- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-100-360-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Stasys Valužis, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- T. K., M. P., G. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. R. , M. P. ir T. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. R. nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 235 str. 1 d. trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo basumė. Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-01-23 iki 2009-01-24.
M. P. nuteista pagal BK 24 str. 5 d., 260 str. 1 d. trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 str. 1 d., 259 str. 2 d. 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-16 nuosprendžiu paskirta bausme, bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-05 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas suėmime bei atliekant bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-05 nuosprendį.
T. K. nuteista pagal BK 24 str. 5 d., 260 str. 1 d., trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 22 str. 1 d., 259 str. 2 d. 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-12 ir nuosprendžiu, bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-13 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikas, išbūtas suėmime bei atliekant bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-13 nuosprendį.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
G. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jas platino: iki 2009-01-22, tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,014 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis 0,090 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2009-01-22, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su M. P. ir T. K. , savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 0,090 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, paslėpė mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ pakrovėjo viduje ir tą pačią dieną, apie 12.45 val., nugabeno į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), kur perdavė M. K. , kuri minėtą pakrovėją su kitais daiktais T. K. prašymu turėjo perduoti E. M. , tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes M. K. mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo su jame paslėpta psichotropine medžiaga neperdavė E. M. .
Be to, G. R. nuteistas už tai, kad teisme būdamas liudytoju, davė melagingus parodymus: 2008-09-10 Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato, esančio Jūros g. 1, Klaipėdoje, tarnybiniame kabinete Nr. 230, būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju, parodė, kad O. D. 2008 metų pradžioje jam pasakė, kad parduoda narkotikus ir jam davė 1 ml aguonų koncentrato. Nuo tos dienos jis nuolat ateidavo pas O. D. į namus, kur įsigydavo aguonų koncentrato. Jis pats iš buteliuko, rasto policijos pareigūnų kratos metu, prisitraukdavo švirkštą narkotinės medžiagos arba šios medžiagos į švirkštą pritaukdavo O. D. . Buteliuke būdavo apie 20-30 ml narkotinės medžiagos. Be O. D. sutikimo nei jis (G. R. ), nei A. D. narkotikų iš buteliuko neėmė. 2008-03-28 jis atėjo pas O. D. ir iš to paties buteliuko, kurį rado policijos pareigūnai, į švirkštą sau prisitraukė narkotinės medžiagos. 2009-02-19 teisiamojo posėdžio metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme G. R. , apklausiamas liudytoju, ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bylos tyrimo metu duotus parodymus pakeitė, nurodydamas, kad jie yra neteisingi ir davė iš esmės skirtingus, t.y. kaltinamąjį O. D. teisinančius parodymus, o būtent tai, kad O. D. jam narkotikų neduodavo ir neplatino, o pats tuo metu narkotikų nevartojo.
M. P. ir T. K. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, sukurstė kitą asmenį neteisėtai platinti psichotropines medžiagas bei pasikėsino neteisėtai įgyti nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamos tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: nuo 2008 m. gruodžio mėnesio iki 2009-01-22, tikslus laikas nenustatytas, būdamos Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, veikdamos bendrininkų grupe, turėdamos tikslą neteisėtai įgyti psichotropinių medžiagą, M. P. iki 2009-01-21 iš areštinės skambinant nelegaliai turimu mobiliojo ryšio telefonu G. R. , jį kurstė ir įkalbinėjo, o 2009-01-21, apie 21.43 val., jį įkalbėjo, paslėpus mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo viduje, perduoti psichotropines medžiagas T. K. motinai M. K. . Tokiu būdu, joms – M. P. su T. K. organizavus ir pasiekus susitarimo, G. R. , vykdydamas susitarimą, iki 2009-01-22, tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą perduoti į Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinę, įgijo 1,014 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo nedidelis kiekis 0,090 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias paslėpė mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo viduje ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2009-01-22, apie 12.45 val., mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo viduje paslėptą minėtą psichotropinę medžiagą nugabeno į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), ir perdavė M. K. , kuri minėtą pakrovėją su kitais daiktais, T. K. prašymu, turėjo perduoti E. M. , kad šis nugabentų ir perduotų Klaipėdos areštinėje esančioms M. P. su T. K. , tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes M. K. mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo su jame paslėpta minėta psichotropine medžiaga E. M. neperdavė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į esminius pokyčius jo gyvenime, kad jis nuo 2010-06-10 pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, mokosi gyventi blaiviai ir dorai, suprato, jog buvo pasirinkęs klaidingą kelią. Mano, jog paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę jis neturės galimybės baigti gydymo ir pakeisti savo gyvenimo iš esmės.
Apeliaciniu skundu nuteistoji M. P. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendį: išteisinti ją pagal kaltinimus dėl pasikėsinimo neteisėtai įgyti nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, jog G. R. sumaišė mobiliojo ryšio telefono pakrovėjus ir neperdavė T. K. motinai to pakrovėjo, kuriame buvo narkotinės medžiagos. Pažymi, jog mobiliojo ryšio telefono pakrovėjas, kuriame buvo narkotinės medžiagos buvo rastas pas kitą žmogų, šią aplinkybę patvirtina ikitesiminio tyrimo duomenys. Todėl mano, jog dėl šio kaltinimo ji turėtų būti išteisinta, o paskirta bausmė – sušvelninta.
Apeliaciniu skundu nuteistoji T. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendį ir ją išteisinti, kadangi nebuvo įrodyta jos kaltė dėl sukurstymo kitą asmenį neteisėtai platinti psichotropines medžiagas bei pasikėsinimo neteisėtai įgyti nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nurodo, kad būdama areštinėje iš tiesų bendravo mobiliojo ryšio telefonu, tačiau ne su G. R. . Su G. R. bendraudavo M. P. , tačiau apie ką, ji tiksliai nežino. Pažymi, jog tik norėjo įsigyti mobiliojo ryšio telefono pakrovėją, siekdama šio tikslo ji pasitelkė E. M. , kuris tuo metu dirbo VPK areštinėje. Nurodo, jog nežinojo ir nieko nebuvo girdėjusi apie tai, jog minėto pakrovėjo viduje buvo narkotinių medžiagų. Tai ji sužinojo tik ikiteisminio tyrimo apklausos metu iš tyrėjos. Nuteistoji pažymi, jog nežino iš kur atsirado narkotinės medžiagos kameroje Nr. 31. Mano, jog tyrėja rėmėsi neteisėtai išgautais L. A. parodymais. Nuteistosios manymu, negalima tikėti ir G. R. duotais parodymais. Nurodo, jog ikitesiminio tyrimo metu nebuvo apklausta V. L. , kuri taip pat buvo kameroje. Pažymi, jog iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos matyti, jog nebuvo jokių pokalbių ar trumpųjų žinučių apie dalyvavimą nusikaltime. Nurodo, kad jos motina M. K. buvo gasdinama tyrėjos R. B. ir kitų jos kolegų, jog jai bus iškelta baudžiamoji byla dėl bendrininkavimo, dėl šios priežasties ji neatvyko į teisiamąjį posėdį ir nebuvo apklausta teisėjos I. Krušienės.
Teismo posėdyje nuteistosios ir gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl visų trijų nuteistųjų kaltės, nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo bei paskyrė bausmes, atitinkančias Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatų turinį.
Nuteistasis G. R. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl jo kaltės ar veikos kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Nuteistojo G. R. apeliacinio skundo argumentai dėl jam paskirtos per griežtos bausmės atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nuteistasis praeityje daugelį kartų teistas už panašaus pobūdžio nusikaltamas veikas, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl yra recidyvistas BK 27 str. 1 d. prasme, be to, nedirba ir neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Tokiu savo elgesiu nuteistasis demonstruoja piktybinį polinkį daryti nusikaltimus, aiškų nenorą laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Todėl, paskirdamas nuteistajam G. R. už vieną nesunkų ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimą žymiai mažesnes už sankcijos vidurkius laisvės atėmimo bausmes, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei į kitas BK 54 str. 2 d. numatytas ir galinčias turėti įtakos nuteistojo padėties lengvinimui bylos aplinkybes. Nuteistasis apeliaciniame skunde pabrėžia, jog jo gyvenimo būdas iš esmės pasikeitė, jis nustojo vartoti narkotines medžiagas, gydosi. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistojo gyvenimo pokyčius vertina pozityviai, tačiau nurodo, jog nuteistajam už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskirtos bausmės yra artimos minimalioms BK 260 str. 1 d. ir BK 235 str. 1 d. sankcijose numatytoms bausmėms, todėl jas dar labiau švelninti apeliaciniames skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. R. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, jas tinkamai individualizavo, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek bausmių rūšis, tiek ir jų trukmę.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistosioms M. P. ir T. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jas pagal BK 24 str. 5 d., BK 260 str. 1 d. kaip sukurstymą neteisėtai platinti psichotropines medžiagas ir pagal BK 22 str. 1 d., BK 259 str. 2 d. kaip pasikėsinimą neteisėtai įgyti nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Tiek nuteistosios M. P. , tiek nuteistosios T. K. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: iš dalies pačių nuteistųjų parodymais, liudytojų R. B. ir V. R. , liudytojo E. M. parodymais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, slapto sekimo protokolu, specialisto išvada, liudytojos L. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo A. B. parodymais.
Pagal teismo nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes M. P. ir T. K. , būdamos Klaipėdos apskrities VPK areštinėje, skambino G. R. ir prašė jo perduoti per T. K. motiną – M. K. – psichotropinių medžiagų. Šią aplinkybę patvirtina telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai (t. 1, b. l. 72-73, 78-84), iš kurių matyti, kad telefoninių pokalbių metu kaltinamoji M. P. skundėsi G. R. , jog jai neužtenka (psichotropinių medžiagų), prašė perduoti jų papildomai, o G. R. siūlė pakentėti ir šiek tiek palaukti. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų taip pat matyti, jog G. R. tarėsi su M. P. dėl tikslios vietos ir laiko, kada G. R. turės perduoti telefoną su pakrovėju T. K. mamai (t. 1, b. l. 77-106). Aplinkybę, jog 2009-01-22 12.35 val. G. R. su draugu nuėjo į (duomenys neskelbtini). esantį lombardą, kur pagal susitarimą perdavė telefoną su pakrovėju T. K. motinai – M. K. , kad ši perduotų E. M. , o pastarasis – M. P. su T. K. , patvirtina slapto sekimo protokolas (t. 1, b. l. 109). Tačiau M. K. pakrovėjo neperdavė, nes šis jai pasirodė per didelis. Iš pokalbių suvestinės matyti, jog 2009-01-22 19 val. 54 min. M. P. , paskambinusi G. R. pranešė, kad ji negavo pakrovėjo, o G. R. jai pasakė, kad „pakrovėjo reikėjo” (t. 1, b. l. 83). Be to, M. P. teiravosi G. R. , ko šis įdėjo: „lengvo“ ar „sunkaus“ (amfetamino ar heroino). Aplinkybę, kad M. P. ir T. K. žinojo bei su G. R. tarėsi, kad joms kartu su mobiliojo ryšio telefonu bus perduotos psichotropinės medžiagos, patvirtina ir liudytojos L. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ši liudytoja parodė, kad kai į kamerą buvo perduoti keturi mobiliojo ryšio telefonai, M. P. ir T. K. juose psichotropinių medžiagų nerado, tuomet jos kažkam paskambino, kas turėjo telefone paslėpti narkotines medžiagas, ir sužinojo, kad narkotinės medžiagos turėjo būti paslėptos mobiliojo ryšio telefono pakrovėjo viduje, kuris su siuntiniu perduotas nebuvo (t. 2, b. l. 33-36). Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos M. K. parodymų, T. K. jai paskambino ir apibarė, kad neįdėjo minėto pakrovėjo, o pasiūlius perduoti savo pakrovėją, T. K. pabrėžė, kad reikia būtent to, kurį buvo perdavęs G. R. (t. 1, b. l. 149-153). Ši aplinkybė įrodo, kad T. K. , nepaisant to, kad M. P. bendravo su G. R. ir derino visas mobiliojo ryšio telefono su pakrovėju perdavimo aplinkybes, visas šio įvykio detales žinojo, suprato ir siekė, kad reikiamas pakrovėjas pasiektų jas areštinėje, t. y. bendrininkavo kartu su M. P. .
Atmestini kaip nepagrįsti nuteistosios M. P. apeliacinio skundo argumentai, jog ji nesiekė neteisėtai įgyti nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kadangi G. R. sumaišė mobiliojo ryšio telefono pakrovėjus ir neperdavė T. K. motinai to pakrovėjo, kuriame buvo narkotinės medžiagos, o mobiliojo ryšio telefono pakrovėjas su narkotinėmis medžiagomis viduje buvo rastas pas kitą žmogų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pakrovėjas, kurio viduje buvo paslėptos psichotropinės medžiagos, nepasiekė nuteistųjų tik dėl to, jog T. K. motina – M. K. savo nuožiūra šio pakrovėjo neperdavė E. M. , nes pamanė, jog jis per didelis. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos R. B. , liudytojos V. R. , liudytojo A. B. parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas (t. 1, b. l. 83). Tai, jog nusikalstama veika nebuvo baigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios, nepaneigia pačios nusikalstamos veikos padarymo fakto, ir nuteistųjų psichinio santykio su šia nusikalstama veika, t. y. nuteistųjų tyčios bei jų nusikalstamo tikslo siekimo. Nuteistosios T. K. apeliacinio skundo argumentai, jog ji nekurstė kito asmens neteisėtai platinti psichotropinių medžiagų bei nesikėsino neteisėtai įgyti nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o tik norėjo įsigyti mobiliojo ryšio telefono pakrovėją, taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Be abejo, vienas iš T. K. ir M. P. kaltės įrodymų yra L. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. T. K. skunde nurodo, jog šios liudytojos parodymai buvo išgauti neteisėtai, todėl jais remtis negalima. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo padaryta išvada, jog teismas neturi pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. A. parodymais, kurie atitinka nustatytas kitas faktines bylos aplinkybes, be to, liudytojas policijos pareigūnas A. B. , kuris apklausė L. A. , teismo posėdžio metu parodė, kad liudytoja L. A. parodymus ikitesiminio tyrimo metu davė niekieno neverčiama ir ji buvo įspėta bei pasirašė dėl melagingų parodymų davimo (t. 3, b. l. 143). Be to, pažymėtina, kad teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo pripažįsta asmenį kaltu, nesivadovauja vienu įrodymų šaltiniu, o visada vertina tiek kaltinančių, tiek teisinančių įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus vertino visumoje, juos nuosekliai išdėstė ir susiejo vieną su kitu.
Atsižvelgdamas į visas minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo padaryta išvada, jog visumos aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadą, kad M. P. ir T. K. , veikdamos bendrininkų grupe, sukurstė G. R. neteisėtai platinti psichotropines medžiagas bei pasikėsino neteisėtai įgyti nedidelį kiekį – 0,090 g psichotropinių medžiagų, neturėdamos tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tokios abiejų kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d. , 260 str. 1 d., 22 str. 1 d., 259 str. 2 d. sudėtį. Nuteistąsias M. P. ir T. K. išteisinti, o nuteistajam G. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelninti ar kitaip keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistųjų G. R. , M. P. ir T. K. apeliacinius skundus atmesti.