Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2018-01-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-13-564/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
II-13-564/2018
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00726-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Advokatai
Dovydas Cvetkovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-13-564/2018Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00726-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20.; 21.10.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. sausio 4 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei,

dalyvaujant skundą padavusiems asmenims V. Z. ir T. K. bei jų atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Z. ir T. K. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo D. A. 2017 m. spalio 10 d. nutarimų administracinių nusižengimų bylose Nr. 37ANN-122242840-17 ir Nr. 37ANN-122245619-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gautas V. Z. ir T. K. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2017 m. spalio 10 d. nutarimus administracinių nusižengimų bylose Nr. 37ANN-122242840-17 ir Nr. 37ANN-122245619-17 dėl V. Z. ir T. K. patraukimo atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 459 str. 7 d. ir nutraukti jų atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmuose nebuvo inkriminuojamų nusižengimų sudėties požymių. Nebuvo nustatyta ANK 459 str. 7 d. pažeidimo sudėties būtinojo požymio – neteisėtų veiksmų, pasekmių (žalos), priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių ir kaltės.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos PK viršininkas M. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė T. K. ir V. Z. skundus atmesti kaip nepagrįstus ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos PK vyresniojo tyrėjo D. A. 2017 m. spalio 10 d. nutarimus administracinių nusižengimų bylose palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodė, kad T. K. ir V. Z. administracinėn atsakomybėn patraukti dėl 2017-09-05 padaryto administracinio nusižengimo, t. y. dėl to, kad apie 09.57 val., Plioplių k., Kazlų Rūdos sav., vairuodami sunkiasvores transporto priemones, važiuodami bendro naudojimo keliu, nesilaikė visų būtinumo ir atsargumo priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių arba juos sumažintų ir ją apgadino. Įvykio vietoje minėti asmenys sutiko su padarytais pažeidimais, jų neginčijo, skambino Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo kaimo seniūnui, kurio vadovaujamai seniūnijai priklauso ir minėtas Plioplių kaime esantis kelias, tačiau dėl žalos atlyginimo tuo metu nesusitarė. Susipažinus su pateiktu skundu ir visa byloje esančia rašytine medžiaga matyti, kad T. K. ir V. Z. veiksmuose buvo padaryti administraciniai nusižengimai, tai yra padaryta žala keliui, priklausančiam Kazlų Rūdos savivaldybei. Antanavo kaimo seniūnas A. U. byloje paaiškino, kad yra ne kartą gavęs nusiskundimų iš Plioplių kaime gyvenančių žmonių dėl sunkiasvoriu transportu gadinamos kelio dangos, sulaužytos pralaidos ir panašiai. T. K. ir V. Z., vairuojant krovininius sunkiasvorius ir važiuojant minėtu keliu buvo sulaikyti įvykio vietoje ir tuo metu savo kaltės neginčijo, ją pripažino ir tik vėliau pradėjo neigti, kas laikytina jų gynybine versija ir siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Todėl mano, kad minėtas pažeidimas yra nustatytas ir įrodytas, o Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo D. A. nutarimais T. K. ir V. Z. administracinės nuobaudos paskirtos teisėtai ir pagrįstai. Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias (pažeidimo vietoje asmenys su pažeidimais sutiko, jų neginčijo, bandė spręsti problemą) ir į atsakomybę sunkinančias (jų nebuvo nustatyta) aplinkybes, todėl buvo paskirtas administracinės nuobaudos minimumas, tai yra kiekvienam pažeidėjui skirtos minimalios už minėtą pažeidimą nuobaudos- 00 eurų baudos.

Apklaustas teismo posėdžio metu T. K. palaikė skundą. Paaiškino, kad nepadarė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo ir prašė bylą nutraukti. Įvykio dieną 2017-09-05 vilkiku Scania v/n (duomenys neskelbtini) važiavo iš Kauno pas ūkininką pasikrauti smulkintos medienos. Neasfaltuotu keliu nuvažiavo apie 4 kilometrus, jokio eismą ribojančio ar draudžiančio ženklinimo nebuvo. Iki policijos pareigūnų užfiksuotos vietos jis atvažiavo iš kitos pusės, negu užfiksuota nuotraukose, o nuotraukose užfiksuota vieta jis net nevažiavo. Tačiau atvažiavę policijos pareigūnai jam vis tiek surašė protokolą, nors jis tuo keliu net nevažiavo. Parodė, kad jo vairuojamas vilkikas tuščias sveria apie 16 tonų. Jis toje vietoje buvo pirmą kartą. Kai jis važiavo minėtas kelias jau buvo išvažinėtas ir pažliugęs. Dar parodė, kad prie bylos prijungtose liudytojo pateiktose fotonuotraukose jo automobilio nėra užfiksuota. Jo vilkikas yra raudonos spalvos, ant priekinio stiklo uždėta lentelė su vardu T.

Apklaustas teismo posėdžio metu V. Z. skundą palaikė. Parodė, kad iš įmonės vadybininkų gavęs koordinates vietos, kur turėjo atlikti darbus, į ten atvažiavo su biokuro smulkintuvu, kuris sveria 22 tonas. Jis atvažiavo smėlėta kelio danga, jokių draudžiamų ženklų, neleidžiančių važiuoti sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, nebuvo. Neasfaltuota kelio danga nuvažiavo apie 3-3,5 kilometro. Jis pirmą kartą važiavo šiuo keliu. Su ūkininku dirba nebe pirmą kartą, bet būtent šiam kelyje dirbo pirmą kartą. Parodė, kad jam važiuojant keliu, tame kelyje liko mašinos žymės, kaip ir visuose kaimo keliuose lieka, kelias jau buvo išvažinėtas. Mano, kad to ūkininko traktorius daugiau sveria, todėl jo nuomone jis pat nepadarė jokios žalos keliui. Taip pat patvirtino, kad liudytojo pateiktose nuotraukose užfiksuotas jo vairuojamas automobilis, tempiantis ne T. K., o kitą jų įmonės transporto priemonę.

Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbant rugsėjo mėnesį buvo gautas pranešimas, kad seniūnas gavo žmonių nusiskundimų, jog krovininės transporto priemonės apgadino kelią. Jis nuvyko į įvykio vietą Antanavo k., paaiškino krovininių automobilių vairuotojams, kad jie apgadino kelią, šie su nusižengimu sutiko. Mano, kad su lengvu automobiliu nepavyktų pravažiuoti, nes krovininiai automobiliai padarė dideles provėžas. Jis į įvykio vietą privažiavo, kadangi jo automobilio yra varomi keturi ratai.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. S. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog yra sugadinta kelio danga. Iškvietimas gautas iš Antanavo seniūno. Ji su kolega nuvyko į įvykio vietą, t.y. Plioplių kaimą, Kazlų Rūdos sav. Nuvykus įvykio vietoje sutiko seniūną, kuris nurodė važiuoti keliuku toliau ir ten bus pažeidėjai. Važiavo policijos automobiliu apie 1 kilometrą, kelias buvo sunkiai pravažiuojamas. Nuvykus pas sunkiasvorių automobilių vairuotojus, kažkuris net paaiškino, kad supranta, kad jie padarė tas vėžes. Jiems pasiūlė sutvarkyti kelią po darbų, bet jie dėl sutvarkymo nesusitarė, dėl to jos kolega surašė administracinių nusižengimų protokolus. Dar nurodė, kad minėtas kelias buvo iš smėlio, oro sąlygos buvo prastos, lynojo, buvo didelės provėžos. Policijos automobilis yra varomas 4 ratais, jis aukštesnis nei lengvasis automobilis, bet ir jie sunkiai keliu pravažiavo. M. G. nufotografavo kelią, sunkiasvoriai automobiliai stovėjo priešais jų automobilį, ji mano, kad jie jau buvo apsisukę. Iš kur būtent atvažiavo automobiliai ji nežino, nes nematė. Mano, kad iš provėžų galima spręsti, jog kelią sugadino sunkiasvoriai automobiliai, o ne lengvieji. Dar parodė, kad vairuotojai neneigė, jog jie važiavo tuo keliu. Po to minėti automobiliai išvažiavo paskui policijos automobilį į asfaltuotą kelią.

