- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1824-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35825-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- I. V.
- Ieškovas
- E. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės I. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. V. patikslintą ieškinį atsakovei I. V. dėl santuokos nutraukimo bei kitų susijusių reikalavimų ir I. V. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimti nagrinėjimui E. V. ieškinys atsakovei I. V. dėl santuokos nutraukimo bei kitų susijusių reikalavimų ir I. V. priešieškinis dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei visų su tuo susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną naudojimosi 160,78 kv. m. bendro ploto butu, su garažu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), tvarką: I. V. su nepilnamečiais vaikais naudojasi patalpomis antrame aukšte, pažymėtomis plane indeksais 3-8 (plotas 12,46 kv. m.), 3-9 (plotas 14,46 kv. m.), 3-10 (plotas 3,23 kv. m.), 3-11 (plotas 10,86 kv. m.); E. V. naudojasi patalpomis pusrūsyje, pažymėtomis plane indeksais 3-1 (kambario plotas 29,71 kv. m.), G-5 (garažas, per kurį patenkama į butą, plotas 18,40 kv. m., R-14 (rūbinė, plotas 4,59 kv. m.); patalpos pažymėtos plane indeksais 3-2 (vonia, plotas 11,02 kv. m.), 3-3 (koridorius, plotas 3,66 kv. m.), 3-5 (virtuvė, plotas 16,67 kv. m.), 3-6 (koridorius, plotas 5,42 kv. m.), 3-4 (kambarys, plotas 28,32 kv. m.) atitenka bendram naudojimui.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė jau ne kartą kreipusi į teismą su prašymu įpareigoti ieškovą gyventi skyrium. Savo tikslą, kuris nukreiptas į tai, jog E. V. negalėtų gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimame bute, atsakovė bando įgyvendinti kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, nuolat lankosi patalpose, kuriomis jau ilgą laiką naudojasi ieškovas, ten suneša savo ir vaikų daiktus, nors bute yra pakankamai patalpų, kur juos galima laikyti; patalpas purškia chloro kvapą turinčiomis priemonėmis; atidaro langus patalpose, kuriose miega ieškovas ir jam grįžus iš darbo temperatūra būna ne daugiau nei 16 laipsnių; rausiasi ieškovo daiktuose; net tarpininkaujant socialinei darbuotojai nesutiko susitarti dėl naudojimosi patalpomis tvarkos. Ieškovas pažymi, kad tarp šalių jau senokai nusistovėjusi naudojimosi butu tvarka. Patvirtinus laikiną naudojimosi tvarką, kiekvienas bendraturtis turės galimybę naudotis tam tikromis patalpomis be baimės ir rizikos savo gyvybei bei sveikatai. Pasak ieškovo, tai eliminuos konfliktų galimybę bei atims iš atsakovės galimybes įtraukti į konfliktą ir nepilnamečius vaikus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį kartu prašė laikyti ir atsiliepimu į ieškovo E. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė prašė atmesti ieškovo prašymą dėl laikinos naudojimosi tvarkos butu nustatymo; tenkinti atsakovės I. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti ieškovą gyventi skyrium ir uždrausti jam be atsakovės sutikimo patekti į šeimos gyvenamąją vietą – Butą su garažu iki teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos; įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis lengvuoju automobiliu – valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir motyvavo tuo, jog daiktai tose patalpose, kuriomis dabar naudojasi ieškovas, ten stovi jau daugiau nei ketverius su puse metų; į minėtas patalpas atsakovė užeina tik esant būtinybei ir tik ieškovui nesant namuose, todėl ieškovui nėra sukėlusi diskomforto. Teismui nustačius ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė praras galimybę naudotis sutuoktiniams bendrai priklausančiu kiemeliu, garažu bei koridoriumi, kadangi patekimas į minėtas vietas galimas tik pereinant ieškovo minimą kambarį. Apie tai, kad atsakovė nepurškia patalpų chloro kvapą turinčiomis priemonėmis, patvirtino socialinė darbuotoja, nurodžiusi, jog chloro kvapo patalpose nejaučia. Atsakovė neigia raususis po ieškovo daiktus ir pasisavinusi ieškovo pinigus. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo E. V. atžvilgiu, atsakovė motyvuoja tuo, kad ieškovas be jos sutikimo seka, slapta filmuodamas ją namuose, taip kelia nuolatinę psichologinę įtampą ir emocinį diskomfortą. Atsakovė taip pat prašo įpareigoti ieškovą netrukdyti jai naudotis automobiliu, nes jis buvo užsipuolęs atsakovę ir bandė jėga atimti iš jos automobilio raktelius, šalių nepilnametės dukros akivaizdoje.
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėdamas, kad nustačius jo prašomą laikiną naudojimosi butu tvarką, nekiltų jokių esamų ar būsimų problemų, nes kiekviena šalis turėtų bent dalį savo asmeninės erdvės. Automobilis yra įgytas santuokos metu už ieškovo asmenines lėšas. Ieškovas netrukdė ir netrukdo atsakovei juo naudotis. Nuo 2021 m. vasario 19 d. ieškovas neturi galimybės naudotis automobiliu. Tokia situacija neproporcingai suvaržo ieškovo, kaip automobilio savininko, teises, nes atsakovė net nemoka lizingo įmokų už automobilį.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalių santykiai yra konfliktiški, tėvai nevengia konfliktų mažamečių vaikų akivaizdoje, tėvams taikiai susitarti niekaip nepavyksta. Šeimos santykiams visgi yra reikalingas stabilumas, todėl yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei užtikrinti vaikų interesus, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vaikų interesų gerovei neprieštaraus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas – iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta laikina šalių naudojimosi 160,78 kv. m. bendro ploto butu su garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarka, numatanti jog: I. V. naudojasi Buto patalpomis antrame aukšte, pažymėtomis plane indeksais 3-8 (plotas 12,46 kv. m.), 3-9 (plotas 14,46 kv. m.), 3-10 (plotas 3,23 kv. m.), 3-11 (plotas 10,86 kv. m.); E. V. naudojasi Buto patalpomis pusrūsyje, pažymėtomis plane indeksais 3-1 (kambario plotas 29,71 kv. m.), o G-5 (garažas, per kurį patenka į butą, plotas 18,40 kv. m., R-14 (rūbinė, plotas 4,59 kv. m.), patalpos pažymėtos plane indeksais 3-2 (vonia, plotas 11,02 kv. m.), 3-3 (koridorius, plotas 3,66 kv. m.), 3-5 (virtuvė, plotas 16,67 kv. m.), 3-6 (koridorius, plotas 5,42 kv. m.), 3-4 (kambarys, plotas 28,32 kv. m.) atitenka bendram naudojimui; atmesti atsakovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Teismas nurodė, kad:
9.1. Atsakovė prašymą dėl įpareigojimo ieškovą gyventi skyrium grindžia iš esmės tais pačiais duomenimis bei į bylą pateiktais 2020 m. gruodžio mėnesio garso įrašais, kurie jau buvo įvertinti ir atmesti tiek Vilniaus miesto apylinkės, tiek ir Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusių iš esmės analogišką atsakovės prašymą. Duomenų apie pasikeitusią padėtį bei ieškovo keliamą grėsmę atsakovei ar šalių nepilnamečiams vaikams, atsakovė teismui nepateikė, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo įpareigoti ieškovą gyventi skyrium.
9.2. Nors besiskiriančioms šalims gyventi viename Bute yra sudėtinga, nepaisant sudėtingų šalių tarpusavio santykių, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi teisę bendrai naudotis turtu, nepažeisdami vienas kito bei šalių nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Nustačius laikiną naudojimosi Butu tvarką, bus laikinai sureguliuoti šalių tarpusavio santykiai, eliminuota ar bent jau sumažinta, konfliktų, susijusių su naudojimusi Butu, galimybė. Teismas, įvertinęs ieškovo prašomas nustatyti laikino naudojimosi Butu dalis (ieškovui siūloma nustatyti teisę laikinai naudotis 52,70 kv. m. Buto, iš kurių 18,40 kv. m. sudaro garažo patalpos, atsakovei siūloma nustatyti teisę laikinai naudotis – 41,01 kv. m. patalpomis, 65,09 kv. m. ploto patalpas paliekant bendram naudojimui), taip pat įvertinęs aplinkybę, jog šiuo metu tarp šalių jau yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi Butu tvarka, ieškovui faktiškai naudojantis Buto patalpomis, esančiomis rūsyje, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nustatydamas ieškovo pasiūlytą laikiną naudojimosi Butu tvarką.
9.3. Spręsdamas atsakovės prašymą dėl įpareigojimo ieškovui netrukdyti atsakovei naudotis automobiliu, teismas atsižvelgė į tai, jog lizingo sutartis su UAB „Swedbank lizingas“ yra sudaryta išimtinai ieškovo ir būtent jam automobilis S. F., yra perduotas naudotis. Dėl šios priežasties šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, neišnagrinėjus ginčo iš esmės, teismas neturėjo pagrindo pakeisti sudarytos lizingo sutarties sąlygų ir nustatyti kitą transporto priemonės naudotoją bei perduoti jam naudotis (valdyti) minėtą automobilį. Atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, įpareigojant ieškovą netrukdyti naudotis automobiliu, galimai pažeistų trečiojo asmens bei automobilio savininko UAB „Swedbank lizingas“ interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių: įpareigoti ieškovą gyventi skyrium ir uždrausti jam be atsakovės sutikimo patekti į šeimos gyvenamąją vietą – Butą su garažu iki teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama šalių santuoka, įsiteisėjimo dienos; įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis automobiliu v. n. (duomenys neskelbtini).
11.1. Nutartis priimta atsižvelgiant į ieškovo melagingus ir atsakovę šmeižiančius argumentus bei teismui tinkamai neįvertinus atsakovės pateiktų faktinių aplinkybių ir ignoravus būtinybę įgyvendinti prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių į saugią ir stabilią aplinką užtikrinimą, todėl skundžiama nutartimi buvo neteisingai išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas – suteiktas nepagrįstas, neproporcingas prioritetas ieškovui, pažeidžiant bendraturčių lygiateisiškumo principą, ne tik naudotis jam tenkančia dvigubai didesne buto dalimi, tačiau užkertant kelią atsakovei patekti į bendro naudojimo verandą, naudotis pirmajame buto aukšte esančiu pagrindiniu išėjimu iš buto.
11.2. Atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą dėl E. V. įpareigojimo gyventi skyrium visiškai nevertino naujai pateiktų faktinių aplinkybių, kurios sudarė pagrindą teismui sistemiškai vertinti faktinę situaciją ir tyčinį ieškovo veikimą, kuris nukreiptas į nuolatinį savo sutuoktinės terorizavimą, namuose keliant nuolatinę įtampą, emocinį diskomfortą tiek atsakovei, tiek šalių nepilnamečiams vaikams, kurie yra priversti stebėti vaikų tėvo išprovokuotas ginčo šalių konfliktines situacijas. Be to, ieškovo pajamos leidžia išsinuomoti jo poreikius atitinkantį būstą, gyvendamas atskirai vaikų tėvas galėtų prisiimti bent dalį nepilnamečių vaikų priežiūros naštos, kadangi gyvenant bendruose namuose ieškovas yra visiškai atsiribojęs nuo nepilnamečių vaikų auklėjimo, buities ir kt. kasdienių klausimų ir apsiriboja tik pareiga teikti laikiną išlaikymą, o visi vaikų priežiūros klausimai tiek dabar, tiek viso santuokinio gyvenimo metu tenka atsakovei.
11.3. Priėmus skundžiamą nutartį, atsakovas gali naudotis 52,70 kv. m. naudingo ploto, t. y., dvigubai daugiau nei tenka atsakovei su dviem nepilnamečiais vaikais, todėl teismas pažeidė atsakovės, kaip bendraturtės teises ir sukūrė akivaizdžiai neproporcingą ir nepagrįstą pranašumą ieškovui, taip sukeliant diskomfortą tiek atsakovei, tiek šalių nepilnamečiams vaikams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neatitinka nei ekonomiškumo nei proporcingumo principų.
11.4. Teismui patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustačius visiškai neproporcingą ir atsakovės teises pažeidžiančią naudojimosi Butu tvarką, teismas, neatlikdamas visų civilinėje bylos surinktų įrodymų vertinimo, pasisakė ir dėl ginčo esmės, kadangi analogišką reikalavimą ieškovas reiškia ir kartu su 2021-04-21 patikslintu ieškiniu.
Atsiliepimas
12. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ne tik policijos pareigūnai nerado jokių įrodymų apie esą netinkamą ieškovo elgesį, bet ir išvadą teikiančios institucijos dokumentuose matyti, kad vaikai patvirtino, jog jų santykiai ir ryšys su tėvu yra geri (nors motina deda didžiules pastangas stengdamasi tą ryšį susilpninti) ir jokios poveikio priemonės konkrečiai tėvui nebuvo taikytos: abiems tėvams (ir apeliantei taip pat) pasiūlyta pasinaudoti tam tikromis priemonėmis, kurios sumažintų konfliktų tikimybę. Išvadą teikianti institucija nenustatė, kad kuris nors vienas iš tėvų savo valdžią vaikams įgyvendintų netinkamai.
12.2. Apeliantės pateikti įrodymai nesudaro pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas ieškovės gyventi skyrium atitinka šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygas, yra būtina, tikslinga, pagrįsta bei atitinka proporcingumo principą. Dėl to šis prašymas pagrįstai nebuvo patenkintas.
12.3. Iš atsakovės elgesio bei skundo motyvų aiškiai matyti, jog nustatyti laikiną naudojimosi tvarką buvo būtina. Tai, kad teismui yra pareikštas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo nėra ir negali būti kliūtimi nustatyti laikiną naudojimosi tvarką. Be to teismui pateiktas reikalavimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo bus koreguojamas, nes yra paruoštas projektas, pagal kurį maksimaliai bus sumažintas bendro naudojimosi patalpų skaičius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Šioje byloje yra sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą santuokos nutraukimo bylose, aiškinimo ir taikymo.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas (pavyzdžiui, laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, įpareigojimas sutuoktiniui gyventi skyrium <...>) plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų) teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga AC-34-2).
Dėl ieškovo įpareigojimo gyventi skyriumi
16. Apeliantė teigia, kad teismas nevertino jos naujai nurodytų aplinkybių apie ieškovo netinkamą bei konfliktišką elgesį, todėl nepagrįstai tenkino ieškovo ir atmetė jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais.
17. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą patikrina ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai įvertino tuo metu buvusią situaciją, t. y. ar išsiaiškino visas tuo metu žinomas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
18. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium.
19. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas tuo atveju, jeigu sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą ir todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui.
20. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendė atsižvelgęs būtent į tuo metu buvusią situaciją. Byloje buvo nustatyta, jog 2021 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau išnagrinėjo iš esmės analogišką atsakovės I. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo metu teismas nustatė, jog atsižvelgiant policijos pareigūnų nustatytas aplinkybes, I. V. teismui pateiktus garso įrašus su stenograma, šalių tarpusavio susirašinėjimo žinutes, kitus byloje esančius duomenis, vertintina, kad tarp sutuoktinių šeimoje vyksta žodiniai konfliktai, tačiau šie duomenys neginčijamai nepatvirtina, kad ieškovas prieš atsakovę ir nepilnamečius vaikus naudojo fizinį ir (ar) psichologinį smurtą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties dalį dėl įpareigojimo E. V. gyventi skyriumi paliko nepakeistą.
21. Pažymėtina, kad atsakovė, pateikdama prašymą dėl įpareigojimo ieškovą laikinai gyventi skyrium grindė iš esmės tais pačiais duomenimis bei į bylą pateiktais 2020 m. gruodžio mėnesio garso įrašais, kurie jau buvo įvertinti tiek Vilniaus miesto apylinkės, tiek ir Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusių iš esmės analogišką atsakovės prašymą. Duomenų apie pasikeitusią padėtį bei ieškovo keliamą grėsmę atsakovei ar šalių nepilnamečiams vaikams, atsakovė teismui tuo metu nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai konstatavo, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo įpareigoti ieškovą gyventi skyrium ir uždrausti jam be atsakovės sutikimo ar bylą nagrinėjančio teismo leidimo įeiti į gyvenamąją patalpą.
22. Atsakovė nurodo, kad teismas nevertino jos naujai pateiktų aplinkybių apie netinkamą ieškovo elgesį jos ir vaikų atžvilgiu. Toks atsakovės teiginys nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad konfliktų iniciatorius yra vien tik ieškovas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas be pagrindo ją filmuoja, tačiau iš atsakovės pridedamos medžiagos matyti, jog ir atsakovė filmuoja ieškovo elgesį. Kadangi iš šalių pateiktų duomenų nėra aišku dėl kieno kaltės kyla konfliktai, apeliacinės instancijos teismas remiasi valstybės institucijų – Policijos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktais oficialiais duomenimis.
23. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu policijos pareigūnai nebuvo nustatę jokių aplinkybių apie netinkamą ieškovo elgesį, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dokumentuose nurodyta, kad vaikai patvirtino, jog jų santykiai ir ryšys su tėvu yra geri ir jokios poveikio priemonės konkrečiai tėvui nebuvo taikytos: abiems tėvams pasiūlyta pasinaudoti tam tikromis priemonėmis, kurios sumažintų konfliktų tikimybę. Išvadą teikianti institucija nenustatė, kad kuris nors vienas iš tėvų savo valdžią vaikams įgyvendintų netinkamai. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo momentu nebuvo pagrindo teigti, kad vaikų atžvilgiu tėvas elgiasi ar gali elgtis netinkamai, kad jo bendravimas su vaikais gali turėti neigiamos įtakos nepilnamečių vaikų psichikos formavimuisi, raidai, ar gali būti daroma žala jų psichinei ir fizinei sveikatai.
24. Atsakovė atskirajame skunde nurodo aplinkybes ir pateikia duomenis apie naujus šalių konfliktus įvykusius jau po skundžiamos nutarties (2021 m. gegužės 4 d.) priėmimo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad šalys santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui 2021 m. birželio mėnesį yra pateikę naujus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: atsakovė vėl prašo įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi, o ieškovas prašo nustatyti laikinąją bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką. Minėti prašymai yra grindžiami naujomis aplinkybėmis (naujai kilusiais šalių konfliktais, pradėtais ikiteisminiais tyrimais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadomis). Tačiau šiais naujais įrodymais nėra pagrindo remtis sprendžiant dėl skundžiamos 2021 m. gegužės 4 d. nutarties pagrįstumo, nes jos priėmimo momentu tam tikri įvykiai dar nebuvo įvykę ir atitinkamai pirmosios instancijos teismas negalėjo jų vertinti.
25. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs naujus šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir naujai atsiradusias aplinkybes, turės teisę pakeisti šiuo metu galiojančias laikinąsias apsaugos priemones.
26. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pagrindo ieškovo įpareigoti gyventi skyriumi. Dėl šios priežasties skundžiamos nutarties dalis, kuria atmestas atsakovės prašymas įpareigoti ieškovą laikiniai gyventi skyriumi, yra teisėta, pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.
Dėl laikinos naudojimosi Butu tvarkos
27. Apeliantė nesutinka su nustatyta laikina naudojimosi Butu tvarka. Apelicinės instancijos teismas šiuos teiginius taip pat laiko nepagrįstais.
28. Pažymėtina, kad Butas yra vienintelis tiek ieškovo, tiek atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų būstas. Butas ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl abi šalys turi teisę juo naudotis. Butas yra erdvus –160,78 kv. m. ir iš byloje esančio jo plano matyti, kad jame yra kelios atskiros patalpos, t. y. pakankamai vietos gyventi keturių asmenų šeimai, o šiuo atveju šalims konfliktuojant – ieškovui ir atsakovei skirtinguose kambariuose. Dėl išvardintų priežasčių sutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, kad esamoje situacijoje, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje, buvo pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų sudarytos sąlygos užtikrinti šalių teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, nustatant laikiną naudojimosi Butu tvarką.
29. Atsakovė nurodo, kad dėl gedimų negali atidaryti plastikinių durų, tačiau tai yra ne teisinio, o techninio pobūdžio klausimas, kurį galima išspręsti tas duris pakeičiant arba suremontuojant ir tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.
30. Nors atsakovė ir ginčija nustatyta laikiną naudojimosi Butu tvarką, ji nepasiūlo alternatyvios naudojimosi Butu tvarkos. Kadangi ieškovas šiuo metu neturi kito būsto ir jis turi teisę naudotis jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu Butu, o jau kurį laiką (nors ir šalims konfliktuojant) yra nusistovėjusi tam tikra naudojimosi Butu tvarka (t. y. ieškovas ir atsakovė gyvena skirtinguose kambariuose) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovo pasiūlytą laikiną naudojimosi Butu tvarką.
31. Dėl išvardintų priežasčių nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties dalies, kuria nustatyta laikina naudojimosi Butu tvarka.
Dėl naudojimosi automobiliu
32. Atsakovė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo prašė taikyti dar vieną laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis automobiliu S. F., v. n. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė išsamius motyvus, kodėl atmeta šį atsakovės prašymą. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų dėl ko ši nutarties dalis yra neteisėta, o tiesiog pakartojo tokį patį reikalavimą. Bylos duomenimis automobilis S. F. v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Swedbank lizingas“. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs VĮ Regitra duomenų bazę (CPK 179 str. 3 d.), nustatė, kad minėto automobilio valdytoju yra nurodytas tik ieškovas. Esant šioms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, įpareigojant ieškovą netrukdyti naudotis automobiliu, galimai pažeistų trečiojo asmens bei automobilio savininko UAB „Swedbank lizingas“ interesus.
33. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės įpareigoti ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis automobiliu S. F., v. n. (duomenys neskelbtini).
Dėl procesinės bylos baigties
34. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
35. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.