoms formaliai būtinoms sąlygoms, teismas neprivalo kiekvienu atveju nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti į tai, kad nuteistasis R. B. anksčiau du kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, apysunkį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo metu, praėjus labai trumpam laikui po paleidimo iš pataisos įstaigos, niekur nedirbantis, A. B. anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, nedirbantis, J. B. niekur nedirbantis, nusikalstamą veiką nuteistieji įvykdė veikdami, kaip bendrininkų grupė. Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistuosius ir neleidžia daryti išvados, kad jie yra verti teismo pasitikėjimo, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikyti BK 38 str. 1 d. ir atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistiesiems bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistieji J. B., R. B. ir A. B. apelia­ci­niu skun­du nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų tinkamai išnagrinėjęs ir įvertinęs pirmosios instan­ci­jos teis­mas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad paskirta bausmė nėra per griežta ir neprieš­ta­rau­ja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyri­mo pagrin­dams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo dar labiau ją švelninti.

Atmestinas ir apeliantų skundo argumentas, jog buvo pažeista jų teisė į teisminę gynybą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b. l. 37, 52, 57, 60, 81, 86, 93, 137, 142, 169, 186, 194, 196, 198) atliekant įvairius procesinius veiksmus, gynėjo atsisakė, tai patvirtino savo parašais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei vienas nuteistasis pageidavimo paskirti jiems gynėją nepareiškė. Vertinant apeliantų skunde nurodytas aplinkybes, jog tyrėjams neteisingai išaiškinus apeliantams jų teises ir neturint teisinio išprusimo jie atsisakė valstybinio gynėjo, vertintinos kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo pačių nuteistųjų valios. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog nuteistieji neturėdami teisinių žinių, turėjo teisę ir galimybę prašyti skirti jiems gynėją ar sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, kad tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų nuteistieji dėl teisinės pagalbos niekur nesikreipė ir jos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ne tik, kad nepageidavo, bet jos ir atsisakė. Taip pat pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kiekvienam apeliantui buvo paskirti gynėjai ir užtikrinta jų teisminė gynyba šioje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (t. 2, b. l. 51, 53, 55), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. B., išlaidas iki 2015-01-06 sudaro 50,14 euro dydžio, J. B. 34,74 euro dydžio, A. B. 39,60 euro dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroro ir gynėjo dalyvavimas yra privalomas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo būtinas dalyvavimas apeliaciniame procese, o kaltinamajam atsisakyti nuo gynėjo apeliaciniame procese nenumatyta, tai antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkintinas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistųjų J. B., R. B. ir A. B. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutarė:

Nuteistųjų J. B., R. B. ir A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Albinas AntanaitisAlgirdas Jaliniauskas