- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-22
- Bylos Nr.
- 2-2294-490/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01968-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P.
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo D. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas, tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2012-09-29, mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė jo sūnus D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas jo turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, kad 2012-09-29 mirė jo tėvas J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. 505). Pareiškėjo tėvas iki pat savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini) Mirus tėvui, pareiškėjas jį palaidojo, iki šiol prižiūri tėvui priklausiusios sodybos (duomenys neskelbtini). 1, 1/2 dalį, šienauja ir tvarko sodybos aplinką, savo lėšomis suremontavo 1/2 dalį gyvenamojo namo. Tvarkant nuosavybės įregistravimo dokumentus, pareiškėjas sužinojo, kad jis yra praleidęs terminą palikimui po tėvo mirties priimti, todėl notarė atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Pareiškėjas po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą nesikreipė, kadangi palaidojęs tėvą iš karto išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją, kur laikinai gyveno ir dirbo nuo 2010 m. Mano, kad terminą palikimui priimti po savo tėvo mirties praleido ne dėl aplaidumo ar tyčios, o dėl pateisinamų priežasčių, kadangi tokį veiksmą tenka atlikti pirmą kartą gyvenime, jis buvo įsitikinęs, kad palikimą po tėvo mirties jis faktiškai priėmė pradėjęs jo turtą valdyti. Pareiškėjo tėvo J. P. sutuoktinė A. P., su kuria tėvas susituokė 2011-08-26, palikimo po J. P. mirties nepriėmė. Po J. P. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta.
Suinteresuotas asmuo A. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012-09-29 mirė pareiškėjo tėvas J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). Pareiškėjas D. P. yra mirusio J. P. sūnus (b. l. 5, 7, 16). Suinteresuotas asmuo A. P. ir J. P. buvo sutuoktiniai, susituokė 2011-08-26 (b. l. 7). Pareiškėjo tėvas J. P. nuosavybės teise turėjo ir valdė 1/2 dalį žemės sklypo (reg. Nr. 46/7258, unikalus Nr. 4930-0006-0004), ir 1/2 dalį pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4692-0001-2027) su priklausiniais (daržine, viraline, tvartu, malkine, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais) esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–12). Testamentų registro duomenimis, J. P. 2010-11-03 buvo sudaręs testamentą (b. l. 22). Remiantis Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. P. 2015-07-28 informacija, po pareiškėjo tėvo J. P., mirusio 2012-09-29, mirties, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjo įpėdiniai palikimo nėra priėmę (b. l. 4). Pareiškėjo paaiškinimu, jis nuo 2010 m. laikinai gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje (b. l. 13, 14), todėl palaidojęs tėvą iš karto išvyko į Didžiąją Britaniją, per įstatymu nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Lietuvos Respublikos gyventojų registro tarnybos duomenimis, pareiškėjas D. P. nuo 2010-01-11 yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę (b. l. 15).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.).
Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas D. P. po tėvo J. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 2012-09-29, mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jo turtą. Nustatytinas juridinę reikšmę turintys faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po tėvo J. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 2012-09-29, mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jam priklausantį turtą.
Remiantis LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 1,16 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2012-09-29, mirties, priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.