Liudytojas A. U. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad 2017-09-05 apie 10 val., jam paskambino Pilviškių g. 3 gyventojas R. T. ir nurodė, kad yra darkomas kelias Pilviškių g. Jis iš karto į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Parodė, kad prieš tai dvi paras lijo, buvo pažliugę ir sunkiasvoriai automobiliai padarė kelyje dideles provėžas. Jis į įvykio vietą atvažiavo keliu Višakio Rūda-Bagotoji-Antanavas ir pasuko į Pilviškių g., Plioplių kaime. Kelias ten žvyruotas, greideriuotas. Pamatė du sunkiasvorius automobilius- vienas smulkinimo, kitas krovininis. Jis paklausė vairuotojų ar jie suderinę darbus su seniūnu, bet vairuotojai atsakė neigiamai. Krovininiai automobiliai stovėjo jau apsisukę. Mano, kad jie galėjo apsisukti Pilviškių gatvės gale. Galimai jie dirbo pas ūkininką V. M., bet šito fakto nesiaiškino. Kelias buvo labai išvažinėtas, provėžos apie 15-20 centimetrų. Jis pats iš to kelio atgal jau nesugebėjo išvažiuoti, teko kviesti traktorių, kad ištrauktų. Buvo sugadinta apie vienas kilometras kelio. Nežino ar daugiau kokių krovininių automobilių buvo atvažiavę, nematė. Ūkininko žemės ūkio technika važiuoja šiuo keliu, bet ji atvažiuoja iš kitos pusės nuo Pilviškių seniūnijos pusės, o gyventojai užfiksavo, kad minėtos sunkiasvorės atvažiavo iš kitos pusės, nuo asfaltuoto plento. Ūkininko žemės ūkio technika nuo liepos mėnesio iki rugsėjo 5 d. tuo keliu važinėjo, bet nusiskundimų dėl ūkininko technika sugadinto kelio jis iš gyventojų gavęs nebuvo. Po įvykio kelią sutvarkė savivaldybės lėšomis, buvo greideriuotas.

Liudytojas R. T. parodė, kad 2017-09-04 Pilviškių g. pasirodė sunkvežimiai- vienas buvo mažesnis, kitas skirtas smulkinti medžiams. Vienas liko laukti ant asfalto, o kitas važiavo Pilviškių gatve, klimpo, buvo sunku važiuoti, todėl jokių darbų neatliko ir nuvažiavo link Pilviškių. Kitą dieną, t.y. 2017-09-05 vėl atvažiavo tos mašinos ir jis paskambino seniūnui. Jis nufotografavo krovininius automobilius, vėliau atvyko policijos pareigūnai. Nurodė, kad Pilviškių g. kelias yra buvęs žvyrkelis. Įvykio metu kelyje jokių ribojančių eismą ženklų nebuvo. Mano, kad tokiu keliu, tokiomis eismo sąlygomis važiavimas krovininiais automobiliais yra kelio gadinimas. Iš vakaro krovininiai automobiliai važiavo nuo Plioplių kaimo pusės, o rugsėjo 5 d., kai buvo kviesta policija, nuo jie atvažiavo iš kitos, t. y. Pilviškių kaimo, pusės. Iš viso buvo trys mašinos. Vieną iki atvykstant policijos pareigūnams kitas krovininis automobilis ištempė ant asfalto ir ji išvažiavo. Ar šių automobilių vairuotojai buvo administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys, negali patvirtinti. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tos trečiosios mašinos jau nebebuvo. Nuotraukas jis padarė prieš atvykstant policijos pareigūnams. Vizualiai jam atrodė, kad tos pačios trys krovininės mašinos buvo atvažiavę tiek rugsėjo 4 d., tiek rugsėjo 5 d., bet kadangi jos buvo purvinos, automobilių numerių nematė. Jį apėmė pyktis dėl to, kad važinėja ir gadina kelią, todėl ir paskambino seniūnui. Dar parodė, kad tuo keliu važinėja ir ūkininko žemės ūkio paskirties mašinos, t.y. traktoriai ir pan. Rugpjūčio mėnesio gale tas kelias buvo sutvarkytas. Nurodė, kad iš kurios pusės atvažiavo į užfiksuotą vietą (kaip nustatyta T. K. varuojamas) krovininis automobilis, jis nematė, galvoja, kad jis atvažiavo nuo Pilviškių pusės.

Liudytojas D. M. parodė, kad Plioplių kaime, Pilviškių g. turi sodybą. Jis atvažiuodamas į sodybą, matė mikroautobusą su priekaba, traktorių, miškovežį, kurie buvo laukuose, po to važiuodamas matė, kad minėti automobiliai iš laukų išvažiavę į kelią. Padarė nuotraukų, tai vyko 2017-09-18, o 2017-09-05 kaimynas Rimvydas jam paskambino ir pasakė, kad jis nevažiuotų į sodybą, nes sugadintas kelias ir jis nevažiavo. 2017-09-05 jis kelio nematė, nes įvykio vietoje nebuvo. Dabar tuo keliu pravažiuoja tik su džipu, bet seniau pravažiuodavo ir su lengvaisiais automobiliais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos nustatyta, kad T. K. buvo nubaustas už tai, kad 2017-09-05 apie 09.00 val. Kazlų Rūdos sav., Plioplių k., vairavo krovininę transporto priemonę Scania, v/n (duomenys neskelbtini), automobilių keliu, nesilaikė visų saugumo ir atsargumo priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių arba juos sumažintų ir jį apgadino, t.y. pažeidė KET 9,10 punktų reikalavimus. Be to, V. Z. buvo nubaustas už tai, kad 2017-09-05 apie 09.00 val. Kazlų Rūdos sav., Plioplių k., vairavo krovininę transporto priemonę Scania R500, VIN 226619xler6x4005169898, automobilių keliu, nesilaikė visų saugumo ir atsargumo priemonių, kad išvengtų nuostolingų padarinių arba juos sumažintų ir jį apgadino, t.y. pažeidė KET 9,10 punktų reikalavimus.

2017-10-10 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo D. A. nutarimais V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir T. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), už administracinių nusižengimų padarymą, vadovaujantis ANK 459 str. 7 d., buvo paskirtos minimalios nuobaudos – kiekvienam bauda 300 eurų.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, įvertinęs skunde nurodytus motyvus bei nagrinėjamoje administracinių nusižengimų byloje surinktų įrodymų visumą, negali sutikti su skundo argumentu, jog V. Z. veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 7 dalyje, sudėties. Tiek liudytojo R. T. parodymai, tiek jo darytos fotonuotraukos, tiek policijos pareigūnų parodymai, tiek paties V. Z. parodymai teisme, patvirtina faktą, kad 2017-09-05 jis savo vairuojama krovinine transporto priemone važiavo Pilviškių gatve, Plioplių kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje ir apgadino minėtą kelią.

Taip pat nors V. Z. parodė, kad minėtu keliu važinėja ir kitos krovininės transporto priemonės ir ūkininko žemės ūkio transporto priemonės, tačiau tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš fotonuotraukų, akivaizdu, kad kelias buvo sugadintas jo vairuota transporto priemone. Be to, jis pats nurodė, kad jo transporto priemonė sveria 22 tonas, o esant tokioms oro sąlygoms, atsižvelgus į buvusią kelio dangą, į tai, kad prieš tai dvi paras lijo, jis turėjo suvokti, kad jo vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė daro žalą keliui- klimpdama, darydama provėžas kelio dangą gadina, darydamas nepravažiuojamu kitoms transporto priemonėms. Kelių eismo taisyklių 9 p įpareigoja transporto priemonių vairuotojus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, o 10 p. numatyta, kad eismo dalyviai negali gadinti kelio. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. Z. atlikti veiksmai atitinka ANK 459 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio pažeidimo.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog V. Z. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 459 str. 7 d., kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos PK vyresniojo tyrėjo D. A. 2017-10-10 nutarimas administracinio nusižengimo byloje šioje dalyje dėl ANK 459 str. 7 d., laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, įvertinęs skunde nurodytus motyvus bei nagrinėjamoje administracinių nusižengimų byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su skundo argumentu, jog T. K. veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 7 dalyje, sudėties. Liudytojas R. T. aiškiai nurodė, kad matė kaip krovininis transportas atvažiavo nuo Pilviškių pusės, jo darytose prieš atvykstant policijos pareigūnams nuotraukose, T. K. krovininės transporto priemonės Scania, v/n (duomenys neskelbtini), neužfiksuota. Pats T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis policijos pareigūnų nuotraukose užfiksuota kelio atkarpa nevažiavo, o į įvykio vietą atvažiavo iš kitos pusės. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tos kelio atkarpos kelio būklę, jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ir jo važiuotoje atkarpoje taip pat sugadinta kelio danga. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tokiu būdu, atsižvelgiant į surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai neabejotinų įrodymų, jog T. K. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas krovininį automobilį sugadino kelio dangą, todėl administracinio nusižengimo teisena T. K. atžvilgiu pagal ANK 459 str. 7d. nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių ( ANK 591 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,

nutaria:

V. Z. ir T. K. atstovo advokato Dovydo Cvetkovo skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos PK vyresniojo tyrėjo D. A. 2017 m. spalio 10 d. nutarimą Nr.37ANN-122245619-17 dėl V. Z. nubaudimo pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį palikti nepakeistą.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos PK vyresniojo tyrėjo D. A. 2017 m. spalio 10 d. nutarimą Nr.37ANN-122242840-17 dėl T. K. nubaudimo pagal ANK 459 straipsnio 7 dalį panaikinti ir vadovaujantis ANK 642 str. 1 d. 2 p. administracinio nusižengimo teiseną T. K. pagal ANK 459 str. 7 d. nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarimo kopijas siųsti Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK, V. Z., T. K., advokatui D.Cvetkovui,

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė