- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-18
- Bylos Nr.
- T-XX-95-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Janina Stripeikienė (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- P. K.
- Atsakovas
- Utenos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo perskaičiuoti projektavimo darbų kainą ir pateikti tinkamą sąskaitą rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją perskaičiuoti pareiškėjui projektavimo darbų, susijusių su žemės iš valstybės pirkimu, kainą pagal faktiškai atliktus darbus; 2) įpareigoti Utenos apskrities viršininko administraciją pateikti sąskaitą už atliktus darbus, atitinkančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimus.
Pareiškėjas nurodė, kad jis rengiasi pirkti iš valstybės 7 žemės sklypus, esančius Pakalniškių kadastrinėje vietovėje, Zarasų rajone. Šie sklypai jam buvo suprojektuoti, o jis, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 19 straipsniu ir Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr.1067, už žemės sklypų projektavimo darbų atlikimą turi apmokėti savo lėšomis. Utenos apskrities viršininko administracijos Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius atsiuntė jam 2009 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui ZAR Nr.115, tačiau jis nesutinka su šioje sąskaitoje nurodyta žemės sklypų projektavimo darbų kaina. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr.1067 3 punktą, jis privalo apmokėti tik už faktiškai atliktus projektavimo darbus. Šiuo atveju buvo bendrai atliktas 7 sklypų projektavimas, tačiau projektavimo darbų kaina nepagrįstai paskaičiuota kaip už atskirai atliktą kiekvieno iš 7 sklypų projektavimą, tokiu būdu ją nepagrįstai padidinant 7 kartus. Be to, kai kurios projektavimo paslaugos šiuo atveju iš viso nebuvo teikiamos. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, o projektavimo paslaugos, už kurias jis šiuo atveju turi apmokėti, yra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Todėl pareiškėjui turi būti pateikta tokia sąskaita apmokėjimui, kurioje būtų nurodyti duomenys, susiję su pridėtinės vertės mokesčiu. Atsakovo pareiškėjui pateiktoje sąskaitoje tokių duomenų nėra.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodo, kad atsakovas, formuodamas 7 žemės sklypus, kuriuos ketina parduoti pareiškėjui, ir rengdamas žemės pirkimo - pardavimo sandoriui reikalingus dokumentus, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis ir 16 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 10 straipsnis). Keliamas ginčas yra dėl atsakovo veiksmų, susijusių su Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų žemės pirkimo - pardavimo sandorio privalomų priedų (žemės sklypų planų) rengimo (projektavimo) darbų apmokėjimu. Todėl kyla abejonė, ar ši byla neturėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Šioje byloje ginčas yra keliamas dėl apmokėjimo už atliktus parduodamų valstybinės žemės sklypų projektavimo darbus. Pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr.1067, už parduodamų valstybinės žemės sklypų projektavimo darbus turi sumokėti žemės sklypus siekiantis nusipirkti asmuo. Šis siekiančio nusipirkti žemės sklypus asmens apmokėjimas už projektavimo darbus neturi mokesčio, rinkliavos ar kito privalomo mokėjimo į valstybės finansinius fondus požymių, todėl pareiškėjo šiuo atveju keliamas ginčas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją.
Santykiai, iš kurių šiuo atveju yra keliamas ginčas, turi civilinio pobūdžio santykių dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas (atliktus darbus) požymius. Kaip matyti iš šios bylos duomenų bei Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr.1067 nuostatų, žemės sklypų projektavimo darbus atlieka apskrities viršininko administracijos pasitelktas projektuotojas pagal jo ir apskrities viršininko administracijos sudarytą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartį. Už atliktus projektavimo darbus apmoka asmuo, siekiantis nusipirkti iš valstybės žemės sklypus, pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutartyje, sudarytoje tarp apskrities viršininko administracijos ir projektuotojo, nurodytą projektavimo darbų kainą. Šis asmuo už atliktus projektavimo darbus sumoka apskrities viršininko administracijai, kuri iš gautų pinigų atsiskaito su projektuotoju.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtų žemės sklypų projektavimo paslaugų teikimas bei atsiskaitymas už jas yra vykdomi siekiant sudaryti žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis.
Taigi, atsižvelgiant į paminėtus argumentus, darytina išvada, jog ginčas šiuo atveju yra keliamas iš civilinių teisinių santykių, todėl jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo perskaičiuoti projektavimo darbų kainą ir pateikti tinkamą sąskaitą perduoti Utenos rajono apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasJanina StripeikienėRičardas PiličiauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